- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- II-526-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00466-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pran.)
- Pažeidėjas
- A. E. P.
- Pareiškėjas
- A. E. P.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.26Kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimas (ANK 463 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. E. P., jo atstovei advokato padėjėjai B. S. (prisijungę per nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo programą ZOOM), nedalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyrius įgaliotam atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. P. atstovės advokato padėjėjos B. S. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2026 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. E. P. (toliau – ir Pareiškėjas) Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus vyriausiojo specialisto E. V. (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d. 6.48 val., Kauno rajono sav. Magistraliniai keliai Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (kelio ruožo su skir. juosta k. pusė), 17,420 km., važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. A. E. P. pažeidė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 463 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 850 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse gautas pareiškėjo A. E. P. atstovės advokato padėjėjos B. S. skundas, kuriuo prašoma sumažinti Nutarimu paskirtą baudą arba jos visai neskirti.
Skunde nurodyta, kad 2026 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas automatiniu būdu, neatlikus išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo ir neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Pareiškėjui protokolas nebuvo tinkamai įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu, todėl jam nebuvo sudaryta reali galimybė iki nutarimo priėmimo pateikti paaiškinimus, įrodymus ar kitus argumentus savo gynybai. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam. A. E. P. pažeidimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose ir veikė vykdydamas darbdavio nustatytą tvarką dėl kelių naudotojo mokesčio apmokėjimo. 2025 m. lapkričio 21 d. jis, kaip ir įprastai, iš darbdavio suteikto telefono išsiuntė reikalingą trumpąją žinutę ir pagrįstai manė, kad mokestis yra sumokėtas. Jis neturėjo jokios tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų ir veikė sąžiningai, pasitikėdamas darbdavio organizuota sistema. Be to, daugiau nei trisdešimt metų dirbdamas vairuotojo darbą jis nebuvo suinteresuotas vengti nustatytų mokesčių ar kitaip pažeisti teisės aktų. Taip pat svarbu pažymėti, kad dėl vėliau kilusių darbdavio finansinių sunkumų darbo santykiai buvo nutraukti, o darbuotojams grąžinus tarnybinius telefonus ir SIM korteles pareiškėjas nebeturi galimybės surinkti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo atlikęs visus nuo jo priklausiusius veiksmus. Darbdavys bei jo atstovai taip pat neinformavo jo apie susidariusią situaciją ir galimus mokėjimo sistemos sutrikimus. Apie priimtą nutarimą A. E. P. sužinojo tik 2026 m. kovo 16 d., kai gavo pašto siuntą su jau priimtu nutarimu. Jeigu jis būtų buvęs tinkamai ir laiku informuotas apie administracinį nusižengimą, būtų nedelsdamas reagavęs ir bendradarbiavęs su institucija. Be to, po tariamo pažeidimo susiklostė išskirtinai sunkios asmeninės aplinkybės. 2025 m. gruodžio 7 d. jo gyvenamajame name kilo didelis gaisras, kurio metu nukentėjo sutuoktinė, o netrukus reikšmingai pablogėjo ir paties A. E. P. sveikata. Jam buvo diagnozuotos sunkios ligos, atliktos skubios operacijos, jis ne kartą gydytas ligoninėse, o šiuo metu dėl sveikatos būklės nebedirba ir negali tęsti vairuotojo ekspeditoriaus darbo. Jo gaunamos mėnesinės pajamos siekia tik 534 Eur, o darbingumo lygis jau nuo 2008 m. yra sumažintas iki 40 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė sąžiningai, vykdydamas darbdavio nustatytą tvarką, neturėjo tyčios padaryti pažeidimo, nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą administracinę procedūrą, o šiuo metu jo turtinė bei sveikatos būklė yra itin sunki, paskirta 850 Eur bauda yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir individualizavimo principų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad 2025 m. lapkričio 21 d. daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema užfiksavo, jog transporto priemone buvo važiuojama mokamu valstybinės reikšmės keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio. Transporto priemonės savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad pažeidimo metu transporto priemonę vairavo A. E. P., todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Institucijos vertinimu, pareiškėjas privalėjo prieš įvažiuodamas į mokamą kelio ruožą įsitikinti, kad turi galiojančią elektroninę vinjetę, todėl jo veiksmai atitinka ANK 463 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo protokolas ir kiti dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjo elektroninio pašto adresu, gautu iš valstybės informacinių sistemų, todėl dokumentų siuntimas atitiko ANK 573 straipsnio reikalavimus. Institucijos nuomone, pareiga tikrinti valstybės registruose nurodytą elektroninio pašto adresą tenka pačiam asmeniui, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas faktiškai nesusipažino su išsiųstais dokumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti jo procesinių teisių pažeidimo. Kartu Institucija pripažįsta, kad pareiškėjo skunde nurodytos sveikatos, socialinės ir turtinės aplinkybės gali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties neprieštaraujama, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sumažintų pareiškėjui paskirtą baudą ir skirtų mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą. Todėl Institucija iš esmės prašo teismo palikti galioti išvadą dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau sprendimą dėl baudos sumažinimo priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pažeidimo dieną vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į Lietuvos teritoriją iš darbinio telefono paskambino pasitikslinti, ar už naudojimąsi mokamais keliais yra sumokėtas kelių naudotojo mokestis. Tačiau paskambinus nurodytu telefono numeriu jam buvo pranešta, kad pagal šį telefono numerį joks mokėjimas nėra užregistruotas. Pareiškėjas skambino pakartotinai kelis kartus, tačiau kiekvieną kartą gavo tą pačią informaciją. Tuomet jis susisiekė su darbovietės vadybininku, kuris patikino, kad visi reikalingi mokesčiai yra sumokėti ir jis gali tęsti kelionę. Pasitikėdamas darbdavio atstovo pateikta informacija pareiškėjas tęsė važiavimą. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė veiklą ir atleido darbuotojus, o jiems išduoti darbiniai telefonai buvo grąžinti darbdaviui. Dėl šios priežasties pareiškėjas šiuo metu nebeturi galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo dieną aktyviai domėjosi, ar kelių naudotojo mokestis buvo sumokėtas. Pareiškėjas pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, savo sąžiningą elgesį ir itin sudėtingą turtinę bei sveikatos būklę, prašo teismo sumažinti paskirtą 850 Eur baudą ir skirti 350 Eur dydžio baudą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, advokato padėjėja, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad jeigu pareiškėjui būtų tinkamai įteiktas 2026 m. sausio 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo paskirta 350 Eur dydžio bauda, jis šią baudą būtų sumokėjęs nustatytu terminu. Tačiau pareiškėjas minėto protokolo negavo ir apie administracinį nusižengimą sužinojo tik gavęs skundžiamą nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta jau 850 Eur dydžio bauda. Atstovės nuomone, įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes ir kartu pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas jas pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis ir sumažinti paskirtą 850 Eur baudą iki 350 Eur. Be to, pati Institucija savo atsiliepime yra nurodžiusi, kad neprieštarauja galimybei taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Atstovė taip pat paaiškino, kad pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbuotojams buvo išduoti tarnybiniai mobiliojo ryšio telefonai. Kelių naudotojo mokestis buvo perkamas siunčiant SMS žinutes iš šių telefonų. Pareiškėjas žinojo pareigą sumokėti kelių naudotojo mokestį, tokią tvarką buvo taikęs ir anksčiau, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad pažeidimo dieną mokestis galėjo būti nesumokėtas. Jis daugiau kaip trisdešimt metų dirbo vairuotojo darbą, todėl buvo susipažinęs su kelių naudotojo mokesčio mokėjimo tvarka ir iki šio įvykio dėl to problemų nebuvo kilę. Praėjus maždaug mėnesiui po pažeidimo, pareiškėjas, kaip ir kiti bendrovės darbuotojai, buvo atleistas iš darbo. Atleidžiant iš darbo jam teko grąžinti tarnybinį mobilųjį telefoną ir SIM kortelę, todėl šiuo metu jis nebeturi galimybės pateikti duomenų, kurie patvirtintų jo veiksmus pažeidimo dieną. Atstovė nurodė, kad pareiškėjas, 2026 m. kovo mėnesį gavęs skundžiamą nutarimą, susisiekė su buvusios darbovietės vadybininku ir teiravosi, kodėl nebuvo informuotas apie nustatytą pažeidimą, nors įmonė apie jį žinojo ir buvo pateikusi institucijai duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Tačiau vadybininkas paaiškino, kad pats apie šią situaciją nieko nežinojo, nes taip pat buvo atleistas iš darbo ir bendrovėje nebedirba. Be to, pareiškėjas faktiškai nesinaudojo elektroninio pašto adresu, kuriuo institucija siuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Atstovė taip pat akcentavo, kad 2025 m. gruodžio mėnesį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kilo gaisras, kurio metu nukentėjo jo sutuoktinė. Netrukus po šio įvykio, praėjus maždaug dviem savaitėms, smarkiai pablogėjo ir paties pareiškėjo sveikata – jam buvo diagnozuoti sunkūs sveikatos sutrikimai, atliktos kelios operacijos. Iki 2025 m. gruodžio mėnesio pareiškėjas buvo visiškai darbingas, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir šį darbą vykdė nuo 1992 metų, todėl jo pajamos buvo stabilios. Tačiau šiuo metu dėl sveikatos būklės jam yra nustatytas neįgalumo lygis, nuo 2026 m. vasario mėnesio jis niekur nebedirba, o vienintelės jo gaunamos pajamos sudaro 534 Eur per mėnesį. Todėl paskirta 850 Eur bauda faktiškai prilygsta beveik dviejų mėnesių jo pajamoms ir sudaro neproporcingai didelę finansinę naštą. Teismo prašo sumažinti paskirtą 850 Eur dydžio baudą iki 350 Eur.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu į skundą prašė bylą teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. E. P. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d. 6.48 val. Kauno rajono savivaldybėje, magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 17,420 kilometre, važiuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi mokamu valstybinės reikšmės keliu nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio (kelių rinkliavos). Už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 1 dalyje, A. E. P. paskirta 850 Eur dydžio bauda.
Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta ANK 463 straipsnio 1 dalis, kadangi minėtas straipsnis nėra suskirstytas į dalis. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą, todėl laikytina, kad A. E. P. Institucijos priimtu Nutarimu nubaustas pagal ANK 463 straipsnį.
ANK 463 straipsnyje numatyta atsakomybė už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais (gatvėmis) kelių naudotojo mokestis nemokamas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 463 straipsnyje, padarymas užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.
Kaip matyti iš Pareiškėjo ir jo atstovės skundo, A. E. P. iš esmės neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą baudą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Institucija, priimdama Nutarimą įvertino tai, kad nebuvo nustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, ir skyrė Pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatė vidurkį, tai yra, 850 Eur.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, tai yra, turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas savo kaltės iš esmės neginčija, pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą ir paaiškino jo padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimo padarymo metu pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose ir veikė pagal darbdavio nustatytą kelių naudotojo mokesčio apmokėjimo tvarką. Pareiškėjas nuosekliai nurodė manęs, kad kelių naudotojo mokestis buvo sumokėtas, todėl byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis sąmoningai siekė išvengti šio mokesčio sumokėjimo ar tyčia pažeisti teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgia į po pažeidimo susiklosčiusias išskirtines pareiškėjo gyvenimo aplinkybes. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2025 m. gruodžio mėnesį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kilo gaisras, kurio metu nukentėjo jo sutuoktinė. Netrukus po šio įvykio reikšmingai pablogėjo ir paties pareiškėjo sveikata – jam buvo diagnozuota plaučių embolija, galvos smegenų išemijos priepuoliai, atliktos kelios operacijos, jis buvo ne kartą gydytas stacionare. Dėl sveikatos būklės pareiškėjas nuo 2026 m. vasario mėnesio nebedirba ir nebegali tęsti vairuotojo ekspeditoriaus darbo. Teismas vertina ir pareiškėjo turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 534 Eur per mėnesį. Be to, jam jau nuo 2008 m. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o po pastarųjų sveikatos sutrikimų sprendžiamas klausimas dėl dalyvumo lygio nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, 850 Eur dydžio bauda akivaizdžiai sudaro itin didelę finansinę naštą, nes viršija vieno mėnesio Pareiškėjo gaunamas pajamas ir faktiškai prilygsta beveik dviejų mėnesių jo pajamoms. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Institucija atsiliepime į skundą pripažino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti laikomos išskirtinėmis ir sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, bei neprieštaravo mažesnės nei sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimui.
Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą, jo asmenybę, sveikatos būklę, turtinę padėtį, po pažeidimo susiklosčiusias išskirtines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinių aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti pareiškėjui mažesnę baudą, negu numatyta ANK 463 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, 350 Eur dydžio bauda yra pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti, užtikrina prevencinį poveikį ir kartu atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, A. E. P. atstovės advokato padėjėjos B. S. skundas tenkinamas, skundžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2026 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, A. E. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant 350 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. E. P. atstovės advokato padėjėjos B. S. skundą tenkinti. Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir A. E. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.