Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-172-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24347-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir, už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, NUT1 paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su NUT1 skundo argumentais, išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei įvertinęs skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas bei aplinkybes, kuriomis jos grindžiamos, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas Komisijos nutarimą taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti pagrįstai ir teisėtai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su žemesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, nesudaro pagrindo jo vertinti kaip nepagrįsto, prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, lygtinio paleidimo esminiams tikslams bei teisingumo principui.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.

NUT1 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, kaip teisingai konstatuota ir apylinkės teismo priimtoje nutartyje, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai nuteistojo NUT1 naudai vertintinų duomenų. Nuteistasis 2023 m. spalio 2 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. sausio 30 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios bendrovės vadovo NUT1 charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo mūrininko-betonuotojo specialybę, dengė turimus finansinius įsipareigojimus, tame tarpe ir savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, buvo kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistojo mokymasis, įsitraukimas į darbinę veiklą, dalyvavimas numatytose resocializacijos priemonėse bei kitos jo dėtos pastangos lėmė teigiamą pokytį ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Bausmės atlikimo metu jo rizika pakartotinai nusikalsti buvo vertinama viso keturis kartus. 2022 m. liepos 27 d. ir 2024 m. balandžio 3 d. atliktų vertinimų pagal OASys metodiką metu ji nustatyta vidutinė, o 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. kovo 5 d. atliktų vertinimų metu – kaip žema. Teigiama dinamika buvo fiksuota „Gyvenimo sąlygos“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“ srityse. Visa tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką išnaudoja prasmingai, siekia pakeisti savo elgesį ir pasitaisyti. Vis tik, vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nors nuteistasis vykdo jo individualų resocializacijos planą, užsiima pozityvia veikla, buvo kartą skatintas bei pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog NUT1 riziką pakartotinai nusikalsti didina šie dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai poreikiai: 1) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; 2) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 3) ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; 4) mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos). Nors minėti kriminogeniniai veiksniai glaudžiai susiję su nuteistojo praeities aspektais, egzistavusiais dar iki bausmės atlikimo, jie bausmės atlikimo metu buvo valdomi, tačiau, priešingai, nei mano nuteistasis, tai nereiškia, kad jais apylinkės teismas negalėjo grįsti savo sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant, ar nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, net ir bausmės atlikimo metu jo suvaldyti kriminogeniniai poreikiai (veiksniai), neturėtų būti ignoruojami, kadangi struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus.

Svarstant NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertintini ir duomenys apie nuteistojo nuobaudas bei paskatinimus. Nors, kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu NUT1 buvo skatintas, tačiau tik vieną kartą, tuo tarpu drausmine tvarka už analogiškų nusižengimų (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonų laikymą) jis buvo baustas net tris kartus – du kartus 2022 metais bei kartą 2023 metais. Iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad dar tris kartus jis buvo baustas ir tuomet, kai jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, 2025 m. lapkričio 29 d. nuteistajam buvo surašytas administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) (neperregistruotą) automobilį. Pažymėtina, jog šį administracinį nusižengimą (duomenys neskelbtini). Nusižengimai kalinimo įstaigose nustatytoms vidaus tvarkos taisyklėms bei režimo reikalavimams, o taip pat ir įstatymų nuostatoms neleidžia NUT1 elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, kadangi nuteistojo nepaklusimas suėmimą bei bausmę vykdančiose įstaigose nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą juo ir sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šie aptarti duomenys kartu leidžia atmesti ir skundo argumentą, kad nuteistasis yra disciplinuotas ir geba laikytis taisyklių, nes dar būdamas laisvėje atliko privalomąją karo tarnybą.

Taip pat įvertintina ir tai, jog nors NUT1 savo kaltės neneigė, laisvės atėmimo bausme yra nuteistas ir šios rūšies bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau teistas apskritai nebuvo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų bei negrįžtamas pasekmes sukėlusio labai sunkaus smurtinio nusikaltimo – nužudymo padarymą. Visas šias nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, asmens byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina ir tai, jog 2019 metais NUT1 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo, jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Spręsdamas NUT1 paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, įvertina ir nuteistojo neatliktos bausmės dalį, kuri šiai dienai yra didesnė nei 4 metai. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra), kaip ir nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistasis sunkumas bei pobūdis, nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Kolegijos vertinimu, NUT1 neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka net už keturių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir nužudymo padarymą, anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, esant jam priskirtam ne vienam dinaminiam kriminogeniniam veiksniui ir ne vien teigiamam jo elgesiui suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad skundo autoriaus pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos NUT1 pakartotiniam nusikalstamumui.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taipogi visiškai pritaria apylinkės teismui, jog NUT1 nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (turi patvirtintą deklaruotą gyvenamąją vietą; teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė tęsti darbą laisvėje; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais) neturėtų būti laikomi kaip garantuojantys, kad, paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals, nes jis ir prieš įvykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėjo gyvenamąją vietą, puoselėjo socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio.

Nuteistasis skunde taip pat mini turintis nepilnametę dukrą, kuriai reikalinga jo priežiūra dėl turimų sveikatos problemų, tačiau nuteistojo šeimos gerovė, negali būti iškeliama aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai.

Taigi nors šiuo atveju ir nustatytos aplinkybės, rodančios, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta teigiama linkme, jo rizika pakarotinai nusikalsti taip pat vertinama kaip žema, tačiau duomenys apie jam priskiriamus kriminogeninius veiksnius, jam skirtas nuobaudas, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad jis bausmę atlieka net už keturias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą, ir dar yra neatlikęs sąlyginai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies, visiškai patvirtina apylinkės teismo, o ne Komisijos priimto sprendimo teisingumą. Pažymėtina, jog tai, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2026 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi ta pačia informacija, kuri buvo pateikta ir Komisijai, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisijos sprendimas teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, ką neabejotinai patvirtina BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko būtent vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Be to, šiuo atveju Komisija nutarime iš esmės tik perrašė NUT1 socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje, o taip pat ir skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde nuteistasis, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog NUT1 jau gali būti paleistas lygtinai, jo pataisos procesą tęsiant probacijos priežiūros sąlygomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 4 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.