Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Pareiškėjas yra ilgametis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, turintis 22 metų tarnybos stažą, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir reikšmingą profesinę patirtį Lietuvos kalėjimų tarnybos sistemoje. Jis 2025 m. kovo 27 d. dalyvavo atrankoje į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Atrankos komisija laimėtoja pripažino L. G.

Individualių tarnybinių ginčų komisijos argumentas, kad Atrankos komisijos nariams iš anksto buvo pateikti kandidatų gyvenimo aprašymai, kvalifikaciją, išsilavinimą ir profesinę patirtį patvirtinantys dokumentai, savaime nepatvirtina, jog ši informacija buvo tinkamai, išsamiai ir objektyviai įvertinta priimant galutinį sprendimą. Vien faktinė galimybė susipažinti su kandidatų pateiktais dokumentais negali būti prilyginama realiam jų turinio įvertinimui. Komisija neįrodė ir savo sprendime nepagrindė, kad Atrankos komisijos nariai analizavo kandidatų profesinę patirtį, kvalifikaciją, išsilavinimą, šiuos duomenis tarpusavyje lygino ir jiems suteikė objektyviai pagrįstą reikšmę vertinimo procese.

Individualių tarnybinių ginčų komisija nepagrįstai sutapatina kandidatui suteiktą galimybę prisistatyti ir atsakyti į Atrankos komisijos klausimus su pareiga objektyviai įvertinti jo kvalifikaciją, profesinę patirtį, tinkamumą eiti pareigas. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti atrankos metu, nepatvirtina, kad jo profesinė patirtis, kvalifikacija, vadovaujamo darbo patirtis ir tarnybiniai pasiekimai buvo tinkamai įvertinti priimant galutinį sprendimą. Pareiškėjas turi ilgametę tarnybos Lietuvos kalėjimų tarnybos sistemoje patirtį, reikšmingą vadovaujamo darbo patirtį, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgesnį tarnybos stažą, nei atranką laimėjusi kandidatė. Tačiau nei Atrankos komisija, nei Ginčų komisija nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl šios objektyviai reikšmingos aplinkybės neturėjo įtakos galutiniam kandidatų vertinimui ir kodėl mažesnę profesinę patirtį turinti kandidatė buvo įvertinta palankiau. Sprendime taip pat neatskleista, kokią reikšmę Atrankos komisija suteikė kandidatų profesinei patirčiai, kvalifikacijai ir tarnybiniams pasiekimams, kaip šie duomenys buvo lyginami tarpusavyje ir kokiais argumentais buvo pagrįsta išvada, kad atranką laimėjusi kandidatė geriau atitiko pareigybės reikalavimus. Toks motyvacijos trūkumas neleidžia patikrinti, ar kandidatų vertinimas buvo atliktas objektyviai, skaidriai ir laikantis lygiateisiškumo principo.

Komisijos argumentas, kad atranka buvo vykdoma kompleksiškai, savaime nepaneigia pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti visus nustatytus atrankos kriterijus. Kompleksiškas vertinimas reiškia, kad turi būti vertinama visa kandidatą apibūdinanti reikšminga informacija – patirtis, kvalifikacija, išsilavinimas, atsakymai į klausimus ir kiti kriterijai, o ne vien abstraktūs atsakymai atrankos metu. Sprendime nėra pateikta aiškių motyvų, kaip kandidatai buvo vertinami pagal konkrečius atrankos kriterijus, kokia reikšmė jiems buvo suteikta ir kaip šis vertinimas lėmė galutinį sprendimą, todėl Komisijos išvados laikytinos deklaratyviomis, o atrankos objektyvumas ir sprendimo motyvavimas kelia pagrįstų abejonių.

Sprendime nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. vykdytos atrankos ir nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės nėra tapačios, o ankstesnės atrankos rezultatus buvo siūloma panaikinti dėl daugiau pažeidimų, nei nurodyta pareiškėjo skunde. Tačiau esminę reikšmę turi ne visiškas faktinių aplinkybių sutapimas, o konkretaus procedūrinio pažeidimo – nepakankamai motyvuotų kandidatų vertinimų – pasikartojimas. Jeigu Komisija anksčiau pripažino, kad toks pažeidimas yra reikšmingas vertinant atrankos teisėtumą, analogiškas vertinimas turėtų būti taikomas ir šiuo atveju, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisinio nuoseklumo ir vienodo teisės taikymo principai.

Aplinkybė, kad ankstesnėje atrankoje buvo nustatyta ir kitų pažeidimų, nepaneigia nepakankamo vertinimų motyvavimo reikšmės. Priešingai, jei vienas iš nustatytų pažeidimų buvo kandidatų vertinimų nemotyvavimas, tai leidžia daryti išvadą, jog toks trūkumas nėra atsitiktinis, bet gali rodyti sisteminę atrankų organizavimo ir vertinimo praktiką. Viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti nuoseklų teisės aktų taikymą ir atsižvelgti į ankstesniuose sprendimuose nustatytus pažeidimus, imdamiesi priemonių jiems pašalinti. Todėl vien tai, kad ankstesnėje atrankoje buvo konstatuota daugiau pažeidimų, nepaneigia esminės aplinkybės – pasikartojančio kandidatų vertinimų nemotyvavimo. Priešingai, tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo pareigos užtikrinti skaidrias, objektyvias ir tinkamai motyvuotas atrankos procedūras vykdymo bei dėl Komisijos atlikto šio pažeidimo reikšmės vertinimo.

Pareiškėjo argumentai dėl 2023 m. vykusios atrankos nėra pagrįsti, nes tos atrankos ir 2025 m. kovo 27 d. vykusios atrankos faktinės aplinkybės skyrėsi. Be to, 2023 m. atrankos rezultatai buvo siūlyti panaikinti ne tik dėl vertinimo pažeidimų, bet ir dėl kitų nustatytų pažeidimų, todėl ši situacija negali būti laikoma tapačiu precedentu. Taip pat Komisija pažymėjo, kad Aprašo 53 punktas suteikia pretendentams teisę stebėti balų skaičiavimą, tačiau neįpareigoja atrankos komisijos jų papildomai informuoti ar kviesti, jei pretendentai patys nepareiškia tokio pageidavimo. Kadangi pareiškėjas neprašė stebėti balų skaičiavimo, Komisija nenustatė šios teisės pažeidimo.

Pareiškėjo argumentai dėl neįvykusio vertinimo aptarimo yra nepagrįsti. Atrankos posėdžio vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad prieš balsavimą atrankos sekretorė paklausė, ar stabdyti įrašymą pasitarimui. Profesinės sąjungos atstovas išreiškė pageidavimą įrašo nestabdyti, nurodydamas, kad kyla daug klausimų, tačiau atrankos komisijos pirmininkas paaiškino, jog įrašas gali būti nestabdomas ir komisija gali diskutuoti, o nesant klausimų ar diskusijų – pereiti prie balsavimo. Vėliau, sekretorei paklausus, ar visi komisijos nariai pasiruošę balsuoti, įraše nėra užfiksuota nei prieštaravimų, nei aiškaus profesinės sąjungos atstovo reikalavimo aptarti vertinimą. Todėl vien aplinkybė, kad buvo išreikštas pageidavimas nestabdyti įrašo, savaime nepatvirtina, jog komisija nesuteikė galimybės aptarti vertinimo ar kad atranka buvo neskaidri. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariams buvo sudaryta galimybė pasisakyti, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsispindi posėdžio įraše, jo argumentai dėl Aprašo 46 punkto pažeidimo ir neskaidrios atrankos laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo argumentai dėl galimo Aprašo 52 punkto pažeidimo, kai atrankos komisijos narių individualūs vertinimai nebuvo užpildyti ir perduoti atrankos komisijos sekretoriui posėdžio metu, laikytini nepagrįstais. Aprašo 51 punktas numato, kad pirmiausia vykdomas komisijos narių motyvuotų vertinimų fiksavimas, kurio metu komisijos nariai nurodo pretendentams skiriamus balus. Nagrinėjamu atveju atranka vyko mišriu būdu, naudojantis telekomunikacijų priemonėmis, todėl komisijos narių vertinimai buvo išsakyti žodžiu, o individualios vertinimo lentelės vėliau buvo užpildytos, pateiktos kartu su atrankos protokolu ir pasirašytos komisijos narių dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.

Individualių vertinimo lentelių neužpildymas ir jų neperdavimas sekretoriui būtent posėdžio metu buvo nulemtas atrankos vykdymo mišriu būdu ir neturėjo įtakos nei pareiškėjo teisėms, nei atrankos rezultatams, toks procedūrinis neatitikimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu. Vertinant procedūrinio pažeidimo reikšmę, svarbu nustatyti, ar dėl jo galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatyta procedūrinė aplinkybė galėjo turėti įtakos atrankos rezultatams ar pažeisti pareiškėjo teises.

Pareiškėjo argumentai dėl Atrankos komisijos sudėties ir I. Š. nedalyvavimo posėdyje yra nepagrįsti. Nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-261 buvo pakeista Atrankos komisijos sudėtis ir panaikintas 1.15 papunktis, kuriuo į komisiją buvo įtraukta Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė I. Š. Todėl atrankos komisijos posėdžio metu ji jau nebebuvo komisijos narė, todėl nebuvo pagrindo vertinti jos nedalyvavimo priežasčių ar apie jas informuoti pretendentus. Komisija buvo teisėtai suformuota iki atrankos vykdymo – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-252, kuris vėliau pakeistas 2025 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-261. Teisės aktai nenustato pareigos informuoti atrankos dalyvius apie komisijos narių pakeitimus, kai tokie pakeitimai atliekami teisėtai ir nedaro įtakos nei komisijos teisėtumui, nei pareiškėjo teisėms ar atrankos rezultatams. Pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo informavimo ir atrankos procedūrų skaidrumo vertintini kaip subjektyvus situacijos vertinimas, nes nagrinėtina ne tai, dėl kokių priežasčių konkretus asmuo nedalyvavo komisijos darbe, o tai, ar atrankos komisija buvo teisėtai sudaryta.

Pareiškėjas nepateikė teismui konkrečių, įrodymais ar teisės normomis pagrįstų argumentų, kodėl Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas ir šios institucijos direktoriaus įsakymas yra neteisėti. Pareiškėjas iš esmės pateikė savo subjektyvią nuomonę. Lietuvos kalėjimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą išsamiai, vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, atsakė į visus pareiškėjo klausimus, nenustatė reikšmingų procedūrinių pažeidimų ir todėl atmetė pareiškėjo skundą.

Individualių tarnybinių ginčų komisija bei atrankos į pareigas procedūra buvo vykdomos teisėtai. Vien tai, kad komisijos nariai yra pavaldūs Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, savaime nereiškia jų šališkumo ar interesų konflikto, nes direktorius yra visų įstaigos darbuotojų priėmimą į pareigas ir kitus esminius sprendimus dėl jų teisinės padėties užtikrinantis asmuo. Komisija buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, o sprendimai priimami kolegialiai. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų komisijos narių šališkumą ar sudarytų pagrindą jų nušalinimui.

Atrankos į pareigas metu buvo vertinama ne viena aplinkybė, o visa nustatytų kriterijų visuma – pretendento profesionalumas, tarnybinės veiklos rezultatai, tinkamumas pareigoms, tarnybos patirtis, kvalifikacija ir kiti reikšmingi duomenys. Teisės aktai nenustato, kad kiekvienas kriterijus turi būti vertinamas atskirai, todėl komisija pagrįstai pateikė bendrą kandidato vertinimą.

Teisės aktai nustato pareigą paskirti atranką laimėjusį pareigūną į pareigas per nustatytus terminus ir nenumato, kad vien atrankos rezultatų apskundimas sustabdytų sprendimo vykdymą. Priešingu atveju kiekvienas ginčas dėl atrankos rezultatų galėtų nepagrįstai sustabdyti pareigūnų skyrimą į pareigas ir apsunkintų tarnybos sistemos veikimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus įrodymus bei pritaikius teisės normas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, o iš esmės tik pakartoja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, dėl kurių atsakovas ir teismas jau pasisakė.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo ginčą dėl atrankos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas teisėtumo, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) bei Aprašo nuostatomis. Pareiškėjo argumentai dėl teismo vartotų sąvokų „konkursas“ ir „atranka“ yra tik formalūs ir neturi įtakos sprendimo teisėtumui, nes teismas aiškiai nustatė ginčo dalyką ir taikytiną teisinį reglamentavimą.

Atrankos komisija veikė pagal jai suteiktą vertinimo diskreciją, o pareiškėjo nesutikimas su komisijos atliktu jo atsakymų bei kompetencijos įvertinimu savaime nepatvirtina komisijos veiksmų neteisėtumo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas tokio pobūdžio bylose vertina, ar buvo laikytasi atrankos procedūrų ir ar nebuvo pažeista asmens teisė lygiomis sąlygomis dalyvauti valstybės tarnyboje, tačiau neperima komisijos funkcijų ir nevertina, kuris kandidatas turėjo būti pripažintas tinkamiausiu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo didesnės kompetencijos ar tinkamumo užimti pareigas nesudaro pagrindo panaikinti atrankos rezultatų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo skundą. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su netinkamu atrankos komisijos protokolo pasirašymu ir individualaus vertinimo lentelių užpildymu, viešas komisijos narių balų skelbimas atrankos metu sudarė sąlygas pažeisti nepriklausomo vertinimo principą, o atrankos protokole aiškiai nenurodžius, kodėl vienas pretendentas įvertintas geriau už kitą, pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti sprendimo motyvų ir tinkamai ginti savo teisių. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė reikšmingų faktinių klaidų, kurios galėjo turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad asmenys, dalyvaudami atrankose į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas statutinėse įstaigose, realizuoja konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Todėl tokių atrankų reglamentavimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos su paminėtos teisės realizavimu susijusios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra konstatavęs, kad: vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimą).