- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- AN2-303-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00474-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė (pran.)
- Pareiškėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
- Kategorijos
- 16.12Administraciniai nusižengimai, susiję su vietinių rinkliavų mokėjimu (ANK 418–419 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Prevencijos poskyrio vedėjo PAR1, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo APA1 atstovo – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininko ATS1 – skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) APA1 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1869), padarymą buvo nubaustas 20 Eur dydžio bauda. APA1 patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 5 d. 09.36 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.
APA1 atstovas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas ATS1 Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimu APA1 atstovo skundas tenkintas, Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena APA1 atžvilgiu nutraukta. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad vien transporto priemonės neįregistravimo faktas nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę administracinio nusižengimo byloje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo atsakingas už transporto priemonės registravimą informacinėje sistemoje, kreipimąsi dėl nemokamo leidimo išdavimo ar kitus su transporto priemonės administravimu susijusius veiksmus.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismui adresuotame Institucijos skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:
Atsakomybė pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį kyla už faktinį įvažiavimą į apmokestinamą teritoriją nesumokėjus nustatyto mokesčio. Teismas netinkamai įvertino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 9 punkte įtvirtintą reglamentavimą, suabsoliutindamas pareiškėjo darbdavio, kaip spec. tarnybos statusą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atsakingi asmenys privalo registruoti transporto priemones informacinėje sistemoje ir gauti leidimus įvažiuoti į sumažintos taršos zoną.
Skunde pabrėžiama, kad pareiškėjas pripažino, kad neturėjo jokios užduoties sumažintos taršos zonoje ir neturėjo vykti į sumažintos taršos zoną. Teismas, nevertindamas telefoninio pokalbio, kuriame pareiškėjas pripažino savo kaltę, priėmė neteisingą sprendimą. Telefoninio pokalbio garso įraše girdima, kad pareiškėjas vyko kitu adresu Kauno mieste, o per sumažintos taršos zoną važiavo vadovaudamasis navigacijos nurodymais. Pareiškėjas pats pasirinko važiuoti pro sumažintos taršos zoną, trumpindamas maršrutą. Taigi, būtent pareiškėjas, kaip faktinis transporto priemonės valdytojas, priėmė sprendimą įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, todėl jam kilo pareiga laikytis vietinės rinkliavos. Aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso valstybės institucijai ar naudojama tarnybiniais tikslais, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinės transporto priemonės vairavimas neeliminuoja vairuotojo atsakomybės už teisės aktų pažeidimus.
Pareiškėjui nebuvo jokio būtinojo reikalingumo patekti į sumažintos taršos zoną. Nagrinėjamu atveju nėra jokių konkrečių duomenų apie kažkam grėsusį pavojų, į kurį turėjo reaguoti pareiškėjas. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi deklaratyvia pareiškėjo ir jo darbdavio pateikta informacija, kurios nepagrindė jokie rašytiniai įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, rinkliava nesumokėta nei iš karto kirtus zoną, nei vėliau per 30 dienų, kaip numato Nuostatai, automobilis nebuvo užregistruotas Nuostatuose numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu pareiškėjo APA1 atstovas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas ATS1 prašo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-535-668/2026 palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, jog:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad transporto priemonė patenka į Nuostatų 8.8 punkto išimtį. Automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinė transporto priemonė, kurią pareiškėjas vairavo darbo metu, eidamas pareigas ir atlikdamas jam pavestas tarnybines funkcijas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama, kad registracijos pareiga tenka transporto priemonę administruojančiai institucijai, o ne konkrečiam vairuotojui. Pareiškėjas neturėjo nei įgaliojimų nei pareigos savarankiškai kreiptis dėl transporto priemonės registravimo institucijos vardu. Kadangi transporto priemonės registravimo pareiga tenka transporto priemonės valdytojui, o ne pareiškėjui asmeniškai, jo veiksmuose nėra ir negali būti asmeninės kaltės dėl to, kad nebuvo atlikta registracija.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad teismas įvertino telefoninio pokalbio metu APA1 nurodytą aplinkybę, kad jis važiavo per sumažintos taršos zoną, vadovaudamasis navigacijos nurodytu maršrutu. Ši aplinkybė nepaneigia nei transporto priemonės priskyrimo Nuostatų 8.8 punktui nei to, kad važiavimas buvo susijęs su tarnybos pareigų vykdymu. Neformalus apgailestavimas dėl susiklosčiusios situacijos nėra ir negali būti prilyginamas formaliam kaltės pripažinimui teisme.
Atsiliepime pareiškėjo atstovas taip pat pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kurie patvirtina skundžiamo nutarimo teisėtumą. Remdamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai, kaip poįstatyminis aktas, negali nustatyti tokio reguliavimo, kuris apsunkintų ar padarytų neįmanomą įstatymu apibrėžtų funkcijų atlikimą. Be to, pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.
Patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo šį procesinį sprendimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo APA1 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal jo veikos padarymo metu galiojusią ANK 419 straipsnio 1 dalį.
Byloje neginčijama, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. 9.36 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ (toliau – Zona) įvažiavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinis automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį darbo metu vairavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros vyriausiasis specialistas APA1. Taip pat neginčijama, kad ši transporto priemonė nebuvo įregistruota rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje ir jai nebuvo išduotas nemokamas leidimas įvažiuoti į Zoną.
Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar šių aplinkybių pakanka APA1 administracinei atsakomybei konstatuoti, kai automobilis priklausė priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir buvo naudojamas tarnybiniais tikslais, o pareiškėjas nebuvo šios transporto priemonės savininkas ir byloje nenustatyta, kad jam būtų buvę pavesta atlikti su transporto priemonės registravimu ir leidimo gavimu susijusius veiksmus.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. lapkričio 13 d., 8.8 papunktyje nustatyta, kad vietinė rinkliava netaikoma specialiųjų tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybų, transporto priemonėms. Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad visi asmenys, kuriems rinkliava netaikoma ir kurie turi teisę gauti nemokamus leidimus, išskyrus Nuostatų 8.10 papunktyje nurodytus asmenis, privalo užsiregistruoti informacinėje sistemoje.
Šios nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu tiek, kiek jame nurodoma, kad Nuostatų 9 punkte nustatyta registracija nėra teisinės reikšmės neturinti techninė procedūra. Nemokamų leidimų sistema gali veikti tik tada, kai teisę į išimtį turintis asmuo ir transporto priemonė yra identifikuoti informacinėje sistemoje. Todėl vien transporto priemonės priklausymas Nuostatų 8.8 papunktyje nurodytai kategorijai savaime nesudaro pagrindo visiškai nepaisyti Nuostatų 9 punkte nustatytos tvarkos.
Vis dėlto net ir pripažinus, kad teisė pasinaudoti Nuostatų 8.8 papunktyje nustatyta išimtimi turėjo būti įgyvendinta laikantis Nuostatų 9 punkte nustatytos registracijos procedūros, tai savaime nepatvirtina, kad dėl šios procedūros neįvykdymo administracinėn atsakomybėn pagrįstai buvo patrauktas tarnybinį automobilį konkrečios kelionės metu vairavęs darbuotojas.
Faktinis tarnybinio automobilio vairavimas ir institucijai priklausančios transporto priemonės administravimas nėra tapačios funkcijos. Bylos medžiagoje nenustatyta ir Institucija nenurodė konkretaus teisės akto, vidaus administravimo dokumento, pareigybės aprašymo nuostatos ar individualaus pavedimo, kuriuo APA1 būtų buvusi priskirta pareiga registruoti automobilį informacinėje sistemoje, kreiptis dėl nemokamo leidimo išdavimo ar administruoti transporto priemonės valstybinio numerio priskyrimą.
Priešingas aiškinimas reikštų, kad kiekvienam institucijos tarnybinį automobilį vairuojančiam Priešingu atveju tarnybinę transporto priemonę vairuojančiam darbuotojui automatiškai būtų perkeliamos transporto priemonės savininkui, valdytojui ar už jos administravimą atsakingam asmeniui tenkančios pareigos ją registruoti ir gauti leidimus, neatsižvelgiant į konkretaus darbuotojo tarnybinių funkcijų apimtį. Toks pareigų perkėlimas ir juo grindžiamas atsakomybės taikymas neatitiktų administracinės atsakomybės principų.
ANK 611 straipsnyje nustatyta tvarka leidžia identifikuoti asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tačiau faktinio naudotojo nustatymas savaime neperkelia jam transporto priemonės savininkui ar ją administruojančiai institucijai tenkančių pareigų. Todėl APA1, kaip faktinio vairuotojo, identifikavimas nepašalina pareigos nustatyti visus jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, įskaitant kaltę.
Administracinio nusižengimo byloje nepakanka nustatyti vien objektyvų įvažiavimo į Zoną ir rinkliavos nesumokėjimo faktą. Turi būti patikimai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti, jog jo vairuojamai transporto priemonei nėra išduotas nemokamas leidimas ir dėl to konkrečiu atveju jam kilo pareiga sumokėti vietinę rinkliavą.
Vertinant APA1 kaltę, nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad vairuotojas turėjo domėtis įvažiavimo į Zoną ir rinkliavos mokėjimo tvarka. Būtina įvertinti, ar konkrečiomis aplinkybėmis jis turėjo ir galėjo iš anksto numatyti, kad jo maršrutas ves per Zoną, taip pat suvokti būtinybę patikrinti tarnybinio automobilio registraciją informacinėje sistemoje ir leidimo galiojimą. APA1 paaiškinimu, per Zoną jį nukreipė navigacijos programa. Nors naudojimasis navigacijos programa savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis kelio ženklų ir kitų eismo reikalavimų, ši aplinkybė reikšminga vertinant jo kaltę. Byloje nenustatyta, kad APA1 būtų žinojęs, jog automobilis neįregistruotas informacinėje sistemoje ir jam neišduotas nemokamas leidimas, kad jam būtų pavesta tokias aplinkybes tikrinti ar kad jis būtų dalyvavęs administruojant automobilio registraciją ir leidimo gavimą. Vairuodamas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausantį automobilį darbo metu ir vykdydamas tarnybines funkcijas, jis galėjo pagrįstai manyti, kad institucija yra atlikusi būtinus automobilio administravimo veiksmus. Taigi, duomenų, patvirtinančių bent neatsargią APA1 kaltę, byloje nenustatyta.
Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi 2026 m. kovo 12 d. telefoninio pokalbio turiniu. Nors skundžiamame nutarime šis bylos duomuo atskirai neaptartas, toks motyvavimo trūkumas nėra esminis, nes apeliacinės instancijos teismas jį įvertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Institucijos nurodomi APA1 paaiškinimai, kad jis vyko į statybos užbaigimo komisiją, į Zoną pateko pasirinkęs navigacijos pasiūlytą maršrutą ir dėl susidariusios situacijos apgailestavo, patvirtina faktinį automobilio vairavimą ir maršruto pasirinkimą. Tačiau šie paaiškinimai nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo atsakingas už automobilio registravimą, žinojo apie leidimo nebuvimą arba suvokė, kad, nepaisant transporto priemonės priklausymo specialiajai tarnybai, privalo sumokėti rinkliavą. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, apgailestavimas dėl susidariusios situacijos savaime negali būti tapatinamas su visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, įskaitant kaltę, pripažinimu.
Apeliacinio skundo argumentai, kad APA1 nebuvo pavesta konkreti užduotis Zonos teritorijoje ir kad jis pasirinko per Zoną vedantį trumpesnį maršrutą, nepaneigia pirmiau išdėstytų išvadų. Nuostatų 8.8 papunktyje rinkliavos netaikymas siejamas su specialiųjų tarnybų transporto priemonių kategorija. Šioje nuostatoje nenustatyta, kad išimtis taikoma tik tada, kai konkrečios tarnybinės užduoties galutinis adresas yra Zonoje arba kai jos kirsti neįmanoma kitu maršrutu. Tokios papildomos išimties taikymo sąlygos negali būti nustatomos aiškinant administracinę atsakomybę pagrindžiantį teisinį reguliavimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl būtinojo reikalingumo taip pat neturi lemiamos reikšmės. Pirmosios instancijos teismas teiseną nutraukė ne pripažinęs, kad APA1 veikė ANK 16 straipsnyje nustatyto būtinojo reikalingumo sąlygomis, bet konstatavęs, kad neįrodyta jo asmeninė pareiga ir kaltė. Todėl aplinkybė, kad byloje nenustatytas realus ir akivaizdus pavojus, kurio negalima buvo pašalinti kitomis priemonėmis, šių skundžiamo nutarimo išvadų nepaneigia.
Taigi byloje surinktų duomenų nepakanka neabejotinai konstatuoti subjektyvųjį APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo požymį – jo kaltę. Įrodinėjimo spragos negali būti pašalintos prielaidomis, vien faktinio transporto priemonės vairavimo pagrindu asmeniui perkeliant juridinio asmens transporto priemonės administravimo pareigas. Nepašalintos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgtina ir į APA1 suformuluoto administracinio nusižengimo kaltinimo ribas. Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarime jam inkriminuota tai, kad, įvažiavęs į Zoną, jis nesumokėjo vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka ir taip pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus. Taigi administracinės atsakomybės pagrindas nutarime buvo siejamas su konkretaus vairuotojo pareiga sumokėti rinkliavą už įvažiavimą, o ne su jo asmeniniu neveikimu registruojant tarnybinę transporto priemonę informacinėje sistemoje ar gaunant jai nemokamą leidimą.
Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucija savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad Nuostatų 8.8 papunktyje nustatyta išimtimi buvo galima pasinaudoti tik iš anksto įvykdžius Nuostatų 9 punkte nustatytą registracijos procedūrą, todėl, transporto priemonei nesant įregistruotai, ją vairavęs asmuo privalėjo sumokėti rinkliavą. Toks Nuostatų 9 punkto aiškinimas savaime neperžengia bylos nagrinėjimo ribų, tačiau vien transporto priemonės neįregistravimo ir leidimo neišdavimo faktas nepakeičia Institucijos pareigos įrodyti nutarime aprašytą faktinį kaltinimo pagrindą – kad APA1 žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie leidimo nebuvimą, suvokė jam kilusią pareigą sumokėti rinkliavą ir šios pareigos nevykdė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, panaikindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.