- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-456-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-7-00001-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pran.)
- Kaltinamasis
- KAL1
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL1 pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino teisės užsiimti tam tikra veikla, tai yra užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla – sustabdymo terminas trims mėnesiams – nuo 2026 m. birželio 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 20 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje KAL1 kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko asmenys patyrė didelės neturtinės žalos, ir neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
KAL1, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas VšĮ LSMU ligoninėje Kauno klinikose (juridinio asmens kodas 135163499) (duomenys neskelbtini) klinikos gydytoju (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ (juridinio asmens kodas 135612524) gydytoju (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d., pasinaudodamas užimamomis pareigomis, kaip gydytojas (duomenys neskelbtini) teikdamas VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų ir UAB „Saulės šeimos medicinos centro“ pacientams ambulatorines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, konsultacijų metu apžiūrėdamas pacientes, neteisėtai, asmenims nežinant, neturėdamas asmenų leidimo ar sutikimo, veikdamas asmeniniais interesais, turėdamas tikslą neteisėtai rinkti informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, savo mobiliojo ryšio telefonu Samsung Galaxy A8 (SM-A530F), IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), įjungta vaizdo kamera, nukreipta į pacientes, paslapčia nufilmavo 21 pacientės intymias kūno vietas ir šiuos vaizdo įrašus saugojo asmeninio mobiliojo ryšio telefono atmintyje iki 2024 m. balandžio 17 d., t. y.:
- VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų patalpose esančiuose kabinetuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Skubios pagalbos ir (duomenys neskelbtini) skyriuose, adresu Eivenių g. 2, Kaune, nufilmavo I. T. (2018 m. birželio 8 d. apie 9:40 val.), V. B. (2020 m. sausio 14 d. apie 13:34 val.), K. Š. (2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 10:52 val.), K. Z. (2020 m. lapkričio 24 d. apie 16:54 val.), K. M. (2020 m. gegužės 4 d. apie 08:56 val.), G. R. (2021 m. gegužės 9 d. apie 13:44 val.), V. Ž. (2021 m. rugsėjo 27 d. apie 09:40 val.), G. G. (2022 m. vasario 18 d. apie 09:34 val.), M. S. (2023 m. vasario 2 d. apie 11:28 val.), D. B. (2023 m. birželio 5 d. apie 12:32 val.) ir dar 11 tyrimo metu nenustatytų tapatybių pacienčių (2019 m. liepos 12 d. apie 09:13 val., 2019 m. lapkričio 18 d. apie 08:48 val., 2019 m. gruodžio 2 d. apie 08:47 val., 2020 m. kovo 20 d. apie 09:40 val., 2020 m. gegužės 14 d. apie 10:25 val., 2020 m. lapkričio 30 d. apie 10:19 val., 2021 m. gruodžio 14 d. apie 16:34 val., 2021 m. gruodžio 17 d. apie 09:38 val., 2021 m. gruodžio 29 d. apie 09:53 val., 2023 m. sausio 11 d. apie 10:39 val., 2023 m. vasario 22 d. apie 11:20 val.) intymias kūno vietas ir vaizdo įrašus saugojo minėto mobiliojo ryšio telefono atmintyje;
- UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ patalpose esančiame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) adresu K. Baršausko g. 66, Kaune, 2020 m. gegužės 14 d., apie 10:25 val. nufilmavo tyrimo metu nenustatytos tapatybės pacientės intymias kūno vietas ir vaizdo įrašą saugojo minėto mobiliojo ryšio telefono atmintyje.
Tokiais veiksmais KAL1 pažeidė:
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, numatantį, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą;
- Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1955 redakcija) 10 straipsnio 5 ir 6 punktus, numatančius, kad gydytojas privalo gerbti pacientų teises, jų nepažeisti; taip pat laikytis profesinės etikos principų;
- VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-826 patvirtinto VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų etikos kodekso 6.1 punktą, numatantį, kad darbuotojas turi gerbti žmogų, jo teises ir laisves; 6.2 punktą, įpareigojantį laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įskaitant Ligoninės vidaus teisės aktus; 7.2 punktą, įpareigojantį einant pareigas nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus; 8.5 punktą, įpareigojantį dirbti pacientų, Ligoninės ir visuomenės labui; 9.1 punktą, įpareigojantį elgtis nepriekaištingai ir garbingai; 9.3 punktą, įpareigojantį nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu; 9.5 punktą, įpareigojantį atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis; 12.2 punktą, įpareigojantį pagarbiai elgtis su pacientais; 12.7 punktą, įpareigojantį darbo metu savo elgesiu rodyti pavyzdį bei laikytis visuotinai pripažintų elgesio normų, 15.1 punktą, įpareigojantį nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus;
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1673 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų elgesio kodekso 5.7 punktą, įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, su pacientais būti pagarbiam, vengti tokio elgesio, kuris galėtų kenkti darbuotojo asmens garbei ir orumui bei profesijos prestižui, 5.8 punktą, įpareigojantį darbuotoją veikti vadovaujantis viešaisiais ir pacientų sveikatos ir gerovės interesais;
- 2000 m. vasario 2 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus patvirtintos Kauno medicinos universiteto (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojo pareiginės instrukcijos 17.16 punktą, įpareigojantį laikytis medicinos etikos ir deontologijos normų;
- 2013 m. kovo 5 d. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-16 patvirtintų UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ Gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatų Nr. 7, 18 punktą, įpareigojantį laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacienčių teises.
Tokiu būdu KAL1, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tarnybinę padėtį, teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą; savo veiksmais sumenkino einamų pareigų (gydytojo profesijos) prestižą, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos autoritetą ir dėl to I. T., V. B., K. Š., K. Z., G. R., V. Ž., G. G., D.B., VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ ir Lietuvos Respublikai padarė didelę neturtinę žalą.
Šiais veiksmais KAL1kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi KAL1 buvo laikinai nušalintas nuo gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (juridinio asmens kodas 135163499), UAB ,,Saulės šeimos medicinos centre“ (juridinio asmens kodas 135612524) ir UAB ,,Žaliakalnio poliklinikoje“ (juridinio asmens kodas 302649296) bei KAL1 laikinai sustabdyta teisė užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla, nustatant 6 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kaltinamajam KAL1 procesinės prievartos priemonės – laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo terminas buvo tęsiamas šio teismo nutartimis. Paskutinį kartą kaltinamajam KAL1 šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi trims mėnesiams, nuo 2026 m. birželio 20 d. iki 2026 m. rugsėjo 20 d. Teismas sprendė, kad laikino sustabdymo užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla taikymo pagrindai nėra išnykę.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismui pateiktu skundu kaltinamojo KAL1 gynėjas Giedrius Danėlius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį.
Skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog KAL1 taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimas yra neproporcingas ir nebėra pagrįstos tikimybės, kad KAL1, netaikant jam procesinės prievartos priemonės, darys naujas nusikalstamas veikas, pagrindžia šios aplinkybės: dalis galimai neteisėtai filmuotų asmenų parodė, kad žala nebuvo padaryta, yra KAL1 dėkingi už pagalbą susilaukiant vaiko; KAL1 anksčiau neteistas, aukštojo išsilavinimo, dėstė universitete, vedė paskaitas nėščiųjų mokykloje, parodė, kad vaizdo įrašus darė ruošdamasis paskaitoms, planuodamas svarbiausius atvejus nuasmenintai panaudoti nėščiųjų mokykloje; KAL1 taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; bylos teisminis nagrinėjimas baigtas, ikiteisminio tyrimo metu apklausti nustatyti galimai neteisėtai filmuoti asmenys, apžiūrėti galimai neteisėtai padaryti vaizdo įrašai, galimai neteisėtai filmuotų asmenų medicinos dokumentai, patalpos, kuriose buvo galimai neteisėtai filmuojama, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, fiksuojant šių veiksmų rezultatus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka; veikos, dėl kurių suformuluoti kaltinimai, padarytos ne dėl aplaidaus, ar sąmoningai neteisėto nekvalifikuoto pačių medicininių paslaugų suteikimo, bet dėl galimo pacienčių privatumo pažeidimo, jas fiksuojant vaizdo fiksavimo priemone, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias galimoms naujoms veikoms, pakanka apriboti kaltinamojo galimybę teikiant medicinines paslaugas naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones; kaltinamojo KAL1 nušalinimas nuo pareigų neatspindi ir viešojo intereso, nes KAL1 pacienčių iniciatyva surinkta daugiau nei 6 500 parašų po peticija STT, Kauno apylinkės ir apygardos teismams, kuria prašoma grąžinti teisę dirbti KAL1; sustabdžius KAL1teisę užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla, dirbti su pacientais, pastarasis negali tobulinti savo profesinės kvalifikacijos, profesinių įgūdžių, dėl to, remiantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jam gali būti sustabdytas Medicinos praktikos licencijos galiojimas; neleidžiant KAL1 teikti kvalifikuotų medicininių paslaugų labiausiai nukenčia pacientės, kurioms panaikinta galimybė gauti labai patyrusio ir kvalifikuoto mediko paslaugas, pavyzdžiui, pacientei N.G. (U) 2022 m. LSMUL, vadovaujant KAL1, atlikta laparatominė miomektomija ir endometriomos pašalinimas, o 2024 m. lapkričio mėnesį jai atliekant Cezario pjūvį, kaltinamajam būnant nušalintam nuo pareigų, įvyko komplikacija, taigi, pacientei netekus galimybės į to paties mediko paslaugas, jos sveikatai padaryta konkreti žala.
Skunde taip pat nurodoma, kad analogiškuose tyrimuose procesinė prievartos priemonė buvo taikoma terminuotai. Kaip pavyzdys skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-166-719/2022 bei nurodoma, kad šioje byloje kaltinamajam teisminio nagrinėjimo metu nebuvo taikomas nušalinimas, jis buvo taikomas šešis mėnesius ikiteisminio tyrimo metu ir laikino nušalinimo nuo pareigų netaikymas nesutrukdė sėkmingai išnagrinėti bylą, priimti procesinius sprendimus. Skunde pažymima, kad pastarųjų argumentų apylinkės teismas nesvarstė.
Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad didžioji dalis nukentėjusiųjų byloje yra pareiškusios civilinius ieškinius, tačiau civilinių ieškinių pareiškimas savaime nėra pagrindas tęsti procesinės prievartos priemonę (BPK 157 straipsnyje keliami proceso, o ne kompensavimo tikslai). Be to, į bylą teismo sprendimu įtraukti civiliniai atsakovai, todėl civilinių ieškinių pareiškimas niekaip nėra susijęs su poreikiu tęsti laikiną nušalinimą.
Skunde teigiama, kad gynėjas buvo pateikęs prašymą pakeisti rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nustatyti papildomą rašytinio pasižadėjimo neišvykti, paskirto KAL1, draudimą – draudimą naudoti garso ir/ar vaizdo įrašus darančią techniką, užsiimant gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas šį prašymą svarstė formaliai, nurodė, kad įstatyme tokios galimybės nėra. Skundo autorius su tokia teismo išvada nesutinka, savo nesutikimą grindžia pavyzdžiu kitame ikiteisminiame tyrime, kur asmeniui kartu su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti buvo nustatyti papildomi draudimai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato Giedriaus Danėlio skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme. Procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų taikoma siekiant: 1) greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Svarstydamas procesinės prievartos priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar kaltinamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar yra pagrindas skirti (pratęsti) jam procesinę prievartos priemonę.
Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad KAL1 galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiųjų apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme ir nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas pratęsė procesinės prievartos priemonės – laikino teisės užsiimti tam tikra veikla, tai yra užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla – sustabdymo terminą konstatavęs, kad neišnyko BPK 157 straipsnyje numatytas pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę tam, kad kaltinamajam KAL1 būtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso stadijoje egzistuoja kaltinamajam KAL1 taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindas, numatytas BPK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., laikinas sustabdymas teisės užsiimti tam tikra veika, tai yra užsiimti gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla užkirs kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
KAL1 yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų 167 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su privataus asmens gyvenimo neliečiamumu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad šie galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, juos KAL1 galimai padarė būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai vykdydamas tarnybines funkcijas. Iš bylos duomenų matyti, kad KAL1 gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo ne vienoje medicinos įstaigoje, kuriose galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens – savo pacienčių, gyvenimą, duomenis rinko pakankamai ilgą laikotarpį – apie ketverius metus. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas kaltinamajam sudarytų galimybę ne tik jo užimamos pareigos gydymo įstaigose, kuriose jis kaltinamas įvykdęs neteisėtas veikas, tačiau ir apskritai užsiėmimas gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla bet kurioje gydymo įstaigoje.
Aukštesniojo teismo vertinimu, skundo argumentas, kad dalis galimai neteisėtai filmuotų asmenų parodė, jog žala nebuvo padaryta, kaltinamajam KAL1 yra dėkingi už pagalbą susilaukiant vaiko, nesudaro teisinio pagrindo taikomą procesinę prievartos priemonę naikinti. Pažymėtina, kad daugelis nukentėjusiųjų byloje yra pareiškusios civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje galimai nukentėję asmenys galėjo patirti žalą dėl galimai neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Skunde nurodoma, kad yra surinkta daugiau nei 6 500 parašų po peticija, kuria prašoma grąžinti teisę dirbti KAL1, tačiau ir šis aptariamas skundo argumentas niekaip nepaneigia kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų turinio. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde pateikti kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys taip pat nėra pakankami taikomos procesinės prievartos priemonės panaikinimui, kadangi jos egzistavo ir galimų nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti kaltinamąjį nuo galimai neteisėto veikimo. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog neleidžiant KAL1 teikti kvalifikuotų medicininių paslaugų, labiausiai nukenčia pacientės, kadangi tai taip pat niekaip nepaneigia kaltinamajam pareikštų kaltinimų turinio, juo labiau, kad tokie skundo argumentai vertintini ir kaip deklaratyvūs, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytas konkretus atvejis, kai pacientei atliekant Cezario pjūvį įvyko komplikacija, buvo pažeista šlapimo pūslė, nepatvirtina, kad jos sveikatai buvo padaryta konkreti žala dėl to, kad ji neteko galimybės naudotis būtent kaltinamojo KAL1 teikiamomis paslaugomis.
Skundą kaltinamojo advokatas grindžia ir teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje asmeniui, kaltinamam analogiškų veikų padarymu, BPK 157 straipsnyje numatyta baudžiamojo proceso prievartos priemonė nebuvo taikyta, tačiau ir tai nepaneigia KAL1 taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, taip pat būtina vertinti tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Skunde minima kaip analogiška baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl BK 152 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o nagrinėjamu atveju kaltinamajam KAL1 pareikštas kaltinimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta ir aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-719/2022 nėra precedentas nagrinėjamu klausimu, kadangi bylų aplinkybės nėra tokios pačios.
Sutiktina su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad civilinių ieškinių pareiškimas nėra pagrindas taikyti/tęsti procesinės prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų, tačiau šiuo atveju skundžiamoje nutartyje civiliniais ieškiniais paneigiamas ne procesinės prievartos priemonės taikymo tikslas, o skundo argumentai, kad galimai neteisėtai filmuotiems asmenims žala nebuvo padaryta.
Kaltinamojo KAL1 gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui jis pateikė prašymą pakeisti kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nustatyti papildomą rašytinio pasižadėjimo neišvykti, paskirto KAL1, draudimą - draudimą naudoti garso ir/ar vaizdo įrašus darančią technika užsiimant gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla, tačiau bylą nagrinėjantis teismas šį prašymą svarstė tik formaliai. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks skundo teiginys nepagrįstas. Prašymas į kaltinamajam KAL1 taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įtraukti draudimą naudoti garso ir/ar vaizdo įrašus darančią techniką užsiimant gydytojo (duomenys neskelbtini) veikla, nėra BPK 136 straipsnio 2 dalies reguliavimo objektas, nes šioje BPK normoje numatytas draudimas riboja tik elgesį, susijusį su įtaka proceso dalyviams, tai yra įstatymas nenumato kaltinamojo gynėjo prašomo taikyti draudimo, todėl tokio draudimo paskyrimas, taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, prieštarautų baudžiamojo proceso įstatyme numatytos šios kardomosios priemonės sąlygoms bei paskirčiai. Skundo autoriaus nurodomame kitame ikiteisminiame tyrime kartu su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamajam buvo nustatyti visiškai kiti papildomi draudimai.
Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad kaltinamajam KAL1 taikoma procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į kaltinamojo užimamų pareigų bei atliekamų funkcijų specifiką, šiuo metu tolesnis jo užsiėmimas aptariama veikla bet kurioje gydymo įstaigoje, nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytu tikslu - siekiu kaltinamajam užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl siekiant tam užkirsti kelią šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu vis dar yra būtina toliau taikyti procesinę prievartos priemonę, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo KAL1 gynėjo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo KAL1 gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.