Kauno apylinkės teismo nutartis

A. B., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones atstovui advokatui R. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaravusiam gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistam: 1. 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti, bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2. 2012 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo paskirta neatliktąja bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3. 2012 m. gegužės 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė — laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams. 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė — laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 3 mėnesiams, 12 mėnesių terminui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė — elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis ir atlikti 40 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; 4. 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė — laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė — laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą ar pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2013 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. 2014 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patikslintas 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė — laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, taip pat patikslinta 2013 m. liepos 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, nurodant, kad panaikintas 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 5. 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - areštas 21 parai. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė — areštas 14 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo patikslinta 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis bei 2013 m. liepos 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, nustatant 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams; 6. 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė — laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė — laisvės atėmimas 3 metams i 10 mėnesių; 7. 2014 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė — laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams; 2015 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2012 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams. 2016 m. birželio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, paleistas lygtinai prieš terminą likus 1 metams 9 mėnesiams ir 2 dienoms. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią 1 metų 9 mėnesių ir 2 dienų neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį; 8. 2016 m. gruodžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 286 straipsnį, paskirta bausmė - 15 MGL, tai yra 564,90 (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90 ct) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL, ta yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 ct) dydžio bauda; 9. 2022 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausme, kuri liko neatlikta 2016 m. birželio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleidus lygtinai prieš terminą likus 1 metams 9 mėnesiams 2 dienoms, 2017 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi lygtinį paleidimą panaikinus ir pasiuntus atlikti likusią 1 metų 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę, prie šiuo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2023 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi patenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teisimas, patikslintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse esantis netikslumas, nurodant, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtos subendrintos bausmės (3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo) neatlikta dalimi (1 metų 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo), paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; 10. 2023 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 11. 2024 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini), bendro stebėjimo sąlygomis; 12. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini), bendro stebėjimo sąlygomis, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2025 m. lapkričio 6 d. apie 15 val. 40 min., gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su broliu L. B., tyčia dešine ranka du kartus sudavė smūgius L. B. į dešinės pusės skruostą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė dešinio skruostikaulio lanko lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

A. B. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. B. paaiškino, kad 2025 m. lapkričio 6 d. apie 15.40 val. grįžo namo iš parduotuvės namo ir kieme sutiko brolį, kuris paklausė ką jis nusipirko. Po kiek laiko į jo kambarį atėjo brolis A. ir paprašė parodyti ką jis nusipirko. Jis neparodė ką turėjo rankose ir A. du karus jam sudavė į veido sritį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas kūno sužalojimas.

Apklausta tesimo posėdžio metu liudytoja D. B. paaiškino, kad ji yra A. B. ir L. B. mama. 2025 m. lapkričio 6 d. įvykusio konflikto nematė, nes nebuvo namuose. Grįžusi į namus rado policijos pareigūną, kuris bendravo su sūnumi A., o po to jį išsivežė į policijos komisariatą. Nurodė, kad jis rūpinasi sūnumi A., vieną kartą į mėnesį vyksta į gydymo įstaigą leistis vaistų. Suleidus vaistus sūnaus savijauta pagerėja.

Ekspertė S. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. konstatuotas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). A. B. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl savo psichinės sveikatos būklės jis negali dalyvauti teismo posėdyje. A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą PSPC.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų, psichinės sveikatos pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio, psichinio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, jog A. B. 2025 m. lapkričio 6 d. apie 15 val. 40 min., gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su broliu L. B., tyčia dešine ranka du kartus sudavė smūgius L. B. į dešinės pusės skruostą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė dešinio skruostikaulio lanko lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu konstatuotina, kad A. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. balandžio 2 - 16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Psichikos sutrikimas konstatuotas (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis A. B. negalėjo suprati savo veiksmų ir jų valdyti. A. B. nutarties skirti teismo psichiatrinę ekspertizę priėmimo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. B. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. A. B. negali dalyvauti teismo posėdyje. Dėl psichinės būsenos A. B. rekomenduojamas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas ambulatorinis stebėjimas PSPC sąlygomis (b. l. 165-169).

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. B., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji buvo nepakaltinama BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į A. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas PSPC sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

A. B. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taikyti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą PSPC sąlygomis. Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su garso įrašu, teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos. Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.