Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA7 atstovei pagal įstatymą NKA4, jos bei NKA7 atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės NKA3 įstatyminei atstovei NKA1, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms NKA2, NKA6, jų bei nukentėjusiojo NKA5 atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,

civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, įgaliotam atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, įgalioto atstovo advokato Martyno Stankevičiaus, nukentėjusiosios NKA4 ir jos atstovės advokatės Aurelijos Maumevičės, nukentėjusiosios NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6, NKA5 ir jų atstovo advokato Ramūno Mitkaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė NUT1 paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, NUT1 išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m, gegužės 18 d., 15.55 val. iki 2024 m. gegužės 19 d., 08.51 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Tomadas“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini).

2024 m. spalio 16 d. prokuroro nutarimu automobiliui „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas ir teismo pratęstas iki 2026 m. balandžio 17 d. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki minėto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

Iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, priteista:

- NKA7 – 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA4 – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA4 – 1 940 (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti (su NKA8 laidotuvėmis susijusios išlaidos);

- NKA4 – 708,63 eurai (septyni šimtai aštuoni eurai 63 ct) turtinei žalai atlyginti (su NKA8 paveldėjimo tvarkymu susijusios išlaidos);

- NKA7 – 829,86 eurai (aštuoni šimtai dvidešimt devyni eurai 86 ct) turtinei žalai atlyginti (1/2 dalis motociklo, apgadinto telefono, motociklininko aprangos, šalmo bei batų vertės);

- NKA7 negautos pajamos nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki (duomenys neskelbtini) (NKA3 pilnametystės) po 183,30 eurus (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- NKA7 negautos pajamos nuo 2035 m. liepos 7 d. (NKA3 pilnametystės) iki (duomenys neskelbtini) (NKA7 pilnametystės) po 394,77 eurus (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 77 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- NKA7 ir NKA4 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- NKA3 – 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA3 – 200 (du šimtai) eurų turtinės žalos (1/2 dalis motociklo vertės);

- NKA3 negautos pajamos nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki jos pilnametystės po 183,30 eurus (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- NKA6 – 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA5 – 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA2 – 2 000 (du tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

- NKA2 – 1 067 (vienas tūkstantis šešiasdešimt septyni) eurai turtinei žalai atlyginti (paminklo pagaminimo, pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidos).

Paskirta NKA4 NKA7 priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Paskirta NKA1 NKA3 priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš NUT1 NKA4 ir NKA7 naudai priteista 2 000 (du tūkstančiai) eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš NUT1 NKA2 priteista 806 (aštuoni šimtai šeši) eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš NUT1 NKA3, atstovaujamai įstatyminės atstovės NKA1, NKA6 ir NKA5 priteista po 362 (tris šimtus šešiasdešimt du) eurus kiekvienam išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

Skundo autoriai atkreipia dėmesį, kad teismas padarė esminę klaidą, nuosprendyje nurodydamas, jog NKA8 gavo: 2024 m. vasario mėn. - 1 196,59 Eur vietoje faktiškai gautų 2 098,71 Eur, 2024 m. kovo mėn. - 1 684,50 Eur vietoje 2 185,97 Eur, 2024 m. balandžio mėn. - 925,37 Eur vietoje 1 361,53 Eur, ir šių neteisingų duomenų pagrindu apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį - 1 268,82 Eur, vietoje faktiškai pagrįsto - 1 882,07 Eur. Dėl šios priežasties teismas faktiškai apskaičiavo ne NKA8 vidutinį darbo užmokestį, bet nuo jam apskaičiuotų sumų išskaičiuotų mokesčių ir įmokų vidurkį. Abiem nurodytais atvejais gaunamas ženkliai didesnis vidutinio darbo užmokesčio dydis (1 882,07 Eur arba 2023,54 Eur per mėnesį) nei tas, kurį nustatė teismas (1 268,82 Eur), todėl akivaizdu, kad teismo nuosprendyje nurodytas NKA8 pajamų dydis privalo būti tikslinamas. Ši klaida turi tiesioginę įtaką NKA7 priteistų periodinių išmokų dydžiui, nes žalos atlyginimas netekus maitintojo yra tiesiogiai priklausomas nuo žuvusiojo pajamų dydžio.

Apeliantai pažymi, kad teismas konstatavo, jog NKA8 veiksmuose buvo didelis neatsargumas, ir šią išvadą panaudojo kaip reikšmingą kriterijų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Su tokiais teismo argumentais ir išvadomis sutikti negalima, nes jie nėra pagrįsti patikima ir pakankama įrodymų visuma. Teismo išvada dėl NKA8 greičio iš esmės grindžiama tik specialisto išvada, kuri savo pobūdžiu šioje dalyje yra hipotetinė. Tai patvirtina nuoseklus žodžio „tikėtina“ vartojimas nustatant esminius eismo įvykio parametrus – motociklo greitį prieš stabdymą ir susidūrimą, automobilio greitį bei techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Specialistas negalėjo tiksliai nustatyti faktinių aplinkybių dėl NKA8 greičio, o jo išvados šioje dalyje nėra paremtos neabejotinais ar tiesioginiais duomenimis. Specialistas neįvertino reikšmingos objektyvios aplinkybės – motociklo spidometro rodyklės padėties po eismo įvykio, kuri buvo sustojusi ties 102 km/h žyma (žr. 2024 m. gegužės 20 d. daiktų apžiūros protokolą ir jo priedą - fotolentelė Nr. 1, nuotraukos Nr. 24-25). Ši aplinkybė išvadoje nėra nei analizuojama, nei paneigiama, nors galėjo turėti esminę reikšmę nustatant realų motociklo greitį. Specialisto išvada prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams, kurie yra tiesioginiai, paremti realiu važiavimo stebėjimu ir tarpusavyje nuosekliai sutampa.

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nepilnametės NKA3 civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais ir šį civilinio ieškinio reikalavimą patenkinti pilnai – priteisti iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, civilinei ieškovei mirusiojo NKA8 nepilnametei dukrai NKA3, (duomenys neskelbtini), po 387,72 Eur dėl maitintojo netekimo kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais už laikotarpį nuo tėvo NKA8 mirties (2024 m. gegužės 18 d.) iki dukters NKA3 pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka;

kitas Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš NUT1 civiliniams ieškovams NKA2, NKA3, atstovaujamai įstatyminės atstovės NKA1, NKA6 ir NKA5 po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam civiliniam ieškovui (iš viso – 600 Eur) išlaidas advokato pagalbai už šio apeliacinio skundo parengimą, o taip pat visas kitas proceso išlaidas, kurias civiliniai ieškovai turės apeliaciniame procese.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiosios NKA4 atstovė prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o civilinių ieškovų skundą tenkinti, NKA4 prašė atmesti draudimo apeliacinį skundą, o jų skundą tenkinti. Nukentėjusiosios NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6, NKA5 atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį pilnai tenkinti, taip pat priteisti proceso išlaidas iš NUT1, pritarė kitų civilinių ieškovų apeliaciniam skundui ir išsakytiems argumentams. NKA1, NKA2 ir NKA6 prašė jų skundą patenkinti, o draudimo atmesti. Prokurorė prašė visų skundus atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas palaikė draudimo kompanijos skundą, o ieškovų skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, įgalioto atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiosios NKA4 ir jos atstovės advokatės Aurelijos Maumevičės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiosios NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6, NKA5 ir jų atstovo advokato Ramūno Mitkaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, atstovas nesutinka su nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, prašo pripažinti, kad nuteistajam nekyla civilinė atsakomybė ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atmesti ieškinius arba nustatyti mišrią kaltę ir reikalaujamą atlyginti žalos dydį sumažinti. Tuo tarpu nukentėjusiosios NKA4 ir jos pagal įstatymą atstovaujamo nepilnamečio sūnaus atstovė prašo padidinti teismo jiems priteistą žalą neturtinei žalai atlyginti, taip pat nustatyti didesnes periodines išmokas dėl netekto išlaikymo iki NKA7 pilnametystės ir priteisti turtinę žalą (netektą išlaikymą) NKA4 bei pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio išvadas ir motyvus dėl NKA8 didelio neatsargumo ir greičio viršijimo. Nukentėjusiųjų NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6, NKA5 atstovas nesutinka su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais ir NKA3 priteistų periodinių išmokų dydžiu, prašo juos padidinti.

Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo

Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pagrindine avarijos ir motociklą vairavusio nukentėjusiojo žūties priežastimi buvo būtent nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, kadangi jis didžiausią leistiną greitį viršijo daugiau nei 60 km/h, o nuteistasis nepadarė jokio KET pažeidimo. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad greičio viršijimas ir žuvusio nukentėjusiojo didelis neatsargumas buvo konstatuoti nepagrįstai, vadovaujantis tikėtina išvada, dėl ko prašoma su tuo susijusius motyvus ir išvadas pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-204/2013, 2K-119-303/2021).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatyta, kad nuteistasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, būdamas neblaivus pažeidė KET reikalavimus – sukdamas į kairę nepastebėjo priešpriešais artėjančio motociklo, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas. Taip pat apylinkės teismo nustatyta, kad prieš eismo įvykį nukentėjusysis motociklu kelyje, kuriame didžiausias leistinas greitis yra 90 km/h, važiavo 153 km/h greičiu (susidūrimo metu – 143 km/h), taigi taip pat pažeidė KET reikalavimus. Apylinkės teismas savo sprendimą grindė byloje gauta 2025 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2xx (2x) (t. 3, b. l. 84-93). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad šioje kelių eismo situacijoje automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo NUT1 veiksmai – sankryžoje sukdamas į kairėje esantį šalutinį kelią įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip sudarydamas kliūtį ja priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, dėl to su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Duodamas kelią motociklui, nuteistasis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su juo. Tuo tarpu motociklo vairuotojas NKA8, važiuodamas, tikėtina, 153 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, tikėtina, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki susidūrimo su automobiliu vietos, taip išvengdamas susidūrimo, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą motociklą, nukentėjusysis, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu. Specialisto išvadoje, taip pat nustatyta, kad motociklas, kai jam nuteistojo veiksmais buvo sudaryta kliūtis, nuo susidūrimo vietos buvo 69,7 m atstumu. Taigi remiantis specialisto išvada, tiesioginė ir pagrindinė eismo įvykio ir žalos atsiradimo priežastis nagrinėjamu atveju buvo nuteistojo veiksmai – tuo atveju, jeigu nuteistasis nebūtų pradėjęs posūkio į kairę manevro, kai priešinga kryptimi artėjo motociklas, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Motociklo vairuotojas techninės galimybės išvengti susidūrimo dėl viršyto greičio neturėjo.

Atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, kuriais abejojama ekspertizės akte pateiktų išvadų dėl motociklo važiavimo greičio teisingumu, pažymėtina, kad specialisto tyrimas skiriamas atvejais, kai reikalingos specialios žinios tam tikroje srityje. Nagrinėjamu atveju specialiųjų žinių reikėjo siekiant atkurti įvykio seką ir nustatyti techninius duomenis (transporto priemonių greitį, atstumą, įvykio mechanizmą). Tyrimas atliktas pagal patvirtintus standartinio tyrimo procedūrų aprašymus „Transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas“ LTEC-STPA-R-274, leidimas Nr. 1.2, „Transporto priemonių stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ LTEC-STPA-R-83, leidimas Nr. 6.0 ir „Transporto priemonės greičio skaičiavimas pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus“ LTEC- STPA-R-274, leidimas Nr. 4.0; specialistas vadovavosi eismo įvykio ortomozaika, transporto priemonių fotonuotraukomis iš įvykio vietos, kuriuose užfiksuoti jų apgadinimai; eismo įvykio vietoje užfiksuotais pėdsakais, rodančiais tikslias transporto priemonių padėtis susidūrimo pradžioje, motociklo stabdymo pėdsaku, automobilio priekinių ratų slydimo žyme. Šiuos duomenis, taip pat įvertinus geras oro ir matomumo sąlygas, sukeliant į kompiuterio programą „PC-Crash 14.1“, buvo atkurta tikėtina automobilio judėjimo trajektorija ir greitis, taip pat motociklo tikėtina trajektorija ir greitis. Abejoti specialisto konstatuotomis išvadomis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi išvada pagrįsta aktualiais įvykio duomenimis, juos vertinant specializuota programine įranga. Tesimas taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tyrimą atlikusio ir išvadą pateikusio specialisto kompetencija. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kartu su žuvusiu nukentėjusiuoju motociklais važiavę LUD3, LUD1 ir LUD2.

Liudytojas LUD3 parodė, kad pravažiavę žiedą ties degaline „Circle K“, važiavo Vilkaviškio aplinkkeliu nuo Marijampolės pusės Kybartų kryptimi. NKA8 važiavo pirmas, antras važiavo LUD2, trečias buvo LUD1, o jis buvo paskutinis. Nuo NKA8 galėjo būti atsilikęs kažkur apie 400 metrų. Kokiu greičiu važiavo pats, nurodyti negali, bet mano, kad greičio neviršijo. Pavažiavęs gal kilometrą nuo minėto žiedo, priekyje pamatė dulkių debesį. Privažiavęs artyn suprato, kad tai eismo įvykis. <..> Paties įvykio betarpiškai nematė, nes tuo metu buvo per toli. Įvykio vietoje matomumas yra puikus tiek tiesiai važiuojančiam motociklui, tiek ir iš priešingos pusės važiuojančiam bei norinčiam padaryti posūkį automobiliui. Mano, kad pats negalėjo viršyti leistino 90 km/h greičio, kadangi priekyje dar važiavo automobiliai. Negali pasakyti, ar NKA8 viršijo greitį.

Liudytojas LUD1 parodė, kad kažkur 19.30 val. važiavo Vilkaviškio aplinkkeliu nuo Marijampolės Kybartų kryptimi. NKA8 važiavo pirmas, jis pats buvo antras, o už jo važiavo LUD2 ir LUD3. Nuo NKA8 galėjo būti atsilikęs apie 200 metrų atstumu. Pats važiavo apie 100 km/h greičiu ir matė priekyje NKA8. Toliau viskas įvyko labai greitai. Nepastebėjo, iš kur tiksliai atsirado tamsios spalvos lengvasis automobilis, pastebėjo, kad jis buvo jau pasukęs į įvažiavimą Vilkaviškio kryptimi. Pastebėjo, kad prieš susidūrimą NKA8 dar galimai bandė išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nes metėsi į dešinę kelio pusę. Bet įvyko susidūrimas, po jo matė didelį dulkių debesį. Susidūrimo metu galėjo būti 200-300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Lengvasis automobilis suko į kairę ir sudarė NKA8 kliūtį. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad NKA8 iki susidūrimo važiavo 150 km/h greičiu, kadangi nėra ekspertas ir jo spidometro nematė. Negali pasakyti, kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo NKA8, jo pavyti tikslo neturėjo ir to nedarė. Jis nutolo pravažiavęs žiedą.

Liudytojas LUD2 parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 16 val. su draugais LUD3, LUD1 ir NKA8 iš (duomenys neskelbtini) kaimo motociklais išvyko pasivažinėti. Apie 19.30 val. pravažiavo netoli Vilkaviškio esančią degalinę „Circle K“, greta jos esantį žiedą ir toliau važiavo aplinkkeliu Kybartų kryptimi. NKA8 važiavo pirmas, LUD1 važiavo antras, jis trečias ir gale LUD3. Jie abu nuo NKA8 atsiliko apie 400 metrų atstumu, važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Pavažiavęs apie 1 km nuo minėto žiedo, priekyje pamatė dulkių debesį. Kai privažiavo, pamatė viduryje kelio stovintį tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kurio priekis buvo apgadintas. Greta, ant žemės gulėjo apgadintas NKA8 motociklas. Pats galėjo aplinkkeliu važiuoti apie 100 km/h greičiu. Žiedą jie pravažiavo po vieną, pirmas buvo NKA8, jis buvo trečias, antras buvo LUD1. Kokiu atstumu jis buvo nutolęs po žiedo pravažiavimo, pasakyti negali, tačiau LUD1 nuo jo tolo, todėl turėjo važiuoti greičiau už jį. Nežino, kokiu greičiu galėjo važiuoti NKA8. Nežino, ar galėjo būti taip, kaip teigia ekspertai, kad jis važiavo iki 153 km/h greičiu. Čia jau didokas greitis.

Vadovaujantis šiais liudytojų parodymais, pravažiavę žiedą ties degaline, motociklininkai važiavo Vilkaviškio aplinkkeliu nuo Marijampolės pusės Kybartų kryptimi – NKA8 važiavo pirmas, LUD1 antras, LUD2 trečias ir gale LUD3. LUD1 ir LUD2 parodė, kad važiavo apie 100 km/h greičiu, LUD3 – apie 90 km/h greičiu. Nė vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti kokiu greičiu važiavo nukentėjusysis, tačiau LUD1 parodė, kad nuo NKA8 galėjo būti atsilikęs apie 200 metrų atstumu, susidūrimo metu galėjo būti 200-300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. NKA8 nutolo pravažiavęs žiedą, jo pavyti tikslo neturėjo ir to nedarė. Pastebėjo, kad prieš susidūrimą NKA8 dar galimai bandė išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nes metėsi į dešinę kelio pusę. Trečias važiavęs LUD2 parodė, kad su D. B. nuo NKA8 atsiliko apie 400 metrų atstumu. Pavažiavęs apie 1 km nuo minėto žiedo, priekyje pamatė dulkių debesį. Iš aptartų parodymų akivaizdu, kad pravažiavęs žiedą nukentėjusysis didino važiavimo greitį, nes tolo nuo kartu su juo 90-100 km/h greičiu važiavusių motociklininkų, todėl neabejotinai važiavo didesniu nei leistinas didžiausias toje kelio atkartoje greitis ir siekė specialisto išvadoje nustatytą greitį. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo parodymus, kad judėdamas ne didesniu nei 20 km/h greičiu ir sukdamas į kairę, pajuto didžiulį smūgį, pasigirdo kažkas panašaus į sprogimą ir iššovė saugos pagalvės. Pirma mintis buvo, kad kažkas įvyko automobilio varikliui. Tik po kiek laiko suprato, kad įvyko susidūrimas su nuo Marijampolės pusės atvažiavusiu motociklu. Smūgio stiprumas taip pat leidžia spręsti apie didelį motociklo greitį.

Taigi įvertinus bylos įrodymų visetą – nuteistojo, liudytojų LUD3, LUD1 ir LUD2 parodymus, taip pat specialisto išvadą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti specialisto išvadoje nustatytu tikėtinu motociklo važiavimo greičiu pagrindo nėra. Šio vertinimo nekeičia ir ties 102 km/h žyma užstrigusi motociklo spidometro rodyklė, kadangi, kaip jau aptarta, bylos duomenys rodo, jog nukentėjusysis važiavo didesniu greičiu, be to, kelių eismo įvykių bylose šiuo rodikliu nėra vadovaujamasi, kadangi susidūrimo metu spidometro rodyklės gali užstrigti neadekvačiai susidūrimo greičiui.

Ginčijant nuteistojo veiksmų priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta ir nebuvo tirta aplinkybė, ar maksimaliai atidus ir absoliučiai blaivus žmogus galėjo pamatyti atvažiuojantį motociklą ir dar spėti įvertinti jo greitį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kai nuteistasis priekiniu kairiu kampu įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo, tikėtina, 69,7 m atstumu iki susidūrimo vietos. Paties nuteistojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo geros – buvo šviesu, matomumas buvo puikus, nuteistajam saulė švietė iš nugaros, kaip pats parodė – tikrai neakino, priekyje kelias daro vingį į kairę, bet atstumas iki vingio didelis, matomumo neriboja. Aptarti duomenys leidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistasis galėjo ir turėjo pastebėti už beveik 100 metrų priešpriešais atvažiuojantį nukentėjusiojo vairuotą motociklą. Nors iš esmės nuteistasis laikėsi pozicijos, kad jam nustatytas girtumas įvykiui įtakos neturėjo, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis parodė, kad tai galėjo turėti įtakos. Taigi nors civilinis atsakovas laikosi priešingos pozicijos, skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju NUT1 buvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir prieš manevrą įsitikino jo saugumu. Net ir darant prielaidą, kad žuvusio nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai ženkliai viršijant didžiausią leistiną greitį buvo nepriimtini, jie negali būti prilyginti nusikalstamiems nuteistojo veiksmams ir turėti vienodą reikšmę, kadangi šiuo atveju vien NKA8 padarytas KET pažeidimas (leistino greičio viršijimas), nuteistajam neatliekant posūkio manevro ir nesudarant kliūties, nebūtų sukėlęs aptariamų pasekmių (transporto priemonių susidūrimo ir motociklininko žūties). Vis dėlto, jei žuvęs nukentėjusysis nebūtų viršijęs didžiausio leistino greičio, kaip nurodyta specialisto išvadoje, jis, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, todėl įvykis ir žala nebūtų kilę arba jie būtų lengvesni. Atsižvelgiant į aptartas nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog žuvęs nukentėjusysis NKA8, kelyje, kuriame didžiausias leistinas greitis yra 90 km/h važiuodamas 153 km/h greičiu, nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl toks jo elgesys pagrįstai apylinkės teismo vertintas kaip didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BK nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo NKA7 įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios NKA4 civilinis ieškinys, NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6 ir NKA5 civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, privalomuoju draudimu, todėl draudimo bendrovei kilo pareiga atlygtini nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos (netekto išlaikymo priteisimo)

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė NKA4 byloje pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo 325 287,50 eurus turtinei žalai atlyginti (326 376,82 Eur - 735 Eur - 354,32 Eur), iš kurių 323 728,19 eurai – negautos pajamos. Reikalavimą priteisti negautas pajamas NKA4 grindė tuo, kad su NKA8 gyveno kaip šeima – vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką, turėjo bendrus finansus, o žuvusiojo gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės. Apylinkės teismas šį nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimą atmetė, pažymėdamas, kad pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas ji tokios teisės neturi. NKA4 ir jos atstovė nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir prašo nuosprendį šioje dalyje pakeisti, argumentuojant, kad jos ir žuvusiojo santykiai atitiko sutuoktinių santykius, todėl turėjo būti taikomos sutuoktinių tarpusavio išlaikymą reglamentuojančios normos.

Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies (kaip ir pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies) nuostatą, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi gyvenimo partnerės (sugyventinės ar sužadėtinės) teisė į netektą išlaikymą įstatyme nėra numatyta. Iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad nukentėjusioji ir žuvusysis faktiškai kartu gyveno ir augino dar dviejų metų neturintį sūnų, buvo suplanavę vestuves. Vis dėlto, Lietuvos Respublikoje nei gyvenimo partneriai, nei sužadėtiniai nėra sutuoktiniams prilyginamas santykių statusas, todėl atitinkamai jiems nėra taikomos teisės normos, reguliuojančios sutuoktinių teisinį režimą. Atstovės apeliaciniame skunde NKA4 santykis su žuvusiuoju traktuojamas kaip sutuoktinių, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje situacijoje tokio santykio tarp asmenų dar nebuvo, skunde taip pat nėra nurodyta teismų praktikos, kurioje analogiška situacija būtų vertinama priešingai, nei pasisakė apylinkės teismas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priteisti nukentėjusiajai turtinę žalą dėl netekto išlaikymo, jos atstovės apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl susiję skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad žuvusio nukentėjusiojo nepilnamečių vaikų atstovės prašė priteisti NKA7 ir NKA3 naudai iš civilinio atsakovo negautas pajamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte numatyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Apskaičiuodamas žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas rėmėsi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas), nuostatomis. Šio aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. NKA8 žuvo gegužės 18 d., todėl apylinkės teismas vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo vasario, kovo ir balandžio mėnesiais gautu darbo užmokesčiu. Tačiau, kaip teisingai pažymima nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas padarė klaidą, kadangi remdamasis buvusios NKA8 darbovietės pateikta pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 2, b. l. 97), apskaičiavo ne vidutinį NKA8 darbo užmokestį, bet nuo jam apskaičiuotų sumų išskaičiuotų mokesčių ir įmokų vidurkį (2024 m. vasario mėn. – 1 196,59 Eur (neto), 2024 m. kovo mėn. – 1 684,50 Eur, 2024 m. balandžio mėn. – 925,37 Eur). Atitinkamai vadovaudamasis šiuo rodikliu paskaičiavo nepilnamečiams NKA8 vaikams priteistinas periodines išmokas.

Iš byloje esančios UAB „X“ pažymos apie NKA8 vidutinį darbo užmokestį (t. 4, b. l. 124) matyti, kad NKA8 buvo išmokėtas darbo užmokestis 2024 m. vasario mėn. – 2 098,71 eurai, 2024 m. kovo mėn. – 2 185,97 eurai, 2024 m. balandžio mėn. – 1 361,53 euras. Taigi vidutinis NKA8 darbo užmokestis šiuo laikotarpiu buvo 1882,07 eurai, tačiau ne 1268,82 eurai kaip tai apskaičiavo apylinkės teismas. Atitinkamai NKA8 ir dviem jo nepilnamečiams vaikams tekusi išlaidų suma, esant gyvam NKA8, buvo ne 591,39 euras, tačiau 627,36 eurai (1 882,07 Eur / 3 asmenys). Kadangi vidutinis darbo užmokestis turi esminę reikšmę nustatant priteistinų periodinių išmokų dydį, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nepilnamečiams vaikams skirta našlaičio pensija iki jų pilnametystės yra 239,64 eurai.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas ir proporcingas žuvusiojo gautoms pajamoms jo nepilnamečių vaikų netekto išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant nustatyta tvarka, yra: NKA7 nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki NKA3 pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) po 387,72 eurus (pusė 2025 m. minimalios mėnesinės algos) (žuvusiojo vidutinis darbo užmokestis : 3 šeimos narių = vienam šeimos nariui tenkanti žuvusiojo pajamų dalis – 239,64 Eur našlaičio pensija) ir po 701,40 eurą nuo NKA3 pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki NKA7 pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) (žuvusiojo vidutinis darbo užmokestis : 2 šeimos narių = vienam šeimos nariui tenkanti žuvusiojo pajamų dalis – 239,64 Eur našlaičio pensija), NKA3 nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) po 387,72 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (apskaičiavimas: 1 882,07 Eur NKA8 vidutinis darbo užmokestis : 3 šeimos nariai = 627,36 Eur vienam šeimos nariui tenkanti žuvusiojo pajamų dalis – 239,64 Eur našlaičio pensija). Teismui nepateikta įrodymų, kad mirusiojo mažametis sūnus ir dukra turėtų poreikių, dėl kurių būtinos išlaidos turėtų būti didesnės. NKA7 ir NKA3 turtinė žala (netektas išlaikymas) priteisiamas iš civilinio atsakovo.

Dėl neturtinės žalos

Minėta, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis, būdamas neblaivus ir vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo motociklą vairavęs nukentėjusysis. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesas gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą bei nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, kitos aplinkybės. Kaip konstatuota apylinkės teismo, savo veiksmais nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, nuo pat pradžių papasakojo, kaip viskas įvyko, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas atsitiko. Nustatyta ir tai, kad eismo įvykio kilimui ir pasekmėms reikšmės turėjo ir didelis žuvusio nukentėjusiojo neatsargumas ženkliai viršijant didžiausią leistiną greitį, ir tokiu būdu prarandant techninę galimybę išvengti įvykio ir negrįžtamos žalos. Taigi nustačius, kad ir pats nukentėjusysis yra atsakingas už kilusią žalą, nėra teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti už eismo įvykį atsakingam nuteistajam, todėl nustatydamas nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, suteikiančiomis teisę mažinti nukentėjusiam asmeniui priteistiną žalos atlyginimą.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė: jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, kuriais iš civilinio atsakovo (draudimo bendrovės) buvo prašoma priteisti nepilnamečiam žuvusiojo sūnui NKA7 35 000 eurų, sugyventinei (sužadėtinei) NKA4 – 40 000 eurų, nepilnametei žuvusiojo dukrai NKA3, žuvusiojo tėvams NKA6 ir NKA5 – po 20 000 eurų bei žuvusiojo seseriai NKA2 – 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies, pripažindamas, kad teisinga ir protinga satisfakcija NKA7 praradimams kompensuoti yra 5 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 15 000 eurų), NKA4 – 10 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 15 000 eurų), NKA3 – 5 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 15 000 eurų), NKA6 – 5 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 10 000 eurų), NKA5 – 5 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 10 000 eurų), NKA2 – 2 000 eurų (prie draudimo išmokėtų 4 000 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, laikydami jį nepagrįstu ir neatitinkančiu kompensacijos esmės.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra, tačiau apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji nesutinka su teismo priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, prašydami priteistas sumas padidinti.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat privalu vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, 2K-85-628/2019).

NKA4 nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė sūnaus ir tėvo ryšį, tačiau priteisdamas 5 000 eurų, nors civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 35 000 eurų, nesuteikė adekvačios reikšmės tėvo netekties keliamo ilgalaikio neigiamo poveikio vaiko emocinei būklei. NKA4 pažymi, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos jai priteisimo yra nemotyvuotas, neatitinka byloje nustatytų individualių aplinkybių svorio ir rodo netinkamą CK 6.250 straipsnio 2 dalies kriterijų taikymą. NKA3, NKA6, NKA5 ir NKA2 apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nevertino nei konkretaus infliacijos lygio, nei jokių kitų konkrečių šalies makroekonominių rodiklių, susiklosčiusių nuo teismų praktikos iki nuosprendžio priėmimo. Šiame skunde taip pat akcentuojamas buvęs itin glaudus žuvusiojo ryšys su tėvais ir seserimi, kas, jų vertinimu, sudaro pagrindą priteistą žalą didinti.

Ginčo dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje nėra, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiesiems priteisti neproporcingi ar neteisingi neturtinės žalos dydžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. analizavo teismų praktiką, pagrįstai atsižvelgė į kilusias negrįžtamas pasekmes, dėl ko nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius (eismo įvykio metu žuvo žmogus, dėl to nukentėjusieji neteko tėvo, sužadėtinio, sūnaus ir brolio); į artimųjų fizinių, dvasinių ir emocinių išgyvenimų sunkumą bei ryšį su žuvusiuoju; į nukentėjusiųjų skaičių; į žalą padariusio asmens neatsargią kaltę; į artimus, glaudžius nukentėjusiojo bei asmens, kuris žuvo, santykius; į žuvusiojo rizikingą elgesį; į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą; į kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą; į teismų praktikoje žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius; į šioje byloje nustatytas aplinkybes; į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad KET pažeidimų baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 iki 30 000 eurų žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 iki 31 298 eurų žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 iki 26 065 eurų žuvusiojo tėvams ir nuo 3 000 iki 10 000 eurų žuvusiojo seseriai / broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-891/2025). Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši teismų praktika nėra naujausia, tačiau naujesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nėra, todėl šie teismų praktikoje nusistovėję priteistinos žalos dydžiai laikytini aktualiais ir apylinkės teismas jais pagrįstai vadovavosi.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes ir jų visumą, neabejoja, kad eismo įvykis bei jo padariniai nukentėjusiesiems sukėlė reikšmingus neigiamus fizinius ir psichologinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo NKA8 mirties faktas, netikėtumas ir neatitaisomos netekties suvokimas, esant artimam ryšiui su juo, nukentėjusiesiems – mažamečiams vaikams, gyvenimo partnerei, tėvams ir seseriai – jau sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą ir stresą, tačiau dar ir ateityje sukels didelį liūdesį, širdgėlą ir neigiamą poveikį sveikatai bei emocinei gerovei. Todėl padaryta neturtinė žala yra reali, reikšminga ir ilgalaikė. Vis dėlto, nukentėjusiųjų patiriami neigiami išgyvenimai, kaip tai nurodyta ir apylinkės teismo, turi būti vertinami su kitomis aplinkybėmis, tame tarpe nustatytu dideliu žuvusiojo neatsargumu, padaryto nusikaltimo kaltės neatsargia forma bei teisingumo ir protingumo principais, nei vienai iš šių aplinkybių nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Vertinant nukentėjusiesiems priteistas sumas matyti, kad mažamečiams vaikams, žuvusiojo sugyventinei (sužadėtinei) draudimo bendrovės ir teismo priteistos neturtinės žalos suma viršija teismų praktikoje priteisiamą vidurkį, žuvusiojo tėvams ir seseriai priteistas neturtinės žalos dydis yra itin artimas tokiam vidurkiui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad priteistos sumos neatitinka teismų praktikoje priteisiamų dydžių, dėl ko būtų pagrindas juos pripažinti neteisingais. Tuo tarpu nukentėjusiųjų prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai: sūnui – 50 000 eurų, sugyventinei – 40 000 eurų, dukrai – 35 000 eurų, tėvams – po 30 000 eurų ir seseriai – 8 000 eurų, viršytų priteisiamas sumas panašiose bylose, todėl nebūtų teisingi ir pagrįsti.

Atsižvelgiant į visas šias aptartas aplinkybes ir įvertinus nukentėjusiesiems priteistas ir iš viso atlygintas neturtinės žalos sumas, apygardos teismas sprendžia, kad jų didinti, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, pagrindo nėra, net ir atsižvelgiant į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį. Apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai vertino civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos dydžių nekeistina.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Civiliniai ieškovai NKA7 ir NKA4 apeliaciniame skunde prašo pripažinti proceso išlaidomis jų apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylos narinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu civilinių ieškovų atstovė pateikė prašymą priteisti civilinių ieškovų naudai apeliacinėje instancijoje patirtas 1 700 eurų išlaidas, kurias sudaro 1000 eurų už apeliacinio skundo parengimą, 500 eurų už atsiliepimo į civilinio atsakovo apeliacinį skundą parengimą, 200 eurų už atstovavimą teisiamajame posėdyje. Iš su prašymu pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų matyti, kad NKA4 šias išlaidas patyrė (t. 6, b. l. 161-163).

Civiliniai ieškovai NKA3, atstovaujama įstatyminės atstovės NKA1, NKA2, NKA6 ir NKA5 apeliaciniame skunde prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš NUT1 NKA2, NKA3, atstovaujamai įstatyminės atstovės NKA1, NKA6 ir NKA5 po 150 eurų kiekvienam civiliniam ieškovui (iš viso – 600 Eur) išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, o taip pat visas kitas proceso išlaidas, kurias civiliniai ieškovai turės apeliaciniame procese. Iš su skundu pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo matyti, kad NKA2 už teisines paslaugas sumokėjo 600 eurų (t. 6, b. l. 106-108).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-788/2022, 2K-58-628/2025 ir kt.).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal civilinio atsakovo ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus (iš viso 3 skundai), kuriuose buvo keliamas turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei dydžio klausimas. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusieji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kitos proceso šalies skundą pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų, todėl nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos. Nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos už apeliacinių skundų parengimą, o NKA4 ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų skundai šia nutartimi tenkinami iš dalies (mažesniąja dalimi), prašymai priteisti patirtas atstovavimo išlaidas taip pat tenkintini iš dalies ir NKA4 priteistina 567 eurų atstovavimo išlaidų, o NKA3, atstovaujamai įstatyminės atstovės NKA1, NKA2, NKA6 ir NKA5 – po 75 eurus, iš viso 300 eurų, atstovavimo išlaidų.

2026 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-06083 dėl 379,17 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei civilinio atsakovo apeliacinius skundus, kurie atmetami ir tenkinami iš dalies. Byla nėra mažos apimties (ją sudaro 6 tomai), tačiau nėra itin sudėtinga nagrinėjamų teisinių klausimų prasme. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į iš nuteistojo priteistų proceso išlaidų sumas, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 336 straipsniu,

nutaria:

civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, įgalioto atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios NKA4 ir jos atstovės advokatės Aurelijos Maumevičės, nukentėjusiosios NKA3 įstatyminės atstovės NKA1, nukentėjusiųjų NKA2, NKA6, NKA5 ir jų atstovo advokato Ramūno Mitkaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkinti civiliniai ieškiniai. Iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialą, priteisti:

- NKA7 negautas pajamas nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki (duomenys neskelbtini) (NKA3 pilnametystės) po 387,72 eurus (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 72 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- NKA7 negautas pajamas nuo (duomenys neskelbtini) (NKA3 pilnametystės) iki (duomenys neskelbtini) (NKA7) pilnametystės po 701,40 eurą (septynis šimtus vieną eurą 40 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- NKA3 negautas pajamas nuo 2024 m. gegužės 18 d. (eismo įvykio) iki jos pilnametystės po 387,72 eurus (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 72 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalis palikti galioti be pakeitimų.

Priteisti iš nuteistojo NUT1 nukentėjusiųjų NKA4 ir NKA7 naudai 567 (penkis šimtus šešiasdešimt septynis) eurus už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo NUT1 nukentėjusiųjų NKA3, atstovaujamos įstatyminės atstovės NKA1, NKA2, NKA6 ir NKA5 naudai po 75 (septyniasdešimt penkis) eurus kiekvienam, už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą teistinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo NUT1 nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.