- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1441-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36121-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Atsakovas
- A. B. Ž.
- Ieškovas
- Mano Būstas Vilnius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. B. Ž. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. Ž. 271,83 Eur skolą, kurią sudaro 270,70 Eur skola ir 1,13 Eur metinės palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog ji yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Atsakovė yra buto / patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Administravimo nuostatai ir (duomenys neskelbtini) miesto administravimo nuostatai nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovei apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui / patalpai yra 271,83 Eur, iš kurios 1,13 Eur sudaro metinės palūkanos. Atsakovė A. B. Ž. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neaiškiomis aplinkybėmis ir galimai be teisinio pagrindo pradėjo administruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neturėdama projektinių brėžinių ir atsakovės sutikimo užsakė pas trečiąjį asmenį elektros instaliavimo darbus atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė jokių sutarčių su elektros tiekėjais neturi, atsakovei priklausančios patalpos nėra elektrifikuotos. Iki šiol ikiteisminiame tyrime nustatinėjami asmenys išlaužė atsakovei priklausančio buto duris ir tame bute sumontavo kažkokią elektros įrangą neaišku kam priklausančią. Vėliau ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už minėtus montavimo darbus. Atsakovė šią faktūrą raštu atmetė, nes namas neturi bendrų elektros tinklų ir montavimo paslaugas turi apmokėti paslaugos užsakovas. Ieškovė keldama reikalavimus atsakovei turi pateikti įrodymus teismui, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Jei ieškovė pagrįstai ir teisėtai teikė administravimo paslaugas atsakovės butui, turėjo prievolę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius administravimo pradžią ir pagrindą patvirtinantį dokumentą, tačiau tokio įrodymo nepateikė. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugas užsakė teisėtai, nes neskelbė konkurso ar skelbimo teikti pasiūlymus rangovams. Ieškovės pirkimas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas neteisėtai, todėl atlygio už neteisėtą darbą gauti neturėjo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 271,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 271,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. sausio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,88 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 9,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi paskirta ieškovė, todėl daugiabučio namo savininkei kiekvieną mėnesį kyla pareiga mokėti ieškovei nustatytus mokesčius skirtus bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, už kiemų valymo paslaugas, kaupimo lėšas, už daugiabučių namų techninę priežiūrą. Atsakovei buvo teikiamos paslaugos, tačiau už paslaugas už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. ji nesumokėjo, todėl liko skoloje 271,83 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą 271,83 Eur sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovei, kaip buto savininkei, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Ieškovė tinkamai pagrindė prašomo priteisti įsiskolinimo dydį ir pagrindą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė turėjo prievolę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius administravimo pradžią ir pagrindą patvirtinantį dokumentą, tačiau tokių duomenų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad rangovo paslaugas užsakė teisėtai, nes neskelbė konkurso ar skelbimo teikti pasiūlymus rangovams. Jei viešasis pirkimas atliktas neteisėtai, tokį pirkimą vartotojai gali skųsti, tačiau atsakovė, neturėdama informacijos apie tokį pirkimą, negalėjo priimti sprendimo ginančio jos teises.
Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau teismas jos prašymus ignoravo, nesiekė nustatyti tiesos ir šališkai tenkino ieškovės reikalavimus, netirdamas jų pagrindų, proporcingumo, nes nedisponavo pareikštų reikalavimų šaltiniais – rangos darbų sutartimi, darbų priėmimo aktu, bendra sąskaita už atliktus darbus ir proporcingais skaičiavimais kiekvienam savininkui, padidinant mokėtiną sumą. Teismas nereagavo į atsakovės prašymus išreikalauti įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimai byloje keliami iš vartojimo santykių. Vartotojas šalyje yra silpnoji pusė, todėl teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktą susirašinėjimą su ieškove, kuriame atmetama PVM sąskaita faktūra, nes ji neaiški, be pridedamų paskaičiavimų ir aiškinimų, iš ko kylą reikalavimas bei kaip jis apskaičiuojamas. Vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas, net jei jis klaidingas ir niekuo nepagrįstas, neturėtų sukelti prievolių, jei sąskaitos adresatas (vartotojas) ginčija šią sąskaitą ir reikalauja paaiškinti jos kilmę. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie sąskaitos apskaičiavimus, jų tikslumą ir pagrįstumą, nors atsakovė to prašė. Teismui neatsižvelgus į atsakovės prašymus, nebuvo surinkti įrodymai, kuriais disponuoja tik ieškovė ir priimtas skundžiamasis teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas administravimo pagrindą, rėmėsi ne deklaratyviais teiginiais, o byloje esančių tiesioginių įrodymų visuma, kurią atsakovė bando nepagrįstai ignoruoti. Į bylą buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėlesnis 2023 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto mero potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė yra teisėtai paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas pagrįstai nusprendė, kad šių viešojo administravimo aktų pakanka administratoriaus įgaliojimams pagrįsti. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir administruojamu turtu, todėl jos staigus „nežinojimas“ apie administratorių vertintinas kaip bandymas išvengti prievolės vykdymo, o ne kaip realus faktinis ginčas. Teismas buvo aktyvus tiek, kiek tai būtina civiliniame procese. Teismas išanalizavo pateiktus įrodymus ir padarė motyvuotą išvadą, kad ieškovė veikė pagal savo kompetenciją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytų savivaldybės aktų galiojimą ar teisėtumą, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės statusu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad daugiabutis namas yra vientisas inžinerinis objektas, o jo bendrosios konstrukcijos ir komunikacijos (šiuo atveju – elektros skydinė) priklauso visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė, atlikdama būtinus remonto darbus, veikė visų bendraturčių, įskaitant ir atsakovę, naudai, užtikrindamas turto saugumą ir funkcionalumą.
Atsakovės pozicija, kuria bandoma išvengti mokesčių už realiai suteiktas administravimo ir remonto paslaugas motyvuojant sutarties nebuvimu, pažeistų kitų bendraturčių interesus (kurie turėtų padengti atsakovės dalį) bei prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Prievolė atsiskaityti už namo išlaikymą kyla tiesiogiai iš atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir įstatymo, yra visiškai pagrįsta ir atitinka nusistovėjusią teisminę praktiką.
Atlikti darbai buvo techniškai būtina priemonė gaisro pavojui pašalinti ir saugiam elektros energijos tiekimui užtikrinti. Atsakovė, būdama bendraturtė, turi pareigą padengti dalį šių išlaidų. Ieškovė laikosi pagrįstos pozicijos, jog ieškinio reikalavimas yra įrodytas. Tuo tarpu, atsakovės pozicija yra grindžiama deklaratyviais argumentais, kurie neįrodo ieškinio nepagrįstumo.
Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas procesą vykdė griežtai laikydamasis civilinio proceso nuostatų, o atsakovės priekaištai dėl įrodymų tyrimo trūkumo yra nepagrįsti. Ieškovė į bylą pateikė išsamią įrodymų visumą (savivaldybės įsakymus, mokesčių suvestines, defektavimo ir darbų aktus), kuri tiesiogiai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė teismui neteikė jokių faktinių įrodymų (pvz., alternatyvių ekspertų išvadų ar mokėjimo kvitų), o apsiribojo tik deklaratyviu ieškovės teiginių neigimu. Kadangi byla nagrinėta dėl palyginus nedidelės sumos (271,83 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė supaprastinto proceso taisykles. Teismas suteikė atsakovei visas galimybes pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriais ji pasinaudojo, tačiau teismas juos motyvuotai atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Tai, kad teismas priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, kad įrodymai nebuvo tiriami.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patalpų savininko pareigos apmokėti daugiabučio namo administravimo ir priežiūros išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (apeliantei) A. B. Ž.. Ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. išrašė sąskaitą 271,83 Eur sumai už butui suteiktas namo administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buto savininkas (apeliantė) netinkamai vykdo prievoles daugiabučiam namui išlaikyti, priteisė ieškiniu reikalaujamą sumą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jai kyla abejonių dėl ieškovės paskyrimo daugiabučio namo administratoriumi, be to, apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų apie sąskaitos apskaičiavimus, jų tikslumą ir pagrįstumą, Tačiau su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti pagrindo neturi.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miesto mero 2023 m. birželio 29 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantė neginčijo ieškovės paskyrimo namo administratore teisėtumo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturi teisės administruoti ginčo daugiabučio namo, yra atmetami.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos už bendrųjų objektų administravimo paslaugas sudaro 271,83 Eur sumą ir atsakovei tenka prievolė jas apmokėti. Apeliantė šioje dalyje, visų pirma, kelia klausimą dėl išlaidų realumo, nurodydama, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kokias ir kada ieškovė suteikė paslaugos, už kurias prašoma priteisti ieškiniu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai taip pat nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ne tik administravimo teisėtumo faktą, bet ir numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuoti duomenys tiek apie poreikį atlikti namo išlaikymui būtinus – elektros įrangos remonto darbus, tiek ir faktą, kad šie darbai buvo atlikti. Duomenų, kad už ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas atsakovė yra apmokėjusi jai tenkančią piniginės prievolės dalį – nėra (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienai iš šalių tenka įrodinėjimo pareiga byloje. Nors apeliantė nesutinka su ieškovės pateikta sąskaita, vien keliamos abejonės dėl darbų atlikimo būtinumo, rangovo parinkimo ir kt., nėra pakankamas pagrindas laikyti sąskaitą ir joje nurodytą už paslaugas apskaičiuotą sumą nepagrįstą, nesant kitų papildomų argumentų. Teismas neturi pareigos formuoti šalies procesinės pozicijos ar motyvų. Ginčo laikotarpiu išrašytoje sąskaitoje yra nurodyta paslauga, jos įkainis, tačiau apeliantė nors ir kelia abejones dėl prašomos priteisti sumos dalies už bendro pobūdžio paslaugas, kelia klausimą dėl jos pagrįstumo, tačiau apart abejonių ir deklaratyvių teiginių dėl jos nepagrįstumo, nenurodo jokių kitų su tuo susijusių papildomų argumentų. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Tai reiškia, kad atsakovei, nesutinkančiai su pareikštu reikalavimu argumentuojant būtent paslaugos netinkamu suteikimu, ji turėtų detalizuoti ir paaiškinti jų nepagrįstumą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.83 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės A. B. Ž. apeliacinis skundas yra atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovė apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės A. B. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.