Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2503-839/2026 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. B., išvadą teikianti institucija - Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

Byloje kilęs ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. 2026 m. vasario 19 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti nepilnametės dukters I. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. B. jos gyvenamojoje vietoje bei nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo R. B. ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1023-601/2026 panaikino Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir ieškovo R. B. (R. B.) ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Utenos apylinkės teisme 2026 m. gegužės 26 d. yra iškelta civilinė byla Nr. e2-5246-1255/2026 pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tame pačiame Utenos apylinkės teisme yra pateikti šioje byloje ieškovo R. B. ieškinys J. B. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo bei J. B. patikslintas ieškinys atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavo, kad ieškinio dalykai (vaiko gyvenamosios vietos su motina ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) abiejose bylose sutampa. Teismų praktikoje ieškinių tapatumas gali būti konstatuojamas, kai sutampa visi bylos elementai: šalys, ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Kai šalys nutaria nutraukti santuoką bendru sutarimu, teismas tokį šalių prašymą nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamuoju atveju tarp šalių kyla ginčas, šalys pareiškė atskirus ieškinius ir dėl santuokos nutraukimo (J. B.), ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo R. B. ieškinys (dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina ir tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) tapatus pareikštam civilinėje byloje Nr. e2-5246-1255/2026 pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ir atskirojo skundo argumentus, kad Utenos apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad R. B. ieškinys teismui buvo pateiktas 2026 m. vasario 20 d., t. y. anksčiau nei J. B. ieškinys, todėl, Kauno apygardos teismui 2026 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1023-601/2026 panaikinus Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį, turėjo išspręsti R. B. ieškinio priėmimo klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Be to, pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, teismui nustačius, jog yra nagrinėjamos kelios vienarūšės civilinės bylos, ir nusprendus, jog ginčai būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti vienoje byloje, yra galimybė kreiptis dėl civilinių bylų sujungimo.

Taigi nustačius, kad nagrinėjama civilinė byla ir Utenos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5246-1255/2026 pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų yra susijusios, spręstinas bylų sujungimo klausimas pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, nes šiuo atveju šalių keliami reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo R. B. atskirąjį skundą tenkinti. Utenos apylinkės teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.