- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-01
- Bylos Nr.
- A-410-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00505-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- PRS1, PRS
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV, atsakovas) 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-3658 „Dėl 2024-03-13 prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 21RE4-61 (AG4-42/22-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Fondo valdybą nutraukti pareiškėjo antros pakopos pensijos kaupimą ir grąžinti jo sukauptus pinigus bei priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad prieš jo valią buvo įtrauktas į antros pakopos pensijų kaupimą. Jis kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu dėl antros pakopos pensijos kaupimo nutraukimo, tačiau atsakovas Valdybos sprendimu prašymą atmetė. Valdybos sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri Komisijos sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsniu, teigė, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atima teisė naudotis nuosavybe. Kadangi pareiškėjas niekam nedavė sutikimo naudotis jo asmenine nuosavybe (šiuo atveju pinigais), jo nuosavybės naudojimo teisė buvo pažeista. Pareiškėjas 5 000 Eur neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, kad dėl šios situacijos gaišo laiką, patyrė baimę, nerimą ir nesaugumą dėl to, kad, be jo asmeninio sutikimo, gali būti atimta nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
Asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu (toliau – ir Kaupimo įstatymas) ir apie tai informuojami Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496, (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka ir terminais. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmuo informuojamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS) ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. Apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime asmuo papildomai informuojamas registruotu laišku, siunčiamu pensijų kaupimo dalyvio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis EGAS neperskaitė nei vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties.
Įtrauktam į dalyvavimą pensijų kaupime asmeniui suteikta teisė iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime per nustatytą terminą, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdyba, įvertinusi dokumentus ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro (toliau – ir Registras).
Pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime 2019 metais. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. sausio 8 d. (per EGAS), 2019 m. vasario 10 registruotu paštu; 2019 m. birželio 26 d. išsiųstas priminimas (per EGAS). Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pranešimo ir priminimo EGAS pareiškėjas neperskaitė, o akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto duomenimis, registruota pašto siunta buvo įteikta 2019 m. vasario 25 d. Iki 2019 m. birželio 30 d. negavus pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2019 m. liepos 1 d. jis automatiškai tapo pensijų kaupimo dalyviu atsitiktiniu būdu parinktoje pensijų kaupimo bendrovėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „SB ASSET MANAGEMENT“.
2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė Fondo valdybai prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Fondo valdyba 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (18.6E) I-3342 (toliau – ir 2023 m. kovo 21 d. sprendimas) pareiškėjo 2023 m. kovo 1 d. prašymo netenkino. Kadangi minimas sprendimas nebuvo ginčijamas, jame nurodytos aplinkybės nebegali būti ginčijamos.
Šalies argumentai
Su 2024 m. kovo 13 d. prašymu pareiškėjas vėl kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašyme pareiškėjas ginčijo Fondo valdybos 2023 m. kovo 21 d. sprendimo argumentus, pateikė savo nuomonę dėl Fondo valdybos atsakymo ir dėl pensijų kaupimo sistemos. Valdybos sprendimu atsakovas atsisakė įregistruoti Registre pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, konstatavęs, kad 2024 m. kovo 13 d. prašymas neatitinka Kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies sąlygų – jame pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių (bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų), dėl kurių atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime negalėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 30 d. ir buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 1 d.
Atsakovas abu pareiškėjo prašymus dėl pensijų kaupimo nagrinėjo kaip atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, pateiktą praleidus nustatytą terminą, nes dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo dalyvio iniciatyva galimybė Kaupimo įstatyme nėra numatyta.
Kaupimo įstatyme nėra įvardintas subjektas, įgaliotas nagrinėti asmenų prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo dėl svarbių priežasčių ir juos tenkinti ar netenkinti. Atsakovas ginčijamu Valdybos sprendimu nusprendė neįregistruoti Registre pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, o dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo klausimo Fondo valdyba nenagrinėjo ir neturėjo teisės nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. KT23-N2/2020 Kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis dėl jaunesnių kaip 40 metų asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
III.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašyme pareiškėjas ginčijo Fondo valdybos 2023 m. kovo 21 d. sprendimo argumentus, pateikė savo nuomonę dėl Fondo valdybos atsakymo ir dėl pensijų kaupimo sistemos. Valdybos sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Fondo valdybos sprendimą pareiškėjas apskundė Komisija, kuri skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas įvertino Kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1–2, 4 ir 6 dalių nuostatas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime 2019 metais. Iki 2019 m. birželio 30 d. negavus pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2019 m. liepos 1 d. jis automatiškai tapo pensijų kaupimo dalyviu atsitiktiniu būdu parinktoje pensijų kaupimo bendrovėje (UAB „SB ASSET MANAGEMENT“). Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo išsiųstas pareiškėjui 2019 m. sausio 8 d. (per EGAS), 2019 m. vasario 10 registruotu paštu; 2019 m. birželio 26 d. išsiųstas priminimas (per EGAS). Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie EGAS 2019 m. sausio 27 d. ir vasario 13 d. (nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. birželio 26 d. pareiškėjui be jau minėtųjų žinučių buvo išsiųstos 36 žinutės, iš kurių pareiškėjas perskaitė 9 žinutes).
Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prisijungimai prie EGAS patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nebuvo apsunkinta, tačiau šia teise pareiškėjas dėl savarankiškai pasirinkto elgesio modelio nepasinaudojo.
Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Fondo valdyba 2023 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino; šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas nurodė neturintis pagrindo kvestionuoti 2023 m. kovo 21 d. sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis nustatyta, jog pareiškėjo įtraukimas į pensijų kaupimą nuo 2019 m. liepos 1 d. (negavus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime) atitiko Kaupimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
Teismas sutiko su Valdybos sprendimu atsisakyti įregistruoti Registre pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, konstatavus, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių (bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų), dėl kurių atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime negalėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 30 d. ir buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 1 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime buvo pateiktas praėjus 3,5 metų nuo dalyvavimo pensijų kaupime pradžios, nuo įtraukimo į pensijų kaupimą jis dirbo dešimtyje darboviečių, iš jo darbo užmokesčio buvo daromos išskaitos, minėtu laikotarpiu pareiškėjas aktyviai naudojosi EGA nuo dalyvavimo pensijų kaupime pradžios, nuo įtraukimo į pensijų kaupimą jis dirbo dešimtyje darboviečių, iš jo darbo užmokesčio buvo daromos išskaitos, minėtu laikotarpiu pareiškėjas aktyviai naudojosi EGAS.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarimu byloje Nr. 16/2018 pripažino, jog Kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl jaunesnių kaip 40 metų amžiaus asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą, neprieštarauja Konstitucijai, nesutiko, jog pareiškėjo įtraukimas į pensijų kaupimą prieštarauja Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniui, nes įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą.
Teismas konstatavo, kad Valdybos sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo 2024 m. kovo 13 d. prašyme nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl Komisija pagrįstai nenustatė jo panaikinimo teisinių pagrindų nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo aspektu. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Valdybos sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, bei netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybą nutraukti pareiškėjo antros pakopos pensijos kaupimą ir grąžinti jo sukauptus pinigus.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.271, 6.248 straipsnių, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką ir nurodė, kad valstybei deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas; nenustačius bent vienos iš jų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Fondo valdybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra teisinio pagrindo valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, nes nėra tenkinama viena būtinųjų prašomos atlyginti žalos sąlygų (t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai). Teismas konstatavo, kad, nesant būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų visumos, pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą yra atmetamas kaip nepagrįstas.
IIIII.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą, Valdybos sprendimą ir Komisijos sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą nutraukti jo antros pakopos pensijos kaupimą ir grąžinti jo sukauptus pinigus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 45 eurus bylinėjimosi išlaidų ir 5 000 eurų nematerialinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas Fondo valdyba pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Valdybos sprendimo neteisėtumo pagrindų, tik atkartojo tuos pačius teiginius, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pasak atsakovo, prašymas priteisti 5 000 Eur nematerialinės žalos taip pat yra nepagrįstas nei teisės aktų normomis, nei įrodymais, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl antros pakopos pensijos kaupimo nutraukimo, ir Komisijos sprendimo, kuriuo Valdybos sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių (bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų), dėl kurių atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime negalėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 30 d. ir buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 1 d.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
Pareiškėjas 2026 m. birželio 29 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymus dėl informavimo apie bylos eigą ir dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Kadangi minėti prašymai pateikti išnagrinėjus bylą iš esmės, jie šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), taip pat nenurodyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pagal ginčo nagrinėjimo metu aktualios redakcijos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuo 2019 m. sausio 1 d. pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų ir kurių draudimo duomenys yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, kas trejus metus įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį, jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu, įregistravus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimą ir jo teisę ne vėliau kaip iki tų metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant Fondo administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija, kad, nesudaręs sutarties ir nepateikęs atsisakymo, asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde; taip pat informuojama, jog per nustatytą terminą nesudarius sutarties ar nepateikus atsisakymo bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas, ir kartu pateikiamos atitinkamo tikslinės grupės pensijų fondo taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą bendrovę ir (ar) kitą tikslinės grupės pensijų fondą.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmuo informuojamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 dienos. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba papildomai informuoja: 1) į EGAS paskyrą išsiųsdama žinutę (nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d.) (5.1 p.); 2) registruotu laišku, siunčiamu į deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d.), jeigu asmuo neperskaitė nė vienos pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gautos žinutės, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė sutarties (5.2 p.); 3) asmeniškai – asmeniui atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių (iki birželio 30 d.) (5.3 p.).
Fondo valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo įregistruoja atsisakymą Registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, kol nesudarys pensijų kaupimo sutarties arba nebus įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas Pensijų kaupimo įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės fondų taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia Kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais (Kaupimo įstatymo 6 str. 4 d.).
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę tai padaryti ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pensijų kaupimo pagal Pensijų kaupimo įstatymą klausimas, kai kaupimas prasidėjo vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų – asmenį įtraukus į pensijų kaupimą įstatymo pagrindu ir jam nepareiškus atsisakymo (Pensijų kaupimo įstatymo 4 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo išsiųstas 2019 m. sausio 8 d. (per EGAS), 2019 m. vasario 10 registruotu paštu (AB Lietuvos pašto duomenimis, registruota pašto siunta buvo įteikta 2019 m. vasario 25 d.); 2019 m. birželio 26 d. išsiųstas priminimas (per EGAS). Minėti pranešimai EGAS paskyroje nebuvo perskaityti, nors pareiškėjas buvo prisijungęs prie EGAS 2019 m. sausio 27 d., vasario 13 d. Pareiškėjas, gavęs registruotu paštu jam siųstą pranešimą, iki 2019 m. birželio 30 d. nepasinaudojo suteikta teise atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui registruotu paštu 2019 m. vasario 10 d. išsiųstas pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, atsakovo pateiktais duomenimis, buvo įteiktas 2019 m. vasario 25 d., tačiau jis į Fondo valdybą dėl antros pakopos pensijų kaupimo nutraukimo kreipėsi tik 2023 m. kovo 1 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo šio pranešimo įteikimo. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl delsė kreiptis į atsakovą. Fondo valdyba 2023 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas 2024 m. kovo 13 d. pateikė antrą prašymą dėl antros pakopos pensijų kaupimo nutraukimo, kuriame nurodė jog jis nėra įpareigotas skaityti pranešimų EGAS sistemoje bei gaunamus elektroninius laiškus, be to, jis nesidomi viešai skelbiamomis žiniomis, todėl nežinojo apie privalomą asmenų įtraukimą į pensijų kaupimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas atsakovui teiktuose prašymuose dėl antros pakopos pensijų kaupimo nutraukimo nenurodė svarbių priežasčių (bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų), dėl kurių atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime negalėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 30 d. ir buvo pateiktas tik 2023 m. kovo 1 d. Sutiktina, kad pareiškėjas pats pasirinko elgesio modelį neskaityti EGAS pranešimų ar elektroninių laiškų, ir tai negali būti vertinama kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios per protingą terminą pateikti prašymą atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime.
Valdybos sprendimo priėmimo metu Pensijų kaupimo įstatyme buvo įtvirtinta, kad pensijų kaupimas negali baigtis kitais, Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nenustatytais, pagrindais; be kita ko, nebuvo nustatyta galimybė nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su 4 straipsnio 8 dalimi ir su ja susijusiu teisiniu reguliavimu, nenustatyta dalyvio teisė baigti pensijų kaupimą kitais, nei 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais, pagrindais, taip pat – nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, jog pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat konstatuota, kad Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, jog pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat konstatuota, kad Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, jog pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat konstatuota, kad Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, jog įtvirtinus teisinį reguliavimą, leidžiantį be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą nesulaukus senatvės pensijos amžiaus ar kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, vien dalyvio valia, neparemta svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui dalyvių didesnes pajamas senatvėje; taip būtų paneigta pasirinkto modelio esmė ir neužtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmių taikymą, pažymėtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus ar kito amžiaus, nuo kurio įgyjama teisė į pensijų išmoką, neįrodė, jog egzistuoja svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. atsisakymo nutraukti pensijų kaupimą, pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.
Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, Valdybos sprendimu atsisakęs įregistruoti Registre pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo valstybės deliktinei civilinei atsakomybei, ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.