- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-233-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00256-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė (pran.)
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės PSN1 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
APA1 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad per Mano VMI išsiuntus mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti įmonės apskaitos dokumentus iki 2025 m. lapkričio 28 d., ir su šiuo nurodymu susipažinęs 2025 m. lapkričio 5 d., apskaitos dokumentų per 10 dienų nuo susipažinimo su nurodymu, t. y. iki 2025 m. lapkričio 28 d. mokesčių administratoriui nepateikė, 2025 m. gruodžio 11 d. per Mano VMI ir į elektroninius paštus išsiuntus kvietimą Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti 2026 m. sausio 5 d. protokolo surašymui, neatvyko, į skambučius neatsakė. Tuo bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 2 ir 8 dalių reikalavimus. Nutarimu pareiškėjui paskirta 500 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti ir iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atstovės skundo netenkino, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės PSN1 2026 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti, pašalindamas iš jo aplinkybes dėl neatvykimo į 2026 m. sausio 5 d. numatytą administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Teismas konstatavo, kad APA1, būdamas bendrovės vadovu, per nustatytą ir jo prašymu pratęstą terminą neįvykdė teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti apskaitos dokumentus, o jo nurodytos priežastys – bendrovės finansiniai sunkumai, buhalterio neturėjimas bei dokumentų rengimo problemos – nelaikytinos objektyviomis kliūtimis šiai pareigai įvykdyti. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir vykdyti jo teisėtus nurodymus, todėl pagrįstai pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.
Aukštesniam teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą APA1 atžvilgiu nutraukti, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos APA1 priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė klaidingas išvadas, kad APA1 nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos bendrovės direktoriaus pareigos užtikrinti, kad įmonės veikla būtų tinkamai organizuojama. APA1 reikalavimo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) apskaitos dokumentus negalėjo įvykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. 2025 m. bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. 2025 m. rugsėjo 3 d. buhalterinių paslaugų įmonė pateikė Bendrovei pranešimą dėl finansinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo dėl to, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti už buhalterines paslaugas. Tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-516-945/2026. Apie susiklosčiusias aplinkybes APA1 net 2 kartus informavo VMI ir paprašė pratęsti terminą bendrovės apskaitos dokumentams pateikti. Teismas neįvertino kritiškai VMI sprendimo antrą kartą nepratęsti APA1 termino bendrovės apskaitos dokumentams pateikti, nors atitinkamą sprendimą VMI priėmė vien formaliais motyvais. APA1 dėjo pastangas, kad VMI nurodymas būtų įvykdytas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis elgėsi aplaidžiai ir nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių APA1 negalėjo iki VMI nustatyto termino įvykdyti reikalavimo pateikti bendrovės apskaitos dokumentus, neįvertino, kad susiklosčiusios nepalankios aplinkybės nepriklausė nuo APA1 valios. Pats APA1 neturėjo žinių, kaip pateikti VMI reikalaujamus dokumentus specifiniu formatu. Atsakomybės už bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimą APA1 taikymas šiuo atveju prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Nėra jokios APA1 kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Teismas nevertino APA1 2026 m. balandžio 7 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Juose APA1 buvo nurodęs, kad 2025 m. gruodžio 3 d. prašymas buvo pateiktas terminą praleidus nežymiai. VMI specialistas APA1 nebuvo nurodęs, kad buvusios buhalterės pateikti registrai yra netinkamos formos.
Teismas įrodymus vertino, pažeisdamas jų vertinimo taisykles, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. APA1 net 2 kartus kreipėsi į VMI, prašydamas pratęsti terminą bendrovės apskaitos dokumentams pateikti. Prašymuose buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių šių dokumentų jis negali pateikti laiku, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, jog APA1 nebendradarbiavo su VMI, trukdė VMI specialistams įgyvendinti suteiktas teises. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas negali būti konstatuotas vien dėl to, kad VMI nėra patenkinta pateiktos informacijos turiniu ar apimtimi, jei asmuo ėmėsi realių veiksmų bendradarbiauti. Šiuo atveju subjektyvioji pusė – kaltė nėra įrodyta, o objektyvios aplinkybės (didžiosios dalies buhalterinių registrų pateikimas, prašymai pratęsti terminą dokumentams pateikti) ją paneigia. Byloje nėra jokių įrodymų, kad APA1 sąmoningai ar tyčia būtų vengęs bendradarbiauti su VMI. APA1 buvo aktyvus ir dėjo pastangas kuo greičiau įvykdyti VMI nurodymą. Buvusi buhalterinių paslaugų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 2 d. ir 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė VMI specialistui buhalterinius registrus už 2022 m., 2023 m., 2024 m., 2025 m. sausio 7 d. Teismas jo veiksmus nepagrįstai įvertino, kaip piktnaudžiavimą VMI pasitikėjimu, jokios tyčios APA1 veiksmuose nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarime Nr. KT55-N8/2024 pateiktą išaiškinimą administracinio nusižengimo bylą APA1 atžvilgiu nutraukus dėl to, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, APA1 naudai turi būti priteistos visos jo šioje byloje patirtos išlaidos už advokato paslaugas. Jei administracinio nusižengimo bylą nutraukus jo patirtos bylinėjimosi išlaidos liktų nepriteistos, APA1 atsidurtų blogesnėje padėtyje dėl to, kad gynė savo teises, naudodamasis advokato pagalba, nors tokią teisę jam numatė LR Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos. Tokia situacija prieštarautų teismų praktikos išaiškinimams, pažeistų ANK 666 straipsnio 2 dalį ir nesiderintų su teisinės valstybės principu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovės skundą Institucija prašo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:
Skundo argumentai, kad Institucija neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, neatitinka tikrovės, nes Institucija tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė terminą pateikti prašomus dokumentus iki tos datos, iki kurios prašė pareiškėjas, t. y. 2025 m. lapkričio 28 d., kadangi jis nurodė, jog serga. Iki mokesčių administratoriaus nurodyme nustatyto dokumentų pateikimo termino pabaigos – 2025 m. lapkričio 28 d. prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Pakartotinis pareiškėjo prašymas pratęsti dokumentų pateikimo terminą pateiktas, praėjus ilgiau, nei mėnesiui po įteikto mokesčių administratoriaus nurodymo ir jau pasibaigus šiame nurodyme nurodytam dokumentų pateikimo terminui. Pareiškėjas delsė informuoti mokesčių administratorių apie aplinkybes, dėl kurių negali įvykdyti nurodymo. 2025 m. gruodžio 3 d. pateiktame prašyme pareiškėjas informavo, kad šiuo metu neturi buhalterės, todėl negali įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo. Su prašymu bendrovė pateikė 2025 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl finansinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo, tačiau mokesčių mokėtojų registro duomenimis nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas, teikdamas pirminį prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą, jau žinojo apie vienašalį finansinės apskaitos paslaugų teikimo nutraukimą, tačiau šios informacijos mokesčių administratoriui nenurodė. Įmonės vadovas elgėsi aplaidžiai ir nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nebuvo atidus, rūpestingas ir sąžiningas, todėl jo pakartotinis prašymas nebuvo tenkintas, be to, šis prašymas pateiktas, pasibaigus Mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytam dokumentų pateikimo terminui. Bendrovės Mano VMI atstovė ATS1 po mokesčių administratoriaus nurodyme nurodyto dokumentų pateikimo termino pateikė buhalterinius registrus už 2022 m., 2023 m., 2024 m., 2025 m. sausio – liepos mėn., tačiau pateikti registrai neatitiko turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Be to, buvo pateikti ne visi reikalauti dokumentai. Apeliantas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad mokesčių administratoriaus nurodymas būtų įvykdytas. Vien tai, kad apeliantui nepavyko rasti naujo buhalterio, įvardinti kaip aplinkybę, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad APA1 nebuvo sąžiningas, vengė vykdyti jam žinomą pareigą. 2025 m. rugsėjo 18 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600 mokesčių administratoriui pateikė pats pareiškėjas, Mokesčių mokėtojų registro duomenimis nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. bendrovė turėjo apskaitą tvarkantį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teiginys, kad apeliantas nesuprato, kokius dokumentus reikia pateikti, neturi tam kompetencijos, bet neranda finansininko, yra tik gynybinė pozicija. Mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymas, t. y. dokumentų, reikalingų mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, nepateikimas mokesčių administratoriui yra pakankamas pagrindas APA1 veiksmus įvardinti, kaip kliudymą įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas.
Pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytais teiginiais dėl 2026 m. balandžio 22 d. nutarties nepagrįstumo.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, sprendžiant dėl asmens atsakomybės, turi būti nustatyta, koks konkretus įgalioto pareigūno nurodymas buvo duotas, ar jis buvo teisėtas ir kokių teisės aktuose įtvirtintų pareigų asmuo nevykdė.
Nagrinėjamu atveju APA1 skundžiamu nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad iki 2025 m. lapkričio 28 d., t. y. per mokesčių administratoriaus nustatytą ir jo paties prašymu pratęstą terminą, neįvykdė nurodymo pateikti bendrovės apskaitos dokumentus. Toks neveikimas įvertintas kaip Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 dalyse įtvirtintų pareigų bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir vykdyti jo teisėtus nurodymus pažeidimas.
Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama nei mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas, nei tai, kad reikalauti dokumentai per nustatytą terminą nebuvo pateikti. Ginčas keliamas dėl APA1 kaltės: teigiama, kad jis pareigos nevengė, su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, dėjo pastangas dokumentus pateikti, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių nurodymo laiku įvykdyti negalėjo. Taigi šioje byloje esminę reikšmę turi ne pats nurodymo neįvykdymo faktas, o tai, ar bylos duomenys patvirtina objektyvias kliūtis, šalinančias APA1 kaltę dėl teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdymo.
Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 punktuose mokesčių administratoriui suteikta teisė, atliekant jam pavestas funkcijas, gauti iš asmenų mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis apie asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui bei mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Šias mokesčių administratoriaus teises atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus buvo duotas atliekant šios bendrovės mokestinį tyrimą, todėl tiesiogiai siejosi su Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintomis mokesčių administratoriaus teisėmis. Pareiškėjas APA1 šio nurodymo teisėtumo iš esmės neginčija, o bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti, kad jis buvo priimtas kompetentingo pareigūno, neperžengiant mokesčių administratoriui suteiktų įgaliojimų ir siekiant gauti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus.
Bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, kurį pradėti buvo numatyta 2025 m. spalio 29 d. Užduotis atlikti tyrimą 2025 m. spalio 16 d. pavesta vyriausiajam specialistui AVS1. Tą pačią dieną bendrovei išsiųstas pranešimas apie planuojamą mokestinį tyrimą, kuriame nurodyta iki 2025 m. spalio 29 d. pateikti tyrimui reikalingus dokumentus: finansinės apskaitos duomenis nustatytu būdu ir formatu, pirminius pirkimo ir pardavimo dokumentus, atliktų darbų aktus, pažymas, atskaitingų asmenų apskaitos dokumentus, banko išrašus, kasos knygą, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis ir kitus dokumentus.
APA1 2025 m. spalio 28 d. paprašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2025 m. lapkričio 28 d., nurodydamas ligą ir didelę reikalaujamų dokumentų apimtį. Mokesčių administratorius šį prašymą tenkino ir 2025 m. spalio 29 d. per portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ pateikė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir informaciją pateikti iki 2025 m. lapkričio 28 d., detaliai įvardydamas reikalaujamus dokumentus ir jų pateikimo būdą. Taigi pareiškėjui buvo sudaryta papildoma galimybė įvykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimą per jo paties prašytą terminą.
Nepaisant pratęsto termino, iki 2025 m. lapkričio 28 d. mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo įvykdytas. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys, jos neneigia ir pats pareiškėjas. Vyriausiasis specialistas AVS1 2025 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku dar kartą paragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus, tačiau tai nepakeičia esminės teisinės reikšmės turinčios aplinkybės – teisėtas ir aiškus mokesčių administratoriaus nurodymas per nustatytą, pareiškėjo prašymu pratęstą terminą nebuvo įvykdytas. Dėl šio neveikimo 2026 m. sausio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2026 m. vasario 10 d. nutarimu APA1 pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 500 eurų bauda.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad byloje nustatytas ne formalus dokumentų nepateikimo faktas, o teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo, susijusio su jo įstatyminėmis funkcijomis, neįvykdymas. Todėl tolesnis apeliacinio skundo vertinimas siejamas su pareiškėjo nurodytomis priežastimis, kuriomis jis grindžia savo kaltės nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas, nepatvirtina objektyvaus negalėjimo įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo. APA1 buvo žinoma apie pradėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, nurodyme buvo konkrečiai įvardyti pateiktini dokumentai, jų pateikimo būdas ir terminas. Be to, dokumentų pateikimo terminas buvo pratęstas paties pareiškėjo prašymu – iki 2025 m. lapkričio 28 d. Taigi APA1 turėjo papildomą laikotarpį organizuoti reikalaujamų dokumentų surinkimą ir pateikimą, tačiau per šį terminą teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė.
Skunde akcentuojama sunki bendrovės finansinė padėtis ir buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimas nepaneigia šios išvados. Aplinkybė, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ar kad pasikeitė apskaitą tvarkantis asmuo, savaime nereiškia, jog bendrovės vadovas buvo objektyviai nepajėgus vykdyti mokesčių administratoriaus teisėto nurodymo. Tokios aplinkybės pirmiausia suponavo pareiškėjo, kaip vadovo, pareigą aktyviai ir laiku organizuoti bendrovės apskaitos dokumentų pateikimą, o ne sudarė pagrindą nevykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimo.
Reikšminga ir tai, kad pirmajame prašyme pratęsti dokumentų pateikimo terminą APA1 rėmėsi savo liga ir didele reikalaujamų dokumentų apimtimi, tačiau nenurodė aplinkybės, jog bendrovė nebeturi buhalterinių paslaugų teikėjo ar kad būtent dėl šios priežasties negali parengti mokesčių administratoriaus reikalaujamų dokumentų. Kadangi, paties pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė jam tuo metu jau buvo žinoma, jos nenurodymas pirminiame prašyme pagrįstai vertintinas kaip mažinantis vėliau pateiktų paaiškinimų dėl nurodymo neįvykdymo patikimumą ir įrodomąją reikšmę.
Pakartotinis prašymas pratęsti terminą taip pat nepaneigia APA1 kaltės, nes jis buvo pateiktas jau pasibaigus mokesčių administratoriaus nustatytam ir pareiškėjo prašymu pratęstam terminui. Taigi šis prašymas rodo ne savalaikį kliūčių šalinimą, o pavėluotą reagavimą į jau neįvykdytą pareigą. Toks elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo veikimo standarto, juolab kad pareiškėjui buvo žinoma apie mokesčių administratoriaus reikalavimo privalomumą ir jo įvykdymo terminą.
Skundo argumentai dėl reikalautų dokumentų pateikimo formos taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Mokesčių administratoriaus nurodyme buvo detalizuota, kokie dokumentai ir kokiu būdu turi būti pateikti. Jeigu pareiškėjui kilo neaiškumų dėl dokumentų formato ar techninio pateikimo būdo, jis, veikdamas rūpestingai, turėjo galimybę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo paaiškinimo arba užtikrinti, kad tai padarytų bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad iki termino pabaigos pareiškėjas būtų ėmęsis tokių veiksmų.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – finansiniai sunkumai, buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimas, naujo apskaitą tvarkančio asmens paieška ir neaiškumai dėl dokumentų pateikimo formos – nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis kliūtimis. Jos nepašalina APA1, kaip bendrovės vadovo, pareigos užtikrinti teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymą ir nepaneigia jo kaltės dėl šio nurodymo neįvykdymo.
Skundo argumentas, kad liko neįvertinti APA1 2026 m. balandžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys, taip pat nepagrįstas. Šiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl pakartotinio prašymo pateikimo laiko, buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pateiktų registrų formos nekeičia teisinio vertinimo esmės. Jos nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad teisėtas mokesčių administratoriaus nurodymas iki pratęsto termino pabaigos nebuvo įvykdytas, o objektyvių, nuo APA1 valios nepriklausiusių kliūčių, dėl kurių šio nurodymo nebuvo galima įvykdyti laiku, byloje nenustatyta.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, taip pat pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis ir kitą informaciją. Šios pareigos reiškia ne vien formalų reagavimą į mokesčių administratoriaus veiksmus, bet realų ir savalaikį teisėto nurodymo įvykdymą.
APA1 šių pareigų tinkamai neįvykdė. Jis nepateikė visų reikalautų dokumentų per nustatytą terminą, o turėdamas neaiškumų dėl dokumentų pateikimo formos ar techninio nurodymo vykdymo būdo, privalėjo laiku kreiptis į mokesčių administratorių dėl paaiškinimo arba užtikrinti, kad tai padarytų bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai iki termino pabaigos būtų atlikti.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad APA1, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie teisėtą mokesčių administratoriaus nurodymą, suprato jam tenkančią pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus ir turėjo realią galimybę imtis savalaikių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, tačiau per nustatytą terminą to nepadarė. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, kurios būtų pašalinusios jo kaltę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad APA1 veikoje nustatyti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Nors apeliaciniame skunde argumentų dėl paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio nepateikta, aukštesnysis teismas, patikrinęs nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo abejoti paskirtos nuobaudos teisingumu. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcija juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numato baudą nuo 390 iki 1 950 eurų, o APA1 paskirta 500 eurų bauda yra artima sankcijos minimumui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, be to, įvertinta, kad APA1 anksčiau buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų vykdymu. Todėl paskirta bauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, APA1 atsakomybės laipsnį ir administracinės nuobaudos paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo priteisti APA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimą susiejo su taikytinomis Mokesčių administravimo įstatymo ir ANK nuostatomis bei pagrįstai paliko galioti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės PSN1 2026 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.