- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-252-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01175-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pran.)
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
- 16.11.3Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 428 str.)
- 16.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2025 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas motociklą, sustojęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, padidinęs variklio apsukas (variklis pradėjo garsiai riaumoti), padidinęs greitį, pakėlė priekinį ratą virš kelio min 50 cm važiavo ant galinio rato, sumažinęs apsukas priekinį motociklo ratą nuleido ant važiuojamosios dalies ir pavažiavęs apie 10 metrų, vėl padidinęs variklio apsukas pakėlė priekinį ratą virš kelio. Didindamas važiavimo greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, apvažinėdamas automobilius nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Tokiais veiksmais, esant dideliam automobilių srautui, rodė savo išskirtinumą, bei nepagarbą prieš kitus eismo dalyvius, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82.2 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriame prašė administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti nesant nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovo Andriaus Bubulio skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje , ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti nesant nusižengimo sudėties dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi išimtinai tik administracinio nusižengimo byloje esančiu neišsamiu vaizdo įrašu, tačiau kitų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų nenagrinėjo. Teismo argumentai, kad pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai apie tai, jog policijos pareigūnai pareiškėją supainiojo su kitu motociklo vairuotoju nėra pagrįsti, yra neteisingi. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog vaizdo įraše matomas kitas vairuotojas dėvėjo baltos spalvos šalmą, o jo transporto priemonė vizualiai skyrėsi nuo tos, kuria buvo padarytas pažeidimas. Tokie teismo argumentai yra nukreipti į kitas byloje esančias faktines aplinkybes, kurios nėra susijusios su skundo esme. Pareiškėjas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į dešinę pusę, t. y. į (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas ir jame analizuotas kitas motociklas įvažiavo į (duomenys neskelbtini), todėl pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir esantį vaizdo įrašą, siekiant tinkamai nustatyti šias aplinkybes. Toks selektyvus ir skundo argumentus neatitinkančių faktinių aplinkybių iškraipymas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai vertino su administracinio nusižengimo byla nesusijusio kito eismo dalyvio veiksmus, t. y. mopedo, kuris vaizdo įraše matomas važiuojantis (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sulyginimą su pareiškėjui inkriminuojamų veiksmų atlikimu ir skundo argumentų visumą, kadangi tokių aplinkybių nebuvo pateikta. Šios pirmos instancijos teismo išdėstytos aplinkybės apskritai neturėjo būti nagrinėjamos, kadangi jos nėra susijusios su nagrinėjama byla.
Atsiliepimas
Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad neva nusižengimą įrodo pareiškėjo vilkėta apranga. Ši versija buvo iškelta Institucijos atsiliepime, tačiau toks teiginys yra tik prielaida, kuri niekaip neįrodo, kad nusižengimą padarė pareiškėjas. Pareiškėjo įvykio dieną vilkima motociklininko apranga nėra vienetinis ar pagal spec. užsakymą pagamintas gaminys. Tai yra prekinio ženklo „Alpinestars“ skiriamasis bruožas ir prekės ženklo žymuo. Analogiškai žymimos bet kurios šios įmonės siūlomos įsigyti motociklininkų aprangos. Prekės ženklas „Alpinestars“ yra labai populiarus ir gausiai naudojamas tarp motociklus vairuojančių asmenų. Šio prekės ženklo motociklininkų aprangos žymimos analogiškais bei identiškose vietose simboliais ir žymenimis. Vertinant šį pirmos instancijos teismo argumentą, susidaro įspūdis, kad tokios aprangos, kokią turi pareiškėjas, daugiau niekas negali turėti, bet tai yra standartinio tipo apranga ir ją dėvi daugelis motociklininkų. Tačiau šie duomenys apylinkės teismo nebuvo tinkamai įvertinti.
Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytų paaiškinimų, o būtent, jog jis supranta kaip veikia motociklas ir žino kaip pakyla priekinis motociklo ratas, jog jis neneigė, kad jo padaryti veiksmai padėjo pakelti motociklo priekinį ratą du kartus, kad sakė, jog tai darė savo malonumui, bei suprato, kad taip rodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, policijos pareigūnams neteikė. Jokie byloje esantys įrodymai šių duomenų nepatvirtina. Pareiškėjas bendraudamas su policijos pareigūnais jiems bandė paaiškinti, kad įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). padidino važiavimo greitį ir nuvažiavo, kadangi akimirksniu pagreitėti yra maloniau nei iš lėto, o pareigūnai šį pareiškėjo paaiškinimą interpretavo savaip ir apskritai teigė, kad pareiškėjas važiavo nuo kitos nei pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) įvažiavo, sankryžos chuliganiškai. Įvykio dieną pareiškėjui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame būtų matomas jam inkriminuojamas nusižengimas, todėl bendraudamas su policijos pareigūnais pareiškėjas suprato, kad neva tas jo momentinis staigus pagreitėjimas įvažiavus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) yra chuliganiškas vairavimas, ką bandė nesuprantamai paaiškinti pareigūnai. Būtent todėl pareiškėjas su inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, ką ir įrašė administracinio nusižengimo protokole. Pareiškėjo nesutikimas yra užfiksuotas ir trumpame vaizdo įraše iš pareigūnų kūno kamerų, kuriame girdimas pokalbis apie būsimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino pareiškėjo pateiktų faktinių aplinkybių visumos. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Nei viena vaizdo stebėjimo kamera neužfiksavo motociklo valstybinių numerių. Skunde akcentuojama, kad vaizdo įrašuose matyti, kad motociklas nuvažiuoja pirmas prieš visas kitas transporto priemones ir tik praėjus 12 sek., iš kitos gatvės ((duomenys neskelbtini)) su įjungtais švyturėliais į sankryžą įvažiuoja policijos tarnybinis automobilis, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir pasukęs motociklo važiavimo kryptimi išjungia tarnybinio automobilio švyturėlius ir patenka į transporto priemonių spūstį važiuojant paskui kitus automobilius pro kuriuos pravažiuoti negali, o per tą laiką motociklas nuvažiavo neaiškia trajektorija. Tokiu būdu policijos pareigūnai pameta motociklą iš savo matymo lauko. Tokiais veiksmais pareigūnai tinkamai nesiekė nustatyti tikrojo pažeidėjo, kaip antai bandė pasivyti motociklą be specialiųjų šviesos ir garso signalų. Pareigūno teiginys, kad išjungė šviesos signalus, nes nenorėjo sukelti kitiems eismo dalyviams pavojaus nepagrįstas ir nelogiškas. Priešingai, vydamiesi su specialiaisiais šviesos ir garso signalais būtų įspėję kitus eismo dalyvius apie artėjantį specialų transportą ir, kad kiti eismo dalyviai jiems turi duoti kelią. Po kurio laiko, praktiškai už 1,8 km nuo įvykio vietos, pareigūnai privažiavo prie pareiškėjo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą neįsitikinę ar tikrai sustabdė motociklą, kuris atliko veiksmus dėl kurių kaltinamas pareiškėjas.
Skunde teigiama, kad pareigūnų teiginiai, kad jie neva visą laiką matė motociklą ir nebuvo pametę jo iš akių yra nepagrįsti ir neparemti jokiais kitais bylos duomenimis, yra nepatikimi liudijimai, nes byloje esantys vaizdo įrašai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Byloje neįtikėtinai atrodo aplinkybė, kad tuo pačiu metu vairuodamas ir intensyviai manevruodamas tarp kitų eismo dalyvių pareigūnas sugebėjo matyti ir konkretų motociklą tamsoje tolumoje tarp daugybės kitų eismo dalyvių. Taip pat neįtikinama, kad pareigūnas - vairuotojas sugebėjo nuolatos matyti konkretų eismo dalyvį, kuomet tarnybinis automobilis pateko į transporto priemonių spūstį. Aplinkybė, kad pareigūnai nepertraukiamai matė motociklą abejotina, nes priekyje važiavo daugybė kitų automobilių, kurie trukdė laisvai matyti priekyje kitus eismo dalyvius, buvo tamsu, esant dirbtiniam apšvietimui, kuris matymo plotą ir aiškumą mažina, taip pat matomumą blogino kitų transporto priemonių galinių gabaritų ir stabdžių žibintai bei priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių artimosios šviesos. Įvykio metu buvo intensyvus eismas ir gatvėse buvo daug kitų eismo dalyvių, kurie užstojo matomumą policijos pareigūnams, kas sudarė didelę klaidos riziką. Aplinkybė, kad kitas pareigūnas nebuvo pametęs iš matymo ploto motociklo taip pat abejotina, nes jo matymo kampas buvo dar kitoks, nei pareigūno-vairuotojo, jam taip pat trukdė kitos transporto priemonės buvusios eisme. Pareigūnų parodymai dėl to, kad nebuvo pametę iš matymo ploto motociklo, turi būti vertinami kritiškai, kaip nepagrįsti ir neįrodantys, kad nusižengimą padarė būtent pareiškėjas, nes pareigūnai sustabdė ne tą motociklą. Jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina pareiškėjo kaltės. Be to, policijos pareigūnų teisme duoti paaiškinimai apie motociklo važiavimo trajektoriją yra prieštaringi, kas rodo, jog policijos pareigūnai nematė ir negalėjo matyti motociklo visą laiką dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos.
Skunde teigiama, kad motociklininko, kuris užfiksuotas vaizdo įrašuose, veiksmų negalima vertinti kaip chuliganiškų. Tokias išvadas leidžia daryti aplinkybė, kad buvo sustabdytas ne tas motociklas, o pareigūnų iškreipti pareiškėjo neva duoti paaiškinimai nesusiję su tariamo pažeidimo aplinkybėmis, chuliganiškos paskatos byloje neįrodytos. Motociklo du trumpi, nedideli rato pakėlimai nuo važiuojamosios dalies nevertintini kaip vairavimas iš chuliganiškų paskatų. Nepagrįstos ir Institucijos nutarime bei administracinio nusižengimo protokole nurodytos nusižengimo formuluotės dėl priekinio rato pakėlimo aukščio ir važiuoto atstumo bei vėl pakelto rato. Tokios aplinkybės yra tik pareigūno interpretacijos, neparemtos jokiais duomenimis. Pavojaus sukėlimas nėra konstatuotas nusižengimo esmėje tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime, tik nurodyta, kad motociklo vairuotojas rodė savo išskirtinumą ir nepagarbą prieš kitus eismo dalyvius. Pavojaus eismo saugumo konstatavimui turi būti atliekami tokie veiksmai, po kurių eismo dalyviai ar dalyvis turi imtis iš anksto nesuplanuotų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas kaltinimas dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai yra vertinami kaip nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Skunde teigiama, kad Institucija, konstatuodama pareiškėjo kaltę, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių. Tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje įrodymų vertinimas nėra pagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, taip pažeidžiant pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos principus - teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo. Byloje buvo pažeistas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendimuose išdėstytos ne tik, kad menamos, bet ir neegzistuojančios išvados.
Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo APA1 skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius pažeidimus. Apygardos teismas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinių skundų ribose (ANK 652 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria APA1 atstovo skundas netenkintas, paliekant Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą galioti, yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Nagrinėjamu atveju APA1 Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde apygardos teismui, apeliantas prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas APA1 nutarimu nubaustas už tai, kad
2025 m. rugpjūčio 31 d., 21.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą, sustojęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, padidinęs variklio apsukas (variklis pradėjo garsiai riaumoti), padidinęs greitį, pakėlė priekinį ratą virš kelio min 50 cm važiavo ant galinio rato, sumažinęs apsukas priekinį motociklo ratą nuleido ant važiuojamosios dalies ir pavažiavęs apie 10 metrų, vėl padidinęs variklio apsukas pakėlė priekinį ratą virš kelio. Didindamas važiavimo greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, apvažinėdamas automobilius nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Tokiais veiksmais, esant dideliam automobilių srautui, rodė savo išskirtinumą bei nepagarbą prieš kitus eismo dalyvius, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotas administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė padaryto nusižengimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, tokį savo sprendimą pakankamai motyvavo skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nekartoja. Akivaizdu, kad motociklo kėlimas ant vieno rato bei važiavimas ant vieno rato judrioje gatvių sankryžoje kėlė realų pavojų tiek pačiam motociklininkui, tiek aplinkai, nes tokie veiksmai sumažina transporto priemonės kontrolės, taip pat ir savalaikio sustabdymo, galimybes, apsunkina transporto priemonės vairuotojo galimybes stebėti besikeičiančias eismo sąlygas ir pan. Administracinis nusižengimas buvo padarytas tamsiu paros metu esant intensyviam eismui, gatvėje, kurioje yra viešojo transporto stotelių, pėsčiųjų perėjų, įvažiavimų/išvažiavimų į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus. Taigi, nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant pavojingą veikos pobūdį ir norint taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokią išvadą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad motociklą ant vieno rato kėlė du kartus.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET 82.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Institucijos nutarimu nubaustas ir už tai, kad
2025 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.17 val., didindamas važiavimo greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtni), rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, apvažinėdamas automobilius nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad posūkius galima rodyti ir su koja, nes motociklininkas negali paleisti motociklo vairo, tačiau toks įspėjamųjų posūkio signalų rodymo būdas nėra galimas. KET 82.2 punkte imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, įspėjamieji posūkio signalai yra rodomi ranka.
Pareiškėjas APA1 skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, kad byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė būtent jis, ir teigia, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) įvažiavo iš (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę pusę, o administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas kitas motociklas įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu policijos pareigūnai sustabdė ne tą motociklo vairuotoją, kuris padarė administracinį pažeidimą. Visgi byloje surinktų įrodymų visuma pareiškėjo versijos nepatvirtina.
Apeliacinio teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, byloje esantys duomenys, vaizdo įrašų medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas APA1 padarė byloje aptariamą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tai, jog policijos pareigūnų buvo sustabdytas būtent tas motociklo vairuotojas patvirtina ne tik vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, bet ir kita administracinėje byloje esanti medžiaga. Užfiksuotose foto nuotraukose motociklo vairuotojo išvaizdos detalės, jo dėvima apranga, atitinka administracinį nusižengimą padariusio asmens išvaizdą. Pareiškėjo versija, kad pažeidimą padarė ne jis, o kitas asmuo, vairuodamas identišką motociklą ir vilkėdamas identišką aprangą apygardos teismo vertinimu, yra neįtikinama, paneigta administracinio nusižengimo byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent vaizdo įraše yra užfiksuota kaip policijos pareigūnai nepertraukiamai sekė ir vijosi motociklą, o sustabdytas motociklo vairuotojas buvo APA1. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą paskirti ekspertizę, nes bylos aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais duomenimis.
Vertindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, apeliacinis teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties APA1 veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 1 dalimi, šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Tuo tarpu už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju APA1 už ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje padarytus nusižengimus paskirta galutinė 480 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių. Apygardos teismo vertinimu, tiek paskirta nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas yra artimas minimaliam, todėl jų keisti nėra jokio pagrindo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo APA1 apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista.
Aukštesniosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.