Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį, areštu 20 parų;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį areštu 60 parų;

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį areštu 40 parų;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius 64(1) straipsnio 1 dalį, areštu 60 parų;

5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. dienos nuosprendžiu pagal BK 281(1) straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto. 2025 m. sausio 6 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2026 m. balandžio 2 d. apie 17.42 val. (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) sankryža vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), 18.01 val. jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad įvykio dieną būdamas neblaivus važiavo jam priklausančiu automobiliu ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinę nustatė neblaivumo laipsnį. M. K. kaltę patvirtina liudytojo D. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas iš kurių matyti, kad M. K. neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 promilių ribą. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad M. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tyčia. Kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, supranta, kad pažeidžia reikalavimus ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad kaltinamojo M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, kadangi žinodamas, kad jam 2024 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas penkerių metų laikotarpiu naudotis specialia teise - vairuoti motorines kelių transporto priemones ir 2024 m. lapkričio 8 d. būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2024-11-07 dienos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų išaiškinimo ir supažindinimo“, taip pat žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. dienos nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas šešerių metų laikotarpiu naudotis specialia teise - vairuoti motorines kelių transporto priemones ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus 2025 m. sausio 29 d. dienos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2026 m. balandžio 2 d. apie 17.42 val. (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) sankryža vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), 18.01 val. jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Tai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281(1) straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis M. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems ir padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Skirdamas bausmes teismas vertina ir tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 76-85), nedirbantis, nepriklauso asmenų, stebimų dėl priklausomybių, stebimų dėl psichikos emocijų grupei (b. l. 102,103). Kartu teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, vairavimas neblaiviam yra jo susiformavusio nusikalstamo elgesio veikimo modelio dalis, taip pat buvo teistas ir už teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, taigi akivaizdu, jog dabartinis nusikalstamas kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas priešingas įstatymams veikimas. Atsižvelgiant į aptartus duomenis teismas sprendžia, kad tinkamo nubaudimo ir prevenciniai tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės minimumas, tai yra 9 mėnesius, tuo tarpu už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą skirtina taip pat straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis ir skirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu skirtiną 40 parų arešto bausmę pakeisti 40 dienų laisvės atėmimo ir skirtinas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281(1) straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamajam M. K. kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 (septynių) metų laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos – 2026 m. balandžio 2 d.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė, atitinka BK 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės R. R. 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dalinai užpildyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, esanti baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę skirtą pagal BK 243 straipsnį – 40 parų, pakeisti į 40 laisvės atėmimo dienų, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. K., kad probojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 2 d., apie tai pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

M. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės R. R. 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dalinai užpildytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.