- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- 2S-1604-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03449-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika (pran.)
- Ieškovas
- Ratika
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Šimkų žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. sausio 22 d. rašto Nr. 1SS-49-(5.75 Mr.) panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, žemės ūkio bendrovė „Š. žemės ūkio bendrovė“, A. Š., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ratika“ (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1SS-49-4(5.75 Mr.); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos parduoti arba išnuomoti ieškovei 5,4559 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 13 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei imtis tam tikrų veiksmų, konkrečiai savavališkai inicijuoti ir įvykdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,4559 ha) pertvarkymą, t. y. sklypo išformavimą ir padalinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Ratika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodyta aplinkybė, kad atsakovei pradėjus sklypo pertvarkymą ir teismui tenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nesudaro pagrindo spręsti, jog sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarys nebeįmanomą. Priešingai, atsakovė atsiliepime, triplike ir jos atstovė teismo posėdžių metu akcentuoja, kad yra tikslinga inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų nustatyta, kokio dydžio sklypas yra reikalingas statiniams. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės egzistavimo), todėl ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ratika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
Dabartinio 5,4559 ha suformuoto valstybinės žemės sklypo išformavimas ir pertvarkymas yra negrįžtamas procesas, o ieškovas paduotu ieškiniu ir dubliku aiškiai nurodęs, kad jį domina tik viso dabar egzistuojančio 5,4559 ha dydžio suformuoto valstybinės žemės sklypo įsigijimas. Todėl, jei NŽT inicijuotų sklypo išformavimą ir pertvarkymą iki bylos pabaigos ir vėliau teismas tenkintų ieškovės ieškinį, tai teismo nutarties įgyvendinimas taptų nebeįmanomu, nes pradinio ieškinio objekto 5,4559 ha suformuoto žemės sklypo jau realybėje nebūtų, teismo sprendimas taptų beprasmiu ir nebeįgyvendinamu. Todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kyla reali grėsmė pačios bylos nagrinėjimo prasmei.
Kadangi NŽT nepateikia garantijos dėl 5,4559 ha suformuoto valstybinės žemės sklypo, dėl kurio įsigijimo teisės vyksta ši civilinė byla, tai akivaizdu, kad NŽT planuoja sklypą išformuoti. Siekiant to išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė nepagrindė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones objektyviomis aplinkybėmis. Prielaida, jog teismui tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės egzistavimo).
6.2. Ieškinio tenkinimo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo įvykdymas bus komplikuotas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą įpareigoti NŽT parduoti arba išnuomoti ieškovei UAB „Ratika“ 5,4559 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad beveik visa sklypo teritorija (užstatyta teritorija 5,3952 ha) yra priskirta sklype esančių pastatų eksploatacijai ir teisiškai yra laikoma esančia po pastatais. Ieškovė šiame sklype valdo 20 statinių bendru plotu apie 7500 kv. m.
Byloje kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Ratika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovei imtis tam tikrų veiksmų, konkrečiai savavališkai inicijuoti ir įvykdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,4559 ha) pertvarkymą, t. y. sklypo išformavimą ir padalinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės egzistavimo).
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, nurodydama, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, kadangi NŽT išformavimus ir pertvarkius ginčo sklypą iki bylos pabaigos ir vėliau teismui patenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimo įgyvendinimas taptų nebeįmanomu, nes pradinio ieškinio objekto 5,4559 ha suformuoto žemės sklypo jau realybėje nebūtų, teismo sprendimas taptų beprasmiu ir nebeįgyvendinamu. Atsakovė nurodo, kad prielaida, jog teismui tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pareigą įrodyti ne tik CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų susiklostymą, bet ir siūlyti taikyti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje konkrečioje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Atitinkamai, ir teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas dar tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie toje byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovei, įvykdymo grėsmė. Ieškovės argumentai, įrodinėjant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, iš esmės apsiriboja tikimybe, kad atsakovė, pradėjusi ginčo žemės sklypo pertvarkymo procedūras, tikėtina išformuos ar pertvarkys žemės sklypą, todėl pradinio ieškinio objekto 5,4559 ha suformuoto žemės sklypo jau realybėje nebūtų. Atsakovė atsiliepime, triplike ir jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad yra tikslinga inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų nustatyta, kokio dydžio sklypas yra reikalingas statiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo faktas, kurio metu būtų nustatyta, kokio dydžio sklypas yra reikalingas statiniams, nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Neturėdamas objektyvių įrodymų apie ginčo žemės sklypui kylančią riziką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ratika“ atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.