- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1401-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35904-2025-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- T. U., valstybės įmonė „Turto bankas“, VĮ Turto bankas
- Pareiškėjas
- H. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. U. (T. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - T. U., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėja H. S. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašė atnaujinti terminą priimti tėvo E. U. (E. U.), mirusio(duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškime nurodė, kad žinojo apie palikėjo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motinai G. U., mirusiai(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė butas, esantis(duomenys neskelbtini). Kadangi šeima sutarė gerai, todėl visi šeimos nariai žinojo, jog tėvas sudaręs oficialų testamentą, kuriuo pareiškėjos broliui palieka žemės sklypą, su žodine sąlyga, kad brolis, jei sklypą ateityje parduos, tai pinigus padalins savo ir pareiškėjos vaikams. Tėvui (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjos brolis ir motina priėmė tėvo palikimą. Pareiškėjos teigimu, tiek brolis, tiek motina, priimdami palikimą nenurodė, kad yra dar viena įpėdinė – pareiškėja.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad pareiškėjos motinos vardu buvo įregistruotas butas, esantis(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, mirus tėvui, butas, esantis(duomenys neskelbtini), liko mamos nuosavybe, tėvui priklausanti šio buto dalis kaip palikimas nebuvo įforminta. Mama parašė testamentą, kuriuo išreiškė valią, kad butas po jos mirties atiteks pareiškėjos broliui, tačiau vėliau pakeitė savo valią, ir 2015 m. gegužės 29 d. surašė naują testamentą, kuriuo butą po savo mirties paliko pareiškėjai.
Pareiškėjos teigimu, aplinkybes, jog niekas po palikėjo mirties nepriėmė palikimo į turtą – butą, esantį(duomenys neskelbtini), pareiškėja sužinojo tik gavus brolio ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo pagal įstatymą testamentą liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), kurį 2025 m. vasario 6 d. išdavė Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaras D. A., nustatant, kad pareiškėja paveldėjo 5/8 dalis buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad apie tai, jog reikia priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pareiškėja neturėjo galimybių sužinoti. Pareiškėjos brolis ir motina notaro neinformavo apie pareiškėją kaip įpėdinę, notaras palikimo į butą neįformino, pareiškėjos neinformavo, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, ji sąžiningai praleido terminą tėvo palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. U. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nuo 1998 m. išvyko gyventi į Vokietiją ir grįždavo į Lietuvą tik atostogoms. Teigia, kad tik suinteresuotas asmuo visą laiką rūpinosi tėvais, o motina tik paskutinius metus (nuo 2023 m.) gyveno pas pareiškėją Vokietijoje, o tėvu rūpinosi tik suinteresuotas asmuo. Šeimoje visi žinojo, jog palikimą paveldės suinteresuotas asmuo ir pareiškėjos motina, su tuo sutiko ir pati pareiškėja. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Notarui nėra pareigos informuoti galimus įpėdinius apie atsiradusį palikimą. Pareiškėja turėjo žinoti, jog butas, kuris įgytas privatizavimo metu, nebuvo išimtinai tik motinos nuosavybe. Suinteresuotas asmuo minėtame bute atliko remontą, investavo lėšas, žinodamas, kad jam priklauso dalis buto po tėvo mirties. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja laiku nesikreipė ne dėl to, kad neturėjo teisinių žinių, o todėl, kad tėvų, suinteresuoto asmens ir pareiškėjos pritarimu, valia buvo ta, kad visas tėvų turtas atitektų suinteresuotam asmeniui, kaip asmeniui, kuris gyvena Lietuvoje ir rūpinasi tėvais.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. U. palikimo perėjimą valstybei. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl E. U. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad į palikėjo 2006 m. gegužės 9 d. sudarytame testamente nurodytą palikimo sudėtį buto, esančio(duomenys neskelbtini), dalis nebuvo įtraukta. Byloje dalyvaujantys asmenys neįrodinėjo, kad kuris nors iš įpėdinių buto dalį, priklausiusią palikėjui, priėmė faktiniu valdymu. Šiame kontekste suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai, jog palikėjas visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui, vertintini kaip nepagrįsti; byloje pateiktas suinteresuoto asmens kitoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, kuriame pats pareiškėjas nurodo, kad nei suinteresuotam asmeniui, nei jo motinai nebuvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo T. U. patikslintas ieškinys teisme priimtas 2025 m. gruodžio 4 d; aplinkybės dėl minėto buto patikslintame pareiškime nurodomos tos pačios. Teismo vertinimu, šiuo atveju visi palikėjo įpėdiniai, tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai, palikimo atsiradimo metu nesuvokė, jog palikimą sudaro taip pat ir turtas - buto, esančio(duomenys neskelbtini), dalis. Teismas nurodė, kad įvertinus E. U. paveldėjimo bylos kopijoje esančius duomenis, spręstina, kad šiuo atveju notaro neatlikti veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis, būdamas profesionalus teisininkas ir žinodamas galiojusį teisinį reglamentavimą, nekėlė klausimo dėl G. U. vardu registruoto ir santuokos metu įgyto turto teisinio režimo ir atitinkamai dėl palikimą sudarančio turto sudėties. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad notarui nėra įstatymu nustatytos pareigos informuoti galimus įpėdinius apie palikimo priėmimą, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, jog dalies palikimo priėmimas liko neįformintas. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėja apie teisę priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, sužinojo tik gavusi suinteresuoto asmens ieškinį. Kitų duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėja apie visą palikimo sudėtį turėjo galimybę žinoti anksčiau, byloje nėra. Nenustatyta, kad pareiškėja nagrinėjamoje situacijoje elgėsi nesąžiningai, aplaidžiai ir / ar nerūpestingai. Taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, nes suinteresuotas asmuo T. U. savo teises gina Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2392-1099/2026.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1.Pažymėtina, kad „nežinojimas“ negali būti priežastimi atnaujinti terminą, praleistą daugiau kaip 16 metų. Pareiškėja nurodė, kad „šeima gyveno draugiškai“, pareiškėjai buvo žinoma apie testamentą, kurį sudarė tėvas, ji žinojo, kad mama kreipėsi dėl piniginių lėšų, esančių tėvo banko sąskaitose. Pareiškėjai buvo žinoma ir apie butą, kuriame abu tėvai gyveno nuo 1968 metų bei 1992 metais privatizavimo metu, rūpinosi ir išlaikė butą, šeimoje tėvai butą visada vadino „mūsų butas“, todėl pareiškėjai negalėjo kilti jokių abejonių, kad palikimą sudaro ir buto dalis.
12.2.Ta aplinkybė, kad notaras, žinodamas galiojusį teisinį reglamentavimą, nekėlė klausimo dėl G. U. vardu registruoto ir santuokos metu įgyto turto teisinio režimo ir atitinkamai dėl palikimą sudarančio turto sudėties, negali būti pagrindu atnaujinti terminą palikimui priimti.
12.3.Teismas nurodė, kad nei vienas šeimos narys nesuvokė, jog palikėjui taip pat priklauso ir dalis buto. Net jei ir padaryti prielaidą, kad taip ir buvo, tai nėra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Kaip nurodė pareiškėja, jai buvo žinoma, kad visas butas ateityje bus paliekamas mamos testamentu suinteresuotam asmeniui, ją tai tenkino. Tai reiškia, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja neišreiškė noro jį priimti.
12.4.Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2392-I099/2026 suinteresuotas asmuo prašo panaikinti paveldėjimo liudijimą iš dalies, nustatant, kad pareiškėja turi teisę paveldėti 5/8 dalis buto, tokiu atveju suinteresuotas asmuo paveldėtų 3/8 dalis. Patenkinus pareiškėjos pareiškimą ir jai priėmus palikimą, suinteresuoto asmens dalis sumažėtų dvigubai.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, kad pareiškėja nuo 1998 m. liepos 27 d. išvažiavo nuolat gyventi į Vokietiją, kur gyvena iki šiol. Priešingai, negu nurodo apeliantas, iki šalių tėvo mirties juo nereikėjo rūpintis, priešingai, tėvai labiausiai rūpindavosi apeliantu, nes jis nuolat turėjo finansinių problemų, vėliau iškėlė sau bylą dėl fizinio asmens bankroto.
13.2. Priešingai negu nurodo apeliantas, šeimoje nebuvo sutarta, kad po tėvo mirties jo palikimą priims jis (apeliantas) ir šalių mama. Todėl apelianto argumentas, jog dėl šios priežasties pareiškime notarui jis (pagal jo išsireiškimą – ir pareiškėjos mama, apeliacinio skundo 11 punktas) nurodė, jog jokių kitų įpėdinių nėra, laikytinas fakto, kad jis tyčia suklaidino notarą, nenurodydamas pareiškėjos kaip įpėdinės, pripažinimu.
13.3. Aplinkybę, kad šalių mama paveldėjo pareiškėjos tėvo pinigus, pareiškėja sužinojo taip pat 2025 metais, gavus po tėvo mirties pradėtą paveldėjimo bylą. Be to, manytina, kad apeliantas šios aplinkybės taip pat nežinojo, nes apie ją Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr.e2-2392-1099/2026 procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs.
13.4.Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja apie teisę priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, sužinojo tik gavusi apelianto ieškinį. Apelianto interesai negali pažeisti pareiškėjos teisėtų interesų, tuo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2392-1099/2026 apeliantas, žinodamas mamos valią, ją ginčija, o pareiškėja įrodinėja, kad jis praleido terminą kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nebūdamas materialinių teisinių santykių šalimi (nėra išduotas valstybei palikimo perėjimo liudijimas į ginčo turtą), VĮ Turto bankas neturi ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. sprendimas byloje neturės įtakos suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir, vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir nepaisant, kiek laiko terminas yra pratęstas.
Įstatymas taip pat nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir siekti šių santykių dalyvių interesų balanso. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad minėtas terminas nustatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto; įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvo palikimo masę sudarė žemės sklypas (testamentu paliktas pareiškėjos broliui), pinigų suma (kurią paveldėjo mirusiojo sutuoktinė) ir buto dalis ( kurios paveldėjimas liko neįformintas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati palikėjo sutuoktinė, t. y. įstatyminė įpėdinė G. U. notarui teikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jame nenurodė siekio paveldėti buto dalį, tokio siekio nenurodė notarui ir T. U., kas leido padaryti teismui išvadą, jog nei vienas šeimos narys nesuvokė (nežinojo), jog palikėjui taip pat priklauso ir dalis buto.
Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėja apie teisę priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, sužinojo tik gavusi suinteresuoto asmens ieškinį. Kitų duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėja apie visą palikimo sudėtį turėjo galimybę žinoti anksčiau, byloje nėra. Kitaip tariant, neturi teisinės reikšmės, kiek laiko praėjo po palikėjo mirties ( vieneri metai ar penkiolika metų) esant dalies palikimo masei nepaskirstytai, visi įpėdiniai yra lygiavertėje padėtyje, visi gali dalyvauti palikimo dalybose. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad termino atnaujinimas kitų asmenų interesų nepažeis, būtent tai ir turėjo omenyje, kad visi įpėdiniai, vienodai nežinoję apie palikimą, lygiomis teisėmis turi teisę ir galimybę palikimą priimti ir dalintis. Nenustatyta, kad pareiškėjos elgesys buvo kuo nors išskirtinis, nepateisinamai aplaidus ar nerūpestingas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo; teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; teismas atsižvelgė į sprendimo atnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2026 m. balandžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas) bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 847 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjai H. S. gim.(duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.