- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- TS-52-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00021-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
Byla Nr. TS-52-548/2026 Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00021-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2 (S)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 6 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 6 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. kovo 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis, bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 15 d., pabaiga – 2029 m. liepos 11 d. Anksčiau du kartus teismo teistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir komisija) 2026 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis A. S. bausmės atlikimo metu demonstravo teigiamą pažangą: nuosekliai švelnino bausmės atlikimo sąlygas, dirba, turi darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, yra padengęs finansinius įsiskolinimus, išlaikęs socialinius ryšius, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo priklausomybių ir elgesio korekcijos programose, laikėsi Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, o jo elgesys įkalinimo įstaigoje iš esmės buvo teigiamas. Tačiau komisija nustatė, kad nuteistasis yra du kartus teistas, dabartinę bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą, jam būdingas agresyvus ir kontroliuojantis elgesio modelis. Jis tik iš dalies pripažįsta kaltę, linkęs teisinti savo veiksmus, menkina savo vaidmenį nusikaltime ir nepakankamai suvokia savo elgesio pasekmes. Taip pat išlieka kriminalinę elgseną palaikančios nuostatos bei su alkoholio vartojimu susijusios problemos, kurios anksčiau buvo susijusios tiek su administraciniais pažeidimais, tiek su smurtiniais nusikaltimais. Pakartotinio vertinimo pagal „OASys“ metodiką metu nustatyta, kad nuteistajam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims. Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad šios rizikos reikšmingai mažėtų, o dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių tebėra aktualūs. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, komisija padarė išvadą, kad nuteistasis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų, todėl lygtinis paleidimas nėra tikslingas, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, neatitinka faktinės jo resocializacijos pažangos bei yra paremtas ne visiškai aktualiais duomenimis apie jo dabartinį elgesį ir situaciją. Pareiškėjas nurodo, kad komisija formaliai pripažino jo teigiamus pokyčius, tačiau priimdama galutinį sprendimą jų tinkamai neįvertino. Skunde pažymima, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nuosekliai vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir specialistų rekomendacijas, dirbo, dalyvavo resocializacijos bei priklausomybių valdymo programose, lankė individualias konsultacijas, palaikė socialinius ryšius, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, prasmingai leidžia laisvalaikį, neturi drausminių nuobaudų ir buvo skatintas. Nuteistojo teigimu, jo dalyvavimas resocializacijos procese buvo realus ir orientuotas į elgesio pokytį, o po ankstesnio komisijos svarstymo pateiktas rekomendacijas jis vykdė atsakingai ir nuosekliai. Jis nuo 2026 m. sausio mėnesio bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur taikomos gerokai laisvesnės sąlygos ir minimalus priežiūros lygis. Jis savarankiškai vyksta į darbą, laikosi nustatyto režimo, tinkamai naudojasi suteiktomis teisėmis ir trumpalaikėmis išvykomis, laiku grįžta, nepadaro pažeidimų ir nekelia konfliktinių situacijų. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės praktiškai patvirtina jo gebėjimą laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir vykdyti pareigas mažesnės kontrolės sąlygomis, todėl komisijos išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų, neatitinka faktinių aplinkybių. Nuteistasis nesutinka ir su komisijos išvada, kad jis tik iš dalies pripažįsta kaltę bei minimizuoja savo vaidmenį nusikaltime. Jis teigia, kad tokia išvada grindžiama dar 2024 metais duotais paaiškinimais, kurie nebeatspindi jo dabartinio požiūrio. Pasak nuteistojo, per resocializacijos procesą jo požiūris pasikeitė – šiuo metu jis visiškai pripažįsta savo kaltę, suvokia savo veiksmų pasekmes, kritiškai vertina ankstesnį elgesį ir prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Todėl, jo vertinimu, komisija nepakankamai atsižvelgė į šiuos pokyčius ir rėmėsi pasenusia informacija. Nuteistasis taip pat pažymi, kad po šio komisijos sprendimo jam rekomenduojama dalyvauti AA programoje, nors, jo nuomone, tokios priemonės, jei laikomos svarbiomis resocializacijai ir rizikos mažinimui, turėjo būti taikomos anksčiau. Jis mano, kad komisijos išvada labiau grindžiama prielaidomis apie galimą jo elgesį ateityje nei faktiniais duomenimis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu. Jo nuomone, dabartinis elgesys rodo, kad jis geba laikytis nustatytų taisyklių, dirbti, vykdyti pareigas ir gyventi socialiai priimtinu būdu, todėl tolimesnė jo resocializacija galėtų būti sėkmingai tęsiama probacijos kontrolės sąlygomis.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. S., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2026 m. balandžio 20 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2026 m. balandžio 20 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, esant vidutinei rizikai, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos praradimas; negeba atpažinti problemas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (išsilavinimas, darbinė motyvacija.), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos dažnai keitė deklaruotą gyvenamą vietą, šiai dienai išvykų į namus metu vyksta į nuomojamą būstą, kuriame nurodo, kad gyvena sugyventinė ir sūnus. Iki bausmės atlikimo nuteistasis užsiėmė gana stabilia darbine veikla. Bausmės atlikimo metu dirba, yra motyvuotas užsiimti darbine veikla, laikosi drausmės, po lygtinio paleidimo bus įdarbintas. Šiai dienai nuteistasis palaiko ryšius su sugyventine ir artimaisiais, mama, dalyvauja resocializacijos bei priklausomybių valdymo programose, lankė individualias konsultacijas, nuosekliai vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir specialistų rekomendacijas. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Bylos duomenimis, nuteistasis atlieka pirmąją realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra pirmas jo teistumas. Ankstesni duomenys rodo, kad nuteistasis jau buvo teistas ir anksčiau turėjo problemų dėl teisės pažeidimų, įskaitant pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. 2018 metais Jungtinėje Karalystėje jis buvo teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, jam buvo taikytas ir įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. 2020 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtaujant prieš sugyventinę, vėliau priėmus nuosprendį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo nusikalstamas ir teisės pažeidžiantis elgesys nėra atsitiktinis, o susijęs su smurtinio elgesio bei alkoholio vartojimo problematika. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą kartu su bendrininku. Vertinant šią aplinkybę reikšminga tai, kad nusikaltimas padarytas smurtiniu būdu, veikiant kartu su kitu asmeniu, o byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti nuteistajam būdingą agresyvaus ir kontroliuojančio elgesio modelį. Be to, ankstesnis smurtinis nusikaltimas buvo padarytas artimoje aplinkoje, prieš vaiko motiną, todėl smurtinio elgesio pasikartojimo rizika negali būti vertinama kaip nereikšminga.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistojo smurtinis elgesys praeityje kartojosi, o reikšmingas rizikos veiksnys buvo alkoholio vartojimas. Nors bausmės atlikimo metu apsvaigimo nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų atvejų neužfiksuota, struktūruotoje ir kontroliuojamoje aplinkoje pasiektas abstinencijos rezultatas dar nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ši problema bus stabiliai valdoma laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pats pripažįsta anksčiau turėjęs alkoholio vartojimo problemų, vengęs atsakomybės ir stokojęs savikontrolės. Reikšminga ir tai, kad vertinant nuteistojo mąstymą bei nuostatas nustatyta, jog jis ne visada tinkamai įvertina savo elgesio pasekmes, praeityje buvo linkęs menkinti savo vaidmenį nusikaltime, nurodydamas, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo reikšmingas. Tokios nuostatos rodo, kad nors nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese ir deklaruoja norą keistis, tam tikri su nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai veiksniai dar nėra pakankamai išspręsti. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam vis dar aktualūs tinkamų sprendimų priėmimo, atsakomybės už savo veiksmus suvokimo, alkoholio vartojimo kontrolės ir smurtinio elgesio rizikos valdymo klausimai. Teismas taip pat vertina gyvenamosios vietos ir socialinių ryšių aplinkybes. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, kad ankstesnis smurtinis nusikaltimas buvo padarytas būtent artimoje aplinkoje, prieš vaiko motiną. Todėl vien artimųjų palaikymas ir galimybė gyventi kartu ar šalia jų negali būti laikomi pakankama garantija, kad nuteistasis laisvėje nekels pavojaus aplinkiniams. Šie ryšiai gali būti reikšmingi nuteistojo integracijai į visuomenę, tačiau jie nėra pakankami paneigti išlikusius rizikos veiksnius.
Įvertinus visumą aplinkybių, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo teigiamą pokytį, tačiau šis pokytis dar nėra pakankamai tvirtas ir stabilus, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, ankstesnį smurtinį elgesį, alkoholio vartojimo problemos reikšmę nusikalstamam elgesiui, išlikusius kriminogeninius veiksnius bei nepakankamai sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. S. laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundo netenkinti. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.