Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės PSN1 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aukštesniam teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą APA1 atžvilgiu nutraukti, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos APA1 priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarime Nr. KT55-N8/2024 pateiktą išaiškinimą administracinio nusižengimo bylą APA1 atžvilgiu nutraukus dėl to, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, APA1 naudai turi būti priteistos visos jo šioje byloje patirtos išlaidos už advokato paslaugas. Jei administracinio nusižengimo bylą nutraukus jo patirtos bylinėjimosi išlaidos liktų nepriteistos, APA1 atsidurtų blogesnėje padėtyje dėl to, kad gynė savo teises, naudodamasis advokato pagalba, nors tokią teisę jam numatė LR Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos. Tokia situacija prieštarautų teismų praktikos išaiškinimams, pažeistų ANK 666 straipsnio 2 dalį ir nesiderintų su teisinės valstybės principu.

Pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytais teiginiais dėl 2026 m. balandžio 22 d. nutarties nepagrįstumo.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, sprendžiant dėl asmens atsakomybės, turi būti nustatyta, koks konkretus įgalioto pareigūno nurodymas buvo duotas, ar jis buvo teisėtas ir kokių teisės aktuose įtvirtintų pareigų asmuo nevykdė.

Nagrinėjamu atveju APA1 skundžiamu nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad iki 2025 m. lapkričio 28 d., t. y. per mokesčių administratoriaus nustatytą ir jo paties prašymu pratęstą terminą, neįvykdė nurodymo pateikti bendrovės apskaitos dokumentus. Toks neveikimas įvertintas kaip Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 dalyse įtvirtintų pareigų bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir vykdyti jo teisėtus nurodymus pažeidimas.

Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama nei mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas, nei tai, kad reikalauti dokumentai per nustatytą terminą nebuvo pateikti. Ginčas keliamas dėl APA1 kaltės: teigiama, kad jis pareigos nevengė, su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, dėjo pastangas dokumentus pateikti, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių nurodymo laiku įvykdyti negalėjo. Taigi šioje byloje esminę reikšmę turi ne pats nurodymo neįvykdymo faktas, o tai, ar bylos duomenys patvirtina objektyvias kliūtis, šalinančias APA1 kaltę dėl teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdymo.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus buvo duotas atliekant šios bendrovės mokestinį tyrimą, todėl tiesiogiai siejosi su Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintomis mokesčių administratoriaus teisėmis. Pareiškėjas APA1 šio nurodymo teisėtumo iš esmės neginčija, o bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti, kad jis buvo priimtas kompetentingo pareigūno, neperžengiant mokesčių administratoriui suteiktų įgaliojimų ir siekiant gauti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus.

Bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, kurį pradėti buvo numatyta 2025 m. spalio 29 d. Užduotis atlikti tyrimą 2025 m. spalio 16 d. pavesta vyriausiajam specialistui AVS1. Tą pačią dieną bendrovei išsiųstas pranešimas apie planuojamą mokestinį tyrimą, kuriame nurodyta iki 2025 m. spalio 29 d. pateikti tyrimui reikalingus dokumentus: finansinės apskaitos duomenis nustatytu būdu ir formatu, pirminius pirkimo ir pardavimo dokumentus, atliktų darbų aktus, pažymas, atskaitingų asmenų apskaitos dokumentus, banko išrašus, kasos knygą, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis ir kitus dokumentus.

APA1 2025 m. spalio 28 d. paprašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2025 m. lapkričio 28 d., nurodydamas ligą ir didelę reikalaujamų dokumentų apimtį. Mokesčių administratorius šį prašymą tenkino ir 2025 m. spalio 29 d. per portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ pateikė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir informaciją pateikti iki 2025 m. lapkričio 28 d., detaliai įvardydamas reikalaujamus dokumentus ir jų pateikimo būdą. Taigi pareiškėjui buvo sudaryta papildoma galimybė įvykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimą per jo paties prašytą terminą.

Nepaisant pratęsto termino, iki 2025 m. lapkričio 28 d. mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo įvykdytas. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys, jos neneigia ir pats pareiškėjas. Vyriausiasis specialistas AVS1 2025 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku dar kartą paragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti mokestiniam tyrimui reikalingus dokumentus, tačiau tai nepakeičia esminės teisinės reikšmės turinčios aplinkybės – teisėtas ir aiškus mokesčių administratoriaus nurodymas per nustatytą, pareiškėjo prašymu pratęstą terminą nebuvo įvykdytas. Dėl šio neveikimo 2026 m. sausio 6 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2026 m. vasario 10 d. nutarimu APA1 pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 500 eurų bauda.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad byloje nustatytas ne formalus dokumentų nepateikimo faktas, o teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo, susijusio su jo įstatyminėmis funkcijomis, neįvykdymas. Todėl tolesnis apeliacinio skundo vertinimas siejamas su pareiškėjo nurodytomis priežastimis, kuriomis jis grindžia savo kaltės nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas, nepatvirtina objektyvaus negalėjimo įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo. APA1 buvo žinoma apie pradėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, nurodyme buvo konkrečiai įvardyti pateiktini dokumentai, jų pateikimo būdas ir terminas. Be to, dokumentų pateikimo terminas buvo pratęstas paties pareiškėjo prašymu – iki 2025 m. lapkričio 28 d. Taigi APA1 turėjo papildomą laikotarpį organizuoti reikalaujamų dokumentų surinkimą ir pateikimą, tačiau per šį terminą teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė.

Skunde akcentuojama sunki bendrovės finansinė padėtis ir buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimas nepaneigia šios išvados. Aplinkybė, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ar kad pasikeitė apskaitą tvarkantis asmuo, savaime nereiškia, jog bendrovės vadovas buvo objektyviai nepajėgus vykdyti mokesčių administratoriaus teisėto nurodymo. Tokios aplinkybės pirmiausia suponavo pareiškėjo, kaip vadovo, pareigą aktyviai ir laiku organizuoti bendrovės apskaitos dokumentų pateikimą, o ne sudarė pagrindą nevykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimo.

Reikšminga ir tai, kad pirmajame prašyme pratęsti dokumentų pateikimo terminą APA1 rėmėsi savo liga ir didele reikalaujamų dokumentų apimtimi, tačiau nenurodė aplinkybės, jog bendrovė nebeturi buhalterinių paslaugų teikėjo ar kad būtent dėl šios priežasties negali parengti mokesčių administratoriaus reikalaujamų dokumentų. Kadangi, paties pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė jam tuo metu jau buvo žinoma, jos nenurodymas pirminiame prašyme pagrįstai vertintinas kaip mažinantis vėliau pateiktų paaiškinimų dėl nurodymo neįvykdymo patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

Pakartotinis prašymas pratęsti terminą taip pat nepaneigia APA1 kaltės, nes jis buvo pateiktas jau pasibaigus mokesčių administratoriaus nustatytam ir pareiškėjo prašymu pratęstam terminui. Taigi šis prašymas rodo ne savalaikį kliūčių šalinimą, o pavėluotą reagavimą į jau neįvykdytą pareigą. Toks elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo veikimo standarto, juolab kad pareiškėjui buvo žinoma apie mokesčių administratoriaus reikalavimo privalomumą ir jo įvykdymo terminą.

Skundo argumentai dėl reikalautų dokumentų pateikimo formos taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Mokesčių administratoriaus nurodyme buvo detalizuota, kokie dokumentai ir kokiu būdu turi būti pateikti. Jeigu pareiškėjui kilo neaiškumų dėl dokumentų formato ar techninio pateikimo būdo, jis, veikdamas rūpestingai, turėjo galimybę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo paaiškinimo arba užtikrinti, kad tai padarytų bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad iki termino pabaigos pareiškėjas būtų ėmęsis tokių veiksmų.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – finansiniai sunkumai, buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimas, naujo apskaitą tvarkančio asmens paieška ir neaiškumai dėl dokumentų pateikimo formos – nelaikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis kliūtimis. Jos nepašalina APA1, kaip bendrovės vadovo, pareigos užtikrinti teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymą ir nepaneigia jo kaltės dėl šio nurodymo neįvykdymo.

Skundo argumentas, kad liko neįvertinti APA1 2026 m. balandžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys, taip pat nepagrįstas. Šiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl pakartotinio prašymo pateikimo laiko, buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pateiktų registrų formos nekeičia teisinio vertinimo esmės. Jos nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad teisėtas mokesčių administratoriaus nurodymas iki pratęsto termino pabaigos nebuvo įvykdytas, o objektyvių, nuo APA1 valios nepriklausiusių kliūčių, dėl kurių šio nurodymo nebuvo galima įvykdyti laiku, byloje nenustatyta.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, taip pat pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis ir kitą informaciją. Šios pareigos reiškia ne vien formalų reagavimą į mokesčių administratoriaus veiksmus, bet realų ir savalaikį teisėto nurodymo įvykdymą.

APA1 šių pareigų tinkamai neįvykdė. Jis nepateikė visų reikalautų dokumentų per nustatytą terminą, o turėdamas neaiškumų dėl dokumentų pateikimo formos ar techninio nurodymo vykdymo būdo, privalėjo laiku kreiptis į mokesčių administratorių dėl paaiškinimo arba užtikrinti, kad tai padarytų bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai iki termino pabaigos būtų atlikti.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad APA1, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie teisėtą mokesčių administratoriaus nurodymą, suprato jam tenkančią pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus ir turėjo realią galimybę imtis savalaikių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, tačiau per nustatytą terminą to nepadarė. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, kurios būtų pašalinusios jo kaltę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad APA1 veikoje nustatyti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Nors apeliaciniame skunde argumentų dėl paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio nepateikta, aukštesnysis teismas, patikrinęs nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo abejoti paskirtos nuobaudos teisingumu. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcija juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numato baudą nuo 390 iki 1 950 eurų, o APA1 paskirta 500 eurų bauda yra artima sankcijos minimumui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, be to, įvertinta, kad APA1 anksčiau buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų vykdymu. Todėl paskirta bauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, APA1 atsakomybės laipsnį ir administracinės nuobaudos paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo priteisti APA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimą susiejo su taikytinomis Mokesčių administravimo įstatymo ir ANK nuostatomis bei pagrįstai paliko galioti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės PSN1 2026 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.