- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-28
- Bylos Nr.
- eAN2-298-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00534-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė (pran.)
- Pareiškėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Genranga
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos PAR1 2026 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2026 m. balandžio 17 d., 18.45 val. Kauno miesto sav., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė yra 2470 kg ir vilko priekabą, kurios maksimali leistina masė yra 3 000 kg, o viso junginio maksimali leistina masė 5 470 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos. APA1 paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams
APA1 Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi APA1 skundas buvo atmestas ir Institucijos 2026 m. gegužės 8 d. nutarimas buvo nepakeistas. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu APA1 atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde APA1 prašo paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:
Apeliantui yra 63 metai. Esant tokio amžiaus yra sunkiau įsilieti į darbo rinką, o teisė vairuoti transporto priemones yra būtina atliekant darbo funkcijas.
Šalies argumentai
Savo poelgio pareiškėjas neteisina, tačiau pažymi, kad dėl jo elgesio nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nepadaryta jokios žalos. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo padarytas teisės pažeidimas buvo nesistemingas, o vienkartinis ir atsitiktinis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta straipsnio sankcijoje.
Prie skundo apeliantas pridėjo duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, darbdavio charakteristiką, kurioje jis teigiamai apibūdinamas profesiniu požiūri. Charakteristikoje taip pat pažymima, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijų atlikimui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucija nurodo, kad apeliantas vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas nė vienos iš jam vairuoti reikalingų BE, C1E, CE, D1E ar DE kategorijų. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apelianto nurodytos profesinės pasekmės savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o Administracinių nusižengimų registro duomenys, rodantys ankstesnius jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neleidžia padaryto nusižengimo vertinti kaip atsitiktinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neginčijama nei tai, kad APA1 padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nei jo veikos kvalifikavimas. Apeliacijos dalyką sudaro paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimas, t. y. sprendžiama, ar byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti trumpesnį negu įstatyme nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
Byloje nustatyta, kad APA1 vairavo automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra 2 470 kg, ir vilko priekabą, kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 3 000 kg. Bendra transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė buvo 5 470 kg. Administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas turėjo teisę vairuoti A, A1, A2, AM, B ir B1 kategorijų transporto priemones, tačiau neturėjo nė vienos iš tokį transporto priemonių junginį vairuoti suteikiančių BE, C1E, CE, D1E ar DE kategorijų. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo 300 iki 450 Eur, o pagal šio straipsnio 7 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Apeliantui paskirta minimali 300 Eur bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam šešių mėnesių terminui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu nustatyta specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba jos visai neskirti. Šios nuostatos taikymas nėra siejamas vien su pavienės asmeniui palankios aplinkybės nustatymu. Turi būti įvertinta reikšmingų aplinkybių visuma ir nustatyta, kad sankcijoje numatytos priemonės taikymas konkrečiu atveju būtų aiškiai neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens pavojingumui.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, reikšminga tai, kad apeliantas vairavo 5 470 kg didžiausiosios leidžiamosios masės transporto priemonių junginį, nors nebuvo įgijęs teisės vairuoti nė vienos tokios kategorijos transporto priemonių junginio. Reikalavimas įgyti atitinkamą vairuotojo pažymėjimo kategoriją yra tiesiogiai susijęs su eismo saugumu ir būtinybe patikrinti, ar asmuo turi tokį junginį saugiai vairuoti reikalingų žinių bei praktinių gebėjimų. Todėl šio reikalavimo nesilaikymas negali būti vertinamas kaip vien formalus teisės aktų pažeidimas.
Aplinkybė, kad dėl apelianto veiksmų nekilo eismo įvykis ir nebuvo padaryta žalos, vertinama jo naudai. Vis dėlto ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybei kilti žalingų padarinių nereikalaujama. Dėl to vien tokių padarinių nebuvimas nesumažina veikos pavojingumo tiek, kad savaime pateisintų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.
Vertinant apelianto asmenybę, atsižvelgtina į byloje esančius Administracinių nusižengimų registro duomenis, patvirtinančius, kad jis ir anksčiau ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, 2026 m. sausio 28 d. apeliantas buvo nubaustas už transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, o baudą sumokėjo 2026 m. vasario 15 d. Šios aplinkybės nevertinamos kaip nagrinėjamo administracinio nusižengimo pakartotinumas ANK 40 straipsnio prasme, tačiau jos yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę ir vertinant apelianto požiūrį į eismo saugumą reglamentuojančių reikalavimų laikymąsi. Naujas su transporto priemonės vairavimu susijęs administracinis nusižengimas padarytas praėjus kiek daugiau negu dviem mėnesiams nuo ankstesnės baudos sumokėjimo, todėl nėra pagrindo nagrinėjamos veikos laikyti visiškai atsitiktine ar apelianto elgesiui nebūdinga.
Apygardos teismas įvertina tai, kad apeliantas dirba UAB „SUA1“ statybos darbų vadovu, o jo darbas susijęs su nuolatiniu vykimu į statybos objektus įvairiose Lietuvos vietose. Darbdavio pateikta charakteristika patvirtina, kad transporto priemonės vairavimas yra reikšminga apelianto darbo funkcijų dalis, o teisės vairuoti netekimas apsunkintų tinkamą šių funkcijų vykdymą. Taip pat atsižvelgiama į apelianto amžių, gaunamas darbo pajamas ir darbdavio pateiktą teigiamą jo profesinės veiklos įvertinimą. Tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad dėl teisės vairuoti atėmimo apeliantas neišvengiamai būtų atleistas iš darbo ar netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės, įvertintos kartu su kitais duomenimis, nėra pakankamos konstatuoti, kad minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas būtų aiškiai neproporcingas.
Apelianto prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis pagrįstai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šie duomenys vertinami apelianto naudai, tačiau vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir apelianto ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad įstatyme nustatyta minimali administracinio poveikio priemonė jam būtų neteisinga ar neproporcinga.
Kasacinėje praktikoje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, kai specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, siejamas su tokia aplinkybių visuma, kuri leidžia asmens padarytą veiką vertinti kaip atsitiktinę, jo asmenybę – kaip išimtinai teigiamai apibūdinamą, o minimalios priemonės taikymą – kaip aiškiai neproporcingą. Nagrinėjamoje byloje tokios teisinės situacijos nenustatyta: apeliantas nebuvo įgijęs nė vienos ginčo transporto priemonių junginį vairuoti suteikiančios kategorijos, vairuoto junginio didžiausioji leidžiamoji masė buvo 5 470 kg, o jo ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai neleidžia veikos laikyti visiškai atsitiktine ir jo asmenybės eismo saugumo reikalavimų laikymosi požiūriu vertinti išimtinai teigiamai.
Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamą darbdavio charakteristiką ir teisės vairuoti atėmimo poveikį profesinių funkcijų vykdymui, nėra pagrindo konstatuoti, kad minimalaus šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas būtų akivaizdžiai per griežtas, neteisingas ar neproporcingas. Paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, apelianto asmenybę ir ANK 22 straipsnyje nustatytus tikslus.
Taigi apylinkės teismas reikšmingas bylos aplinkybes įvertino iš esmės tinkamai, pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o APA1 apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.