Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės prašymas dėl bylos peržiūrėjimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

NUT1 nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, NUT1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 67 (šešiasdešimt septynių) MGL, t. y. 3 350,00 (trijų trūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl padarytos 8 132,00 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinės ieškovės naudai priteista solidariai iš kaltinamųjų R. D. ir NUT1 5 642,00 eurų turtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo NUT1 priteista civilinio ieškovo naudai 2 490,00 eurų turtinei žalai atlyginti. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 27 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. kovo 24 d. gautas nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės prašymas peržiūrėti 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. e1-2857-1222/2024, nurodant, kad po įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo pasikeitė reguliavimas ir buvo suformuota nauja kasacinio teismo praktika, turinti esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Prašyme nurodoma, kad toks praktikos pasikeitimas švelnina nuteistojo teisinę padėtį, kadangi paneigia teisinį pagrindą pripažinti civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos patirtą turtinę žalą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimas, BK 199² straipsnis nebuvo keičiamas, todėl perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ar peržiūrėti NUT1 paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos tenkintas civilinis ieškinys nėra bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl vien ta aplinkybė, kad vėliau teismų praktikoje pateikiamas kitoks teisės normų aiškinimas, susijęs su civilinio ieškinio nagrinėjimu, nepaneigia įsiteisėjusio teismo priimto procesinio sprendimo res judicata (lot. „jau nuspręstas dalykas“) galios.

Nuteistojo NUT1 įgaliotoji atstovė advokatė Deimantė Tiškė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti ir atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.

Skunde apygardos teismui nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 3 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnį, nepagrįstai susiaurindamas šių normų taikymo apimtį vien iki formalių baudžiamojo kodekso pakeitimų. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grįžtamąją galią turi ne tik veikos nusikalstamumą panaikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, bet ir „kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas“. Ši norma aiškinama sistemiškai ir konstituciškai, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės principus, teisingumo bei proporcingumo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2026 m. sausio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026 suformavo naują precedentą dėl akcizų prievolės atsiradimo momento ir valstybės turtinės žalos nustatymo. Kasacinis teismas aiškiai konstatavo, kad akcizų prievolė neatsiranda tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės nepatenka į apyvartą ir yra sulaikomos bei konfiskuojamos iki jų realizavimo. Skunde teigiama, kad šis išaiškinimas nėra vien abstraktus teisės taikymo komentaras. Juo buvo iš esmės pakeistas iki tol egzistavęs teisinis vertinimas dėl valstybės tariamos turtinės žalos egzistavimo analogiškose bylose. Toks aiškinimas objektyviai palengvina nuteistojo teisinę padėtį, nes pašalina pareigą atlyginti žalą, kuri pagal naują kasacinio teismo praktiką apskritai nelaikytina atsiradusia.

Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskyrė civilinio ieškinio klausimą nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos teisiniu vertinimu ir nuteistojo teisine padėtimi. Pareiga sumokėti tūkstantines sumas valstybei akivaizdžiai yra asmens teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė. Todėl tokio sprendimo peržiūrėjimas pagal BK 3 straipsnio 2 dalį ir BPK 362¹ straipsnį yra galimas ir būtinas.

Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi res judicata principu. Pažymima, kad būtent BPK 362¹ straipsnis ir nustato išimtį peržiūrėti įsiteisėjusius sprendimus, tais atvejais, kai pasikeičia teisinis reguliavimas ar asmens padėtį lengvinantis teisės aiškinimas.

Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundo argumentais ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutarties motyvais, daro išvadą, jog apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes nuteistojo prašymui išspręsti, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylų peržiūrėjimą, todėl keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu NUT1 buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, po šio procesinio sprendimo priėmimo, 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 pagrindu. Visgi, BK 199² straipsnis, pagal kurį NUT1 buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nebuvo keičiamas, t. y. nei dispozicija, nei sankcija nebuvo keičiamos, taip pat šis straipsnis nebuvo pripažintas netekusiu galios. Taigi, minėti BK pakeitimai įsigalioję nuo 2025 m. vasario 1 d. neturi įtakos NUT1 veiksmų kvalifikacijai bei nuteistojo teisinei padėčiai. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir pateiktame skunde apygardos teismui.

Nepaisant aptartų aplinkybių, skunde nurodoma, kad NUT1 teisinė padėtis pasikeitė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026, kuria suformuota nauja praktika dėl akcizų žalos prievolės atsiradimo momento ir valstybės turtinės žalos nustatymo. Skunde nurodoma, kad NUT1 atžvilgiu priimtame teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad visos cigaretės buvo sulaikytos dar iki jų patekimo į apyvartą. Jos buvo konfiskuotos ir sunaikintos. Taigi, prekės nebuvo išleistos vartoti. Kasacinis teismas konstatavo, kad akcizų prievolė neatsiranda tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės nepatenka į apyvartą ir yra sulaikomos bei konfiskuojamos iki jų realizavimo. Taigi, aptariamu atveju, akcizų prievolė neatsirado, valstybė nepatyrė turtinės žalos. Teismo baudžiamuoju įsakymu buvo tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos. Pasikeitus teismų išaiškinimui, skunde teigiama, kad yra pagrindas baudžiamąją bylą peržiūrėti BK 3 straipsnio 2 dalies ir BPK 362¹ straipsnio pagrindais.

Skundą nagrinėjantis teismas nesutikdamas su dėstomais skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis, t. y. šiame straipsnyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas išskyrė švelninančio teisinę padėtį įstatymo rūšis turinčias grįžtamąją galią. Visgi, šiame kontekste aukštesnysis teismas nesutikdamas su skundo argumentais atkreipia dėmesį, kad BK 3 straipsnyje vartojama sąvoka „įstatymas“ reiškia teisės aktą, priimtą įstatymo leidėjo, tačiau tai negali būti tapatinama su teisės normų aiškinimu bei formuojama teismų praktika.

Švelninančio teisinę padėtį įstatymo rūšis įstatymų leidėjas numatė ir BPK 362¹ straipsnyje, kuriame numatyta įstatymo panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad taikant švelninantį teisinę padėtį įstatymą, įstatymo leidėjas iš esmės apibrėžė teismo veikimo laisvės ribas. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės švelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jokių kitų sprendimų, kuriuos galėtų priimti teismas, įstatymų leidėjas nenumatė.

Taigi, pasikeitus tam tikriems įstatymams, klausimas dėl švelnesnio teisinę padėtį įstatymo taikymo nuteistajam spręstinas tik tiek, kiek tai susiję su paskirta bausme, veikos kvalifikavimu ar teistumo išnykimu. Aptariamu atveju, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu išspręstas civilinio ieškinio klausimas bei priteista turtinė žala iš nuteistojo NUT1, kaip ir teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nėra nei bausmė, nei baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl ko, peržiūrėti įsiteisėjusį teismo galutinį procesinį sprendimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio pagrindu, nei prašymą nagrinėjęs apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjantis teismas, neturi jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad teisinis santykis šiame procese jau yra pasibaigęs, tai yra, teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskyrė civilinio ieškinio klausimą nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos teisiniu vertinimu ir nuteistojo teisine padėtimi. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, visų pirma pažymėtina, kad neabejotina, kad baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pareiškus civilinį ieškinį už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi. Visgi, tai nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog civilinis ieškinys yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo teisine padėtimi sprendžiant klausimą dėl švelninančio teisinę padėtį įstatymo taikymo prasme. Vien tai, kad aptariamu atveju baudžiamojoje byloje išspręstas civilinio ieškinio klausimas kitaip nei pagal paskutiniu metu formuojamą kasacinio teismo praktiką, iš nuteistojo priteisiant tam tikrą žalą civilinio ieškovo naudai, neturi įtakos nei nuteistajam paskirtai bausmei, nei veikos kvalifikavimui, nei juolab teistumo išnykimui.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo teiginiais, jog žemesnieji teismai privalo atsižvelgti į aukštesniųjų teismų priimtuose sprendimuose teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą. Taigi, teismai priimdami tam tikrą procesinį sprendimą, iš esmės privalo vadovautis tuo metu esančiais aukštesniųjų teismų reikšmingais išaiškinimais. Šiuo atveju, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, kaip ir nurodoma skunde, nuteistasis NUT1 netgi yra įvykdęs šiuo baudžiamuoju įsakymu kilusias pareigas. Taigi, šiuo atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijęs res judicata (lot. „jau nuspręstas dalykas“) galią, kas reiškia, galutinį bylos išsprendimą. Dėl ko, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, aptariamu atveju, nesuteikia jokios teisės, BK 3 straipsnio, BPK 362¹ straipsnio pagrindais peržiūrėti jau įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 įgaliotosios atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.