- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-29
- Bylos Nr.
- 1-196-939/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00584-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pran.)
- Nukentėjusysis
- O. J. N.
- Kaltinamasis
- D. G.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista
2026 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto, vadovaujantis 75 straipsniu basumais vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (toliau – BK).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
D. G. 2025 m. spalio 29 d. apie 5.30 val. Viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiosios (duomenys neskelbtini), kambaryje (duomenys neskelbtini), kumščiu du kartus ranka sudavė gulinčiai lovoje O. J. N. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai O. J. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimoze (poodine kraujosruva) veide.
Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis
Kaltinamoji D. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) namuose ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dirbo slenkančiu grafiku, nakties metu likdavo viena su pacientais. Teisme liudytojai daug melavo, įtaria, kad viską suorganizavo direktorė, darbuotojos bijojo netekti darbo, todėl taip kalbėjo. Nukentėjusioji yra manipuliatorė, viskuo nepatenkinta, pikta, sakydavo kaip su ja reikia elgtis, nes jai 100 metų, su ja buvo sunku susitarti, buvo taip, kad nuvežus į valgyklą sąmoningai iškrito iš kėdės, jas vadino taksistėmis. Buvusi šių (duomenys neskelbtini) namų darbuotoja L. R. jai yra sakiusi, kad nukentėjusiąją rado palatoje nugriuvusią ir kad sakė, jog pasakys, jog tai padarė ta moteris. Įvykio naktį budėjo iki 8.00 val. Ryte baigė pamainą, atėję kitos darbuotojos pastebėjo, kad ji apdraskyta, pasakė, kad tai padarė nukentėjusioji. Nakties metu girdėjo bildesius palatoje apie dvi valandas. Apie 2 val. nakties metu nuėjo pažiūrėti kodėl nemiega. Nukentėjusioji miegodavo prie degančios naktinės lemputės, pamatė išmėtytus vaistų buteliukus, nukentėjusioji sėdėjo lovoje, ją paguldė, pakėlė jos lovos užtvarą. Jos kaimynė A. L. pasakė, kad nukentėjusioji kažkur trenkėsi, bet ant jos veido nieko nematė, pati nukentėjusioji nesiskundė. Apie tai ji turėjo užrašyti sąsiuvinyje, bet kadangi ji nieko nematė, tai nefiksavo, tai buvo tik kambario kaimynės pasakymas. Apie 5.00 val. nukentėjusiosios kaimynė A. L. ją pakvietė, kad pakeisti sauskelnes. Nukentėjusioji pradėjo priekaištauti, kodėl pirma eina prie kaimynės, o ne prie jos. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad nuleistų lovos užtvarą. Lenkiantis prie nukentėjusiosios galvos, nes toje vietoje yra nuleidimas, nukentėjusioji stvėrė su nagais per veidą, todėl ji su dekoratyvine pagalve trenkė nukentėjusiajai į rankų delnus, kad jos neliestų. Išėjusi iš palatos nuėjo į tualetą, pamatė, kad bėga kraujas ir atėjusi parodė nukentėjusiajai ką jai padarė. Buvo, kad keičiant sauskelnes matė, kad ant nukentėjusiosios sėdmenų buvo hematoma, apie tai pasakė direktorei, liepė nufotografuoti. Nukentėjusioji vaikščiojo su lazdele. Po šio įvykio direktorė jos dukrai rašinėjo žinutes, siuntė nuotraukas. Jos dukra pradėjo rašinėti institucijoms, prasidėjo patikrinimai. Kad A. L. nepasakė, kad nukentėjusioji kažkur trenkėsi, priežastis gali būti, jog serga (duomenys neskelbtini) ir nuteikta direktorės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kad nukentėjusioji kažkur trenkėsi ar tai užrašė nežino. Nustebo pamačiusi jai direktorės surašytą charakteristiką, nes kai dirbo nebuvo gavusi jokių pastabų, jei taip blogai dirbo, kodėl praėjus bandomiesiems 3 mėnesiams nebuvo atleista. Po skundų rašymo buvo rasta daug pažeidimų. Vartoja vaistus nuo depresijos, yra įskaitoje dėl alkoholio vartojimo, dabar buvo reabilitacijoje. Yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 260 Eur socialinę pašalpą. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes nemato už ką mokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad tuo metu, kai buvo pasilenkusi prie nukentėjusiosios veido, nuleidinėjo lovos šoninį užtvarą, nukentėjusioji iškėlusi abi rankas, rankų pirštų nagais griebė jai už veido ir perdrėskė, ji iš skausmo iš instinkto, kad ją nuraminti su nedidele ant jos lovos buvusia pagalvėle, vieną kartą nestipriais sudavė nukentėjusiajai per rankas, kad ji nurimtų ir nesidraskytų, ji nei ranka, nei pagalve per nuketėjusiosios veidą nesudavė, nuo suduoto smūgio pagalvėle ant nukentėjusiosios rankų sužalojimų negalėjo atsirasti (t.2, b.l.64-68)
Nukentėjusioji O. J. N. parodė, kad būdama (duomenys neskelbtini) buvo sumušta, jai sudavė du smūgius į veidą ir išėjo. Po to, buvo įkišusi galvą į palatą pasakė, kad ją paduos į teismą kaip nusikaltėlę. Kambaryje gyvena su moterimi, kurios vardo nežino. Dėl suduotų smūgių jai labai skaudėjo, pusantros savaitės turėjo mėlynes, nori kad ja būtų atlyginta žala. Dabar jai labai nesveika, nesupranta užduodamų klausimų, daugiau nekalbės, jai negera.
Teisėja, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiosios O.J. N. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.93. 101-107).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. J. N. davė panašius parodymus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose gyvena palatoje kartu gyvena su N.A. L.. 2025 m. spalio 29 d. apie 5 val. 40 min. į palatą atėjo namų (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. G. kažką kalbėjo su N.A. L., ji neprašė jokios paslaugos pas D. G., o ji priėjo prie jos lovos ir prie jos pasilenkė ir jai gulinčiai lovoje be jokios priežasties du kartus kumščiu stipriai sudavė jai į veidą, dėl to ji pajuto skausmą. Po smūgių sudavimo, D. G. buvo prie jos pasilenkusi, o jos abejos rankos tuo metu buvo iškeltos į viršų ir ji gindamasi, kad jai daugiau nesuduotų D. G. smūgių, abejų rankų pirštų nagais griebė D. G. už veido ir nagais perbraukė jos veidą ir taip apdraskė jai veidą. Perskaičius parodymus nukentėjusioji nurodė, kad jie yra teisingi.
Liudytoja R. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji dirbo (duomenys neskelbtini), naktį buvo viena. Spalio mėnesio pabaigoje atėjus į darbą ją pakvietė E. R. nueiti iki nukentėjusiosios kambario. Pamatė, ant nukentėjusiosios veido kraujosruvą, nufotografavo, paskambino šeimos gydytojai, pasakė, kad kvieti policiją. Pas nukentėjusiąją nuėjo po pusryčių matėsi mėlynė bordo spalvos. Nukentėjusioji nurodė, kad anksti ryte atėjo D. G. pas jos palatos kaimynę A. L. keisti sauskelnių, o nukentėjusioji paprašė nuleisti lovos atitvarą, nes norėjo atsisėsti. O D. G. priėjusi jai sudavė du smūgius. Po pirmo smūgio ji gynėsi ir nagais drėskė D. G. per veidą. Nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti gulinčiai. D. G. išėjo iš kambario ir po to grįžo į nukentėjusiosios kambarį parodė savo apdraskytą veidą ir pasakė, kad ją išveš į psichiatrinę, dėl to nukentėjusioji bijojo ir nepasakojo kas įvyko. Kaltinamoji paaiškinime parašė, kad smogė nukentėjusiajai pagalve. Visos pagalvės minkštos, o nukentėjusioji lovoje turi dar dekoratyvines pagalvėles, kurios taip pat minkštos. Nukentėjusioji gyvena viename labdaryje su A. L.. Nukentėjusioji reikli, bet tuo pačiu ir meili, paprašo apsikabinti, šaukiasi naktį, kad atneštų sūrėlį, nes negali užmigti. Iš jos agresijos nėra pastebėjusi. Po įvykio nukentėjusiajai davė tabletę, nes sakė, kad jai skauda. Po kelių dienų pasakė, kad ji labai bijojo pasakyti apie įvykį, rašyti pareiškimą, nes bijojo, kad nebūtų išvežta į psichiatrinę. Nerimavo apie mėnesį, pergyveno, klausia ar negrįš D. G.. Sužalojimai buvo tik veido srityje. D. G. dirbo nuo liepos mėnesio, buvo pastebėta, kad bendraudama pakeldavo balsą, dėl to buvo įspėta. Nukentėjusiąja lanko pusbrolis A. J., jo žmona ir kaimynė. Nukentėjusiajai nustatyta (duomenys neskelbtini). A. L. matė įvykį, sakė, kad D. G. smūgiavo. Po D. G. išėjimo iš darbo jų (duomenys neskelbtini) įstaiga buvo tikrinama institucijų mano, kad dėl kaltinamosios skundų, tačiau išrašyta charakteristika įtakos tam neturėjo.
Liudytoja O. J. parodė, kad dirba VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ individualios priežiūros darbuotoja. 8 valandą ryto atėjo į savo pamainą, pamatė, kad D. G. veidas apdraskytas, pasakė, kad O. N. taip padarė. Ji nuėjo pas O. N. į kambarį pamatė, kad kairė akis paraudusi, po pietų kraujosruva ryškėjo. O. N. pasakė, kad kaltinamoji nebloga boksininkė, sakė, kad D. G. kirto į akį. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, sakė, kad jai skauda. Kambaryje guli ir A. L., su ja kalbėjo E. R.. Nukentėjusioji bijojo, kad neateitų D. G., kad jos nesumuštų. Ji pati su D. G. buvo atsisakiusi dirbti vienoje pamainoje, nes ši arogantiška.
Liudytoja L. N. parodė, kad dirba VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 28 d., 20.00 val. po darbo išėjo namo, naktį dirbti liko D. G.. Iš vakaro matė nukentėjusiąją, ant jos veido jokių sužalojimų nebuvo, ji buvo sveika. Po to į darbą atėjo po dviejų dienų ir pamatė O. N. veide mėlyne ties skruostikauliu. Jai O. N. nieko nesakė, kas jai atsitiko. Tik kitą dieną po jos išprausimo, ji nedavė jai nukirpti nagų ir pasakė ,,kaip aš apsiginsiu“. Direktorė jai skambino ir klausė, kaip ji paliko nukentėjusiąją, ji pasakė, kad normaliai. Nukentėjusiajai sužalojime atsirado iš po nakties po D. G. sužalojimų. N. L. pasakė, kad nukentėjusioji gavo nuo D. G.. Nukentėjusioji reikli, reikia prie jos derintis. D. G. buvo sunku derintis, nes ją nervavo žmonės, kuriuos ji slaugė. Ji nėra nukentėjusioji nuo O. N.. Dėl D. G. elgesio buvo gauti skundai, pagrinde dėl grubumo. Kai D. G. buvo atvykusi į darbą pastebėjo, kad jos veidas buvo apdraskytas, sakė, kad tai padarė O. N.. Kai D. G. išėjo iš darbo, pagerėjo mikroklimatas. O. N. nėra sužalojusi kitų asmenų ir savęs. O. N. nekonfliktinė, jos lovoje yra mažyčių pagalvėlių iš plunksnų. Įvykio dieną D. G. buvo pikta, įsitempusi, nemielas jai buvo tas darbas, ji keldavo balsą prieš (duomenys neskelbtini) įstaigos gyventojus.
Liudytoja E. R. parodė, kad dirba VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 29 d., ryte atėjo į darbą. pamatė D. G. apdraskytą veidą, pasakė, kad tai padarė nukentėjusioji. Ji su kolege O. J. nuėjo į nukentėjusiosios kambarį, pamatė, kad šios kairės pusės veidas apdraskytas ir paraudęs. A. L. pasakė, kad priėjo kaltinamoji ir sudavė kelis smūgius gulinčiai nukentėjusiajai į veidą, nes ji prašė nuleisti lovos užtvarą. Apie tai pranešė direktorei. Po pusryčių mėlynė ant veido jau išryškėjo. Kai kalbėjo su nukentėjusiąją, ji gailėjosi, kad pasakė. Po įvykio nukentėjusioji buvo liūdną, dabar atsigavusi. Gaila jai D. G., nes ji barėsi, rėkė, vieną kartą ją sulaikė, kad nesuduotų smūgio tai pačiai nukentėjusiajai, kai ši ją išvadino necenzūriniais žodžiais. D. G. konfliktiška asmenybė. Nukentėjusiąją lanko pusbrolis, po įvykio buvo atėjęs.
Liudytoja A. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena su nukentėjusiąją viename kambaryje. Matė kai prižiūrėtoja sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai į akį. Nukentėjusioji aikštinga, senyvo amžiaus, pasakė, kad ji rėkė ir rėks ir tuo metu jai gulinčiai sudavė smūgį. Prie jos prižiūrėtoja buvo priėjusi, jai nieko nedarė. Po to ant nukentėjusiosios matėsi sužalojimai, nubraukimas su nagais nuo akies iki barzdos, įdrėskimai, kraujas. Ant prižiūrėtojos sužalojimų nematė, nes ji užsisukusi išėjo. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda, buvo mėlynė, nes buvo sumušta akis. Prižiūrėtoja nelabai gerai atlikdavo savo pareigas. Nukentėjusioji būna konfliktiška, pasibardavo su direktore, su kitais darbuotojais nesibarė.
Teisėja, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos A. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.139-146).
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. davė panašius parodymus, nurodė, kad nukentėjusioji nemiegojo rėkė, į jų kambarį atėjo (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) D. G. ir pasakė nukentėjusiajai, kad nustotų šūkalioti; nukentėjusioji pasakė, kad kiek norės, tiek rėks; ji iš savo lovos žiūrėjo ir matė, kai D. G. priėjo prie nukentėjusiosios lovos iš dešinės pusės ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė gulinčiai lovoje nukentėjusiajai į veidą; nematė ar nukentėjusioji apdraskė D. G. veidą; matė, kad nukentėjusiajai ties kaire akimi buvo kraujosruva; daugiau D. G. nematė. Perskaičius parodymus liudytoja nurodė, kad jie yra teisingi.
Liudytojas A. J. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios pusbrolis. Jam paskambino (duomenys neskelbtini) namų direktorė ir pasakė, kad sumušta jo pusseserė. Atėjęs pamatė, kad pusseserei buvo apdraskyta dešinė veido pusė. Jam pusseserė pasakė, kad taip padarė slaugytoja. Apie savo pusseserę nieko blogo pasakyti negali. Apie jos elgesį nekalbėjo su slaugytojomis. Nesakė, kad slaugytoja ją pagąsdintų. Po šio įvykio nukentėjusioji buvo išsigandusi, pergyveno dėl sumušimo, sakė, kad skauda nosį. Nukentėjusiosios elgesiu jam nesiskundė slaugos namų darbuotojai.
Liudytojas R. P. parodė, kad gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namuose ,,(duomenys neskelbtini)“ sumušta pacientė, nuvyko į (duomenys neskelbtini) namus. Nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė-boksavo, smūgiavo kumščiu, matėsi prie akies kraujosruva. Konfliktas įvyko dėl to, kad darbuotoja nenuleido lovos šonų. Nukentėjusioji sakė, kad pareiškimo nerašys, tik prašė pabarti tą moterį. Pagal savo amžių moteris kalbėjo aiškiai, buvo orientuota. Kita palatoje gulinti moteris patvirtino, kad smūgis buvo suduotas į veidą, konflikto priežasties nesakė.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal prokuroro reikalavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. (t. 1, b. l. 1-4)
2025 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, jog 2025 m. spalio 29 d. apie 10:14 val. gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sav. 05:41 (duomenys neskelbtini) namuose, darbuotoja D. G. gyventojai O. J. N. kumščiu trenkė per veidą. Yra kraujosrūva. Vaizdo kameros užfiksavo darbuotoją įeinant į gyventojos kambarį. Atvykus į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ socialinės (duomenys neskelbtini) direktorė R. A. nurodė, kad 2025 m. spalio 29 d. apie 05:41 val. (duomenys neskelbtini) namų darbuotoja D. G., sudavė rankos kumščiu (duomenys neskelbtini) namų gyventojai O. J. N. gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 17-19)
2025 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl papildomos informacijos“ užfiksuota įvykio vietoje VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gyventoja O. J. N. nuo 2025 m. birželio 27 d. gyvena šiuose (duomenys neskelbtini) namuose, jos nuolatinė palata (duomenys neskelbtini), jos nuolatinė daugiafunkcinė lova yra pirma įėjus per duris. (t. 1, b. l. 27-28)
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ socialinės (duomenys neskelbtini) namai esantys adresu (duomenys neskelbtini). Koridoriaus gale, kairėje pusėje yra palata (duomenys neskelbtini). Durys į palatą yra praviros, durų varčia atsidaro į vidų. Palatoje yra dvi daugiafunkcinės lovos. Nuo įėjimo, pirmos daugiafunkcinės lovos, sienelė yra nuleista. Lovoje guli palatos gyventoja. Palata yra tvarkinga, daiktai neišvartyti, nesulaužyti. Poilsio ir lankymo erdvėje yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į koridorių. (t. 1, b. l. 20-26)
Policijos įvykio informacijoje užfiksuota, kad 2025 m. spalio 29 d., 10 val. 14 min. R. A. praneša, kad 05:41 val. (duomenys neskelbtini) namuose, darbuotoja, D. G. gyventojai O. J. N. kumščiu trenkė per veidą. Yra kraujosruva. (t. 1, b. l. 29)
Šalies argumentai
D. G. paaiškinimas 2025 m. spalio 30 d. rašytas VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei iš kurio matyti, kad nurodo, jog ryte apie 6.00 val. ji keitė sauskelnes kitai ligonei, o O.J. N. šaukė, kodėl ne prie jos pirmos priėjo; priėjusi prie O.J. N. pasakė, kad nerėktų, nes žmonės dar miega ir pasilenkus nuleisti lovos šoną, nagais apdraskė jai veidą, o ji užplojo jai su pagalve, po kelių minučių užėjo į kambarį ir paklausė ar matė, ką padarė, ji tylėjo ir žiūrėjo išsigandusi (t.1, b.l.43)
Žemesnės instancijos teismas
Objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip D. G. įeina į darbuotojos kambarį, matoma šviesių plaukų moteris, (nustatyta (duomenys neskelbtini) namų darbuotoja D. G.) išeina į koridorių ir koridoriumi nueina tolyn, 05:41:47 D. G. koridoriuje tolumoje girdisi kaip atidaro kambario duris, įeina į kambarį, girdisi iš to kambario sklindantis moters balsas, bet ką sako nesigirdi. 05:43:44 nuo kambarių link virtuvėlės ateina D. G., jos veidas yra paraudęs. D. G. laiko purškiklį, o kairėje rankoje išsiima iš pakuotės valymo tamponėlį, purškikliu papurškia ant valymo tamponėlio, nueina į kitą patalpą. (t. 1, b. l. 39-41, 44-47, 49-51)
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas S. G. A21s ir mobilaus ryšio telefonas XiaomiRedmi 6A, kuriuos pateikė D. G.. Mobilaus ryšio telefonas S. G. A21s, atidarius telefono galeriją yra reikšminga D. G. nuotrauka, ant D. G. veido matosi paviršinis odos nubrozdinimas, matyti, kad nuotrauka daryta 2025-10-29 05:41, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 58-70)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 23339/2025 (02). Nurodyta, kad O. J. N. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) veide. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios ir ją atlydėjusios prižiūrėtojos nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu O. J. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 37-38)
Specialistas D. B. paaiškino, kad O. J. N. konstatuotas sužalojimas griuvimui ir savęs žalojimui nebūdingas. Pagal sužalojimo makromorfologinius požymius ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, kad jis susiformavo suduodant kietu buku daiktu. (t. 1, b. l. 134-136)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors kaltinamoji kaltės nepripažįsta, neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją O.J. N., tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas D. G. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąja O.J. N. ir konflikto metu kaltinamoji tyčia kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajai į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nors kaltinamoji aiškina, kad smūgių nesudavė, tik siekdama nukentėjusiąją nuraminti su nedidele dekoratyvine pagalve, kuri buvo ant nukentėjusiosios lovos, sudavė nukentėjusiajai į rankų delnus, o nukentėjusioji susižalojo pati kažkur nugriuvusi, tačiau teismas kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip jos gynybinę versiją, kaltinamoji taip siekia išvengti atsakomybės. Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji viena budėjo ir apie antrą valandą, nakties metu, išgirdusi bildesius nuėjo į nukentėjusiosios kambarį, kuriame degė naktinė lemputė, pamatė, kad nuketėjusioji sėdi lovoje, kad išmėtyti buteliukai, o tame pačiame kambaryje gyvenanti A. L. pasakė, kad nukentėjusioji kažkur trenkėsi, nors ant jos veido sužalojimų nematė; apie 5.00 val. ryte ji nuėjo prie A. L., kuri ją pašaukė, o nukentėjusioji jai priekaištavo, kodėl ji pirma priėjo ne prie jos; tuomet kai ji norėjo nuleisti nukentėjusiosios lovos užvarą, kuris prie yra nukentėjusiosios galvos, ši nagais apdraskė jos veidą, o ji nukentėjusiajai sudavė pagalvėle per rankų delnus. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir analogiškai aiškino aplinkybes, kad jokių smūgių nukentėjusiajai nei ranka, nei pagalvėle per veidą nesudavė, tik po to, kai nukentėjusioji apdraskė jai veidą, iš skausmo ir instinkto, siekdama nukentėjusiąją nuraminti, pagalvėle sudavė per rankų delnus. Nors kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme panašus, tačiau tik teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji nurodė, kad nakties metu pati kaltinamoji kažkur trenkėsi, kad tai jai pasakė, A. L..
Kaltinamosios pateiktą įvykių versiją paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusioji O.J. N. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad smūgius jai sudavė kaltinamoji. Nukentėjusioji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamoji sudavė jai du smūgius į veidą ir išėjo iš kambario; be to nukentėjusioji pripažino, kad po to, ji nagais apdraskė kaltinamosios veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino jos nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų R. A., O. J., L. N., E. R., A. L., A. J., R. P. parodymai, specialisto išvada. Liudytoja A. L., betarpiškai matė įvykio aplinkybes, kartu su nukentėjusiąją gyvena viename kambaryje ir matė, kaip kaltinamoji sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, o po to ant nukentėjusiosios veido matėsi sužalojimas, buvo mėlynė; ar buvo sužalota kaltinamoji nematė, nes ji užsisukusi išėjo iš kambario. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos A. L. parodymus patvirtina, policijos pareigūno R. P., parodymai, jog gavus pranešimą ir atvykus į globus namus ,,(duomenys neskelbtini)“ matė, kad buvo sumušta nukentėjusioji, kuri pasakė, kad ją sumušė ,,boksavo“, smūgiavo kumščiu ir matė kraujosruvą prie akies, o konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamoji nenuleido lovos šonų. Liudytojo R. P. nurodytas aplinkybės patvirtina ir 2025 m. spalio 29 d. tarnybiniuose pranešimuose ir įvykio vietos apžiūros protokole, liudytojos O. J. N. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės, jog kaltinamoji kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą. Liudytoja R. A. patvirtino, kad ryte atėjus į darbą, ant nukentėjusiosios veido pamatė kraujosruvą, nukentėjusioji nurodė, kad jai gulinčiai kaltinamoji sudavė du smūgius į veidą, o ji gindamasi nagais apdraskė kaltinamąją. Liudytojos O. J. ir E. R. nurodė, kad ryte atėjus į darbą pamatė, kad kaltinamosios veidas apdraskytas ir ši pasakė, kad ją apdraskė nukentėjusioji; nuėjus į nukentėjusiosios kambarį pamatė, kad jos kairė akis paraudusi, o vėliau išryškėjo kraujosruva. O. J. patvirtino, kad nukentėjusioji sakė kad kaltinamoji ,,nebloga boksininkė“, o E. R. patvirtino, kad kambaryje su nukentėjusiąja gyvenanti A. L. pasakė, kad priėjo kaltinamoji ir sudavė smūgius gulinčiai nukentėjusiajai į veidą, nes nukentėjusioji prašė nuleisti lovos užtvarą. Liudytoja L. N. parodė, jog iš vakaro ant nukentėjusiosios veido jokių sužalojimų nematė, o A. L. pasakė, kad nukentėjusioji gavo nuo D. G.. Liudytojas A. J. teigė, kad (duomenys neskelbtini) namų direktorė jį informavo, kad sumušta jo pusseserė ir atėjęs į (duomenys neskelbtini) namus pamatė, kad ji sumušta ir jam nukentėjusioji pasakė, kad ją sužalojo slaugytoja.
Nukentėjusiosios O.J. N. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – ekchimozė (poodinė kraujosruva) veide. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Specialistas D. B., atlikęs nukentėjusiosios tyrimą, paaiškino, kad O. J. N. konstatuotas sužalojimas griuvimui ir savęs žalojimui nebūdingas, pagal sužalojimo makromorfologinius požymius ir lokalizaciją labiausiai tikėtina, kad jis susiformavo suduodant kietu buku daiktu.
Kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusioji ir liudytojai daug melavo, nes bijo netekti darbo, kad viską suorganizavo (duomenys neskelbtini) namų direktorė R. A.. Pažymėtina, kad kaltinamosios kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) namų darbuotojų liudytojų parodymai, kurie neprieštarauja kitiems byloje aptartiems įrodymams, bei, tai, kad nenustatyta, jog nukentėjusioji bei liudytojai siekė apkalbėti kaltinamąją, todėl spręstina, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ir liudytojai siekė neteisėtai kriminalizuoti kaltinamosios veiksmus įvyko metu.
Kaltinamoji teigė, kad ji apkalbėta ir surašyta bloga jos charakteristika dėl to, kad jos dukra rašė skundus įvairioms institucijoms dėl to (duomenys neskelbtini) namuose prasidėjo įvairūs patikrinimai. Liudytoja R. A. nurodė, kad po D. G. išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) namai buvo tikrinami įvairių institucijų dėl kaltinamosios skundų, tačiau byloje pateiktai charakteristikai tai įtakos neturėjo. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad kaltinamojo VŠĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2025 m. liepos 24 d. iki 2025 m. lapkričio 12 d. (t.2, b.l.45-46). Tai patvirtina, kad kaltinamosios charakteristika surašyta iki (duomenys neskelbtini) namuose atliekamų patikrinimų bei neduoda pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) namų direktorė dėl to surašė blogą kaltinamosios charakteristiką bei nuteikinėjo (duomenys neskelbtini) namų darbuotojus prie kaltinamąją.
Nukentėjusiosios O.J. N., liudytojų R. A., O. J., L. N., E. R., A. L. nuoseklūs parodymais, policijos įvykio informacijoje, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kad (duomenys neskelbtini) namuose sumušta O .J. N., kad ją sužalojo D. G., specialisto išvada, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas griuvimui ir savęs žalojimui nebūdingas, duodą pagrindą teismui nustatyti aplinkybes, kad kaltinamoji D. G. 2025 m. spalio 29 d. apie 5.30 val. Viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiosios (duomenys neskelbtini), kambaryje (duomenys neskelbtini), kumščiu du kartus ranka sudavė gulinčiai lovoje O. J. N. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimoze (poodine kraujosruva) veide.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių D. G. nurodomą aplinkybę, kad ji nukentėjusiajai tik dekoratyvine pagalvėle sudavė per rankų delnus bei, kad nukentėjusioji susižalojo pati nakties metu kažkur atitrenkusi. Pažymėtina, kad tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad nakties metu pati nukentėjusioji kažkur atsitrenkė ir dėl to patyrė sužalojimus, tokių aplinkybių nenurodė nei pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu, nei priminiame paaiškinime (duomenys neskelbtini) įstaigos direktorei bei tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja A. L., betarpiškai mačiusi įvykį. D. G. nurodytą versiją taip pat paneigia specialisto išvados ir paaiškinimai, jog nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas griuvimui ir savęs sužalojimui nebūdingas. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu D. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, kad smūgiuodama nukentėjusiajai ranka į veidą, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, teista 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnį, tačiau, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo neteista, Nurodė, kad dirba, bausta administracine tvarka už smulkias vagystes (t. 2, b. l. 166-167). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbdavio VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama nepakankamai patenkinamai (t. 2, b. l. 35-36). Akivaizdu, kad nukentėjusiajai yra virš (duomenys neskelbtini) metų, ji dėl savo sveikatos būklės yra slaugoma (duomenys neskelbtini), kad veika padaryta prieš bejėgiškos būklės asmenį, tačiau ši aplinkybė nelaikytina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes kaltinamajame akte tai nebuvo nurodyta kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jau minėta, kad kaltinamoji nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė prieš 2026 m. balandžio 2 d., Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2026 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Nagrinėjamu atveju griežčiausia paskirta bausmė yra areštas, todėl pagal BK 65 straipsnio nuostatas šiuo nuosprendžiu paskira laisvės apribojimo bausmė perskaičiuotina į arešto bausmę ir skirtina subendrinta arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant visas aukščiau aptartas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, tai, jog ji dirba, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajai, arešto bausmės vykdymas atidedamas 9 mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusioji O.J. N. pareiškė civilinį ieškininį (t.2. b.l. 106-111) dėl 65,60 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymi, nukentėjusiosios turėtos išlaidos, susijusios su advokato atstovavimo išlaidomis nėra turtinė žala, o yra procesinės išlaidos.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 65,60 Eurų turtinę žalą, kurią sudaro medicininis tyrimas. Žalos dydis grindžiamas pirkimo kvitu (t.2, b.l.113). Žala ieškovei kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, nukentėjusioji nebūtų kreipusi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, todėl kaltinamoji privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš kaltinamosios priteistina 65,60 Eur turtinei žalai atlyginti.
Sprendžiant nukentėjusiosios reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji O.J. N. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Nurodo, kad smurtas buvo panaudotas staiga, anksti ryte, gulint lovoje, negalint apsiginti, patyrė pažeminimą, kilo baimė dėl savo saugumo, nerimas dėl pakartotinio smurto galimybės, sutriko pasitikėjimas aplinka ir asmenimis, kurie pagal pareigas privalo užtikrinti jos gerovę ir apsaugą.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai O. J. N. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamosios veiksmais buvo padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl poodinė kraujosruvos veide, kad smurtas panaudotas (duomenys neskelbtini) įstaigoje, jos darbuotojos, kuri turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiąja. Nors nukentėjusioji nurodo, kad smurtas iš asmens, susijusio su priežiūros funkcijų vykdymu, sukelia didesnį emocinį sukrėtimą, nes sunaikinamas pagrėstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) sistema, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji nurodė, kad dirba), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) namuose, nukentėjusiosios amžių ir sveikatos būklę), nukentėjusiosios elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1200,00 Eur dydžio neturtinė žala.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė priteisti 1 450,00 Eur atstovavimo išlaidų, byloje pateikta advokato P. A. atstovavimo sutartis ir orderis (t.1. b.l.124,125), pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad advokatui sumokėta 1 450,00 Eurų (800 eurų+300 eurų+200 eurų+150 eurų (t.2, b.l.112, 151, 164, 177). Teismas įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusios turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra pagrįsta, todėl iš kaltinamosios priteistina 1 450,00 Eurų nukentėjusiosios naudai.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirą bausmę (80 parų arešto) subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme (40 parų arešto) jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš D. G. 1 200,00 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai ir 65,60 Eur (šešiasdešimt penkis eurus, 60 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 265,60 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nukentėjusiosios Onos J. N. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. G. 1 450,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) O. J. N. proceso išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.