- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-172-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38544-2025-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Kristina Latožienė, Artūras Petkus
- Nuteistasis
- NUT1
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Ignalina)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės, Artūro Petkaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas NUT1 suėmime ir laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. lapkričio 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.
NUT1 pripažintas recidyvistu.
NUT1 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu NUT1 išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2025 m. spalio 20 d. veika), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
NUT1 (toliau ir nuteistasis) nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: (duomenys neskelbtini) apie 10 val. 37 min., (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) patalpose (adresas (duomenys neskelbtini)), atėjęs į (duomenys neskelbtini) darbo organizatorės NKA1 (toliau ir nukentėjusioji) kabinetą, demonstratyviai laikydamas rankose du peilius ir nukreipdamas juos į priekį, žengdamas link NKA1, grasino sakydamas „išmėsinėsiu“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
NUT1 išteisintas iš kaltinimo, kad jis grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie 12 val., (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) patalpose (adresas (duomenys neskelbtini)) darbo kabinete, priekaištaudamas (duomenys neskelbtini) darbo organizatorei NKA1 dėl negaunamos socialinės pašalpos bei gyvenamųjų patalpų, telefone rodydamas „Fiskars“ peilio nuotraukas, grasino sakydamas, kad: „pamatysit ką jis gali, išpjaus visus, o ją pirmą“, kad „kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją išpjaustys“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Valinčienė (toliau ir apeliantė, prokurorė) 2026 m. liepos 10 d. apeliaciniame skunde (toliau ir Skundas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio (toliau ir Skundžiamas nuosprendis) dalį, kuria NUT1 išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d. veika), ir priimti naują nuosprendį ir NUT1 pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką bei paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Prokurorė Skunde išdėstė šiuos esminius argumentus:
apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo NUT1 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2, 4 punktai);
apeliantė, cituodama Skundžiamo nuosprendžio argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bus įgyvendintas, nes tokia išvada yra prieštaringa ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių;
akcentuoja, jog nors nuteistasis NUT1 kaltės ir nepripažino, tačiau jo agresyvus elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas NKA1 atžvilgiu bei peilio ir asmens karste nuotraukų telefone rodymas, konkretizuoja, kaip jis ketino įvykdyti savo grasinimus nukentėjusiajai. Nukentėjusioji teisingai suprato NUT1 elgesį ir jo motyvus, ir jai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus. Tai rodo ir tolimesni kaltinamojo veiksmai (duomenys neskelbtini), kai jis vėl atėjo pas NKA1 į kabinetą, demonstratyviai laikydamas rankose du peilius ir nukreipdamas juos į priekį, žengdamas link NKA1 ir sakydamas: „išmėsinėsiu“, tuo parodė, kad patvirtino 2025 m. spalio 20 d. jai išsakytus grasinimus. Nukentėjusioji buvo nurodžiusi, jog 2025 m. spalio 20 d, nuteistasis sakė, kad: „pamatysit ką jis gali, išpjaus visus, o ją pirmą“, kad „kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją išpjaustys“, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
teigia, kad dėl 2025 m. spalio 20 d. veikos, visi teisme ištirti įrodymai patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad NKA1 į policiją kreipėsi praėjus kiek daugiau nei dviem valandoms po įvykio, rodo, kad ji buvo išsigandusi nuteistojo grasinimų. Tai patvirtina ir liudytojos LUD1 parodymai, kad matė, jog NKA1 sėdi už stalo rankomis susiėmusi už galvos, buvo išsigandusi. Pažymėjo ir tai, kad NUT1 jau 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad grasino nužudyti NKA1 ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir jam paskirtą bausmę atliko 2025 m. kovo 31 d. Darytina išvada, kad grasinimas 2025 m. spalio 20 d. buvo realus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas Justas Sankaitis nurodė, jog nukentėjusioji su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti visa apimtimi. NUT1 išsakyti grasinimai buvo konkretūs, tiesiogiai nukreipti į nukentėjusiąją ir lydimi jo grėsmę sustiprinančių veiksmų. NUT1 rodė telefone peilio bei karste esančio asmens 2 nuotraukas, sakė, kad „išpjaus visus, o ją pirmą“, o kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją „išpjaustys“. Tokie pasisakymai, vertinami kartu su agresyviu ir necenzūriniu nuteistojo elgesiu, tai pat ankstesnį jo teistumą būtent nukentėjusiosios atžvilgiu, negali būti laikomi vien emocingai išsakytais bendro pobūdžio žodžiais.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, skirti NUT1 subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek teisiniais aspektais vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas NUT1 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (2025 m. spalio 20 d. veika), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nusikalstamos veikos požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl NUT1 išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai NUT1 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d. veika) išteisino. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas – nuosprendžio dalis dėl NUT1 išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d. veika) naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (2025 m. spalio 20 d. veika).
Iš bylos medžiagos matyti, kad NUT1 savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2025 m. spalio 20 d. veika) padarymo tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nepripažino, neigė, kad jis grasino nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tvirtindamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis bendravo su nukentėjusiąja, rodė nukentėjusiajai NKA1 brolio karste ir peilio internete nuotrauką, tačiau neišsakė jai jokių grasinimų, konflikto tarp jo ir NKA1 nebuvo (1 t., b. l. 141-143; 4 t., b. l. 12-14). Iš Skundžiamo nuosprendžio turinio spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais NUT1 parodymais, kaip patvirtinančiais jo nekaltumą, kad jis neturėjo tyčios grasinti nukentėjusiąją nužudyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų, objektyviai pagrindžiančių, jog nukentėjusioji NKA1 turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad NUT1 2025 m. spalio 20 d. įgyvendins savo grasinimą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, išteisino NUT1 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (2025 m. spalio 20 d. veika).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu nesutinka ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, pripažinęs NUT1 kaltu dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją dėl (duomenys neskelbtini) veikos, tačiau išteisinęs jį dėl 2025 m. spalio 20 d. veikos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės skunde išdėstytiems argumentams (nutarties 3.1-3.4) ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis negrasino nužudyti nukentėjusiosios ir, kad nukentėjusioji neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad realus grasinimas ją nužudyti bus įgyvendintas, nes tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.
Šioje byloje nėra abejonių dėl to, kad NUT1 2025 m. spalio 20 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) (toliau ir seniūnija) patalpas dėl socialinių paslaugų jam suteikimo, įėjo į NKA1 darbo kabinetą, vartodamas necenzūrinius žodžius, rodė NKA1 jo telefone turimas peilio ir asmens karste nuotraukas, ką patvirtina bylos medžiagoje esantys NKA1 pareiškimas (1 t., b. l. 22-26), NKA1 parodymai (1 t., b. l. 35-36, 3 t., b. l. 167-168), liudytojos LUD1 parodymai (1 t., b. l. 44-45; 4 t., b. l. 11-12). Nors NUT1 teisme neneigė, kad 2025 m. spalio 20 d. buvo atėjęs pas NKA1, turėjo telefoną, rodė telefone savo brolio gulinčio karste nuotrauką, tačiau tvirtino, jog jis negrasino nužudyti nukentėjusiosios.
Nagrinėjamu atveju reikšmingi yra nukentėjusiosios NKA1 parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22-24; 35-36), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 167-168). Nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad 2025 m. spalio 20 d., dienos metu NUT1 atėjo į jos darbo kabinetą, tuo metu seniūnijoje jos su LUD1 buvo tik dviese; NUT1, užėjęs į kabinetą, reikalavo socialinio būsto, socialinės pašalpos; jis sakė, kad yra nevalgęs, kad jam sunku, sveikata yra prasta. Nukentėjusioji pasakė jam, kad visi dokumentai dėl pašalpos, socialinio būsto bus sutvarkyti tik tada, kai jis turės savo asmens dokumentą, kurio jis vis nesusitvarkė. Tuomet NUT1 pradėjo šaukti, rėkti, pakišdamas jai telefoną, kuriame buvo peilio nuotrauka ir sakydamas: „žiūrėk, va koks yra peilis, aš tave papjausiu, ateis ta diena, tu čia nedirbsi“. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, jog buvo pasakyti tokie žodžiai - ,,pamatysit ką aš galiu. Išpjausiu visus, o tave pirmą“, tuomet NUT1 parodė peilio nuotrauką, po to pasakė, kad šiuo metu jis neturi pasiėmęs peilio ir negali nieko padaryti, tačiau kitą kartą ateidamas atsineš ir išpjaustys; rodė telefone kažkokio raudono karsto nuotraukas su karste gulinčiu žmogumi, nurodydamas, kad tai yra jo brolis; NUT1 buvo nuo jos apie 1-1,5 m atstumu, ji surinko pagalbos telefono numerį, o jis apsisuko ir išėjo. Nukentėjusioji viso proceso metu teigė, jog suprato grasinimus kaip realius, juto baimę, stresą. Nukentėjusiosios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl abejoti jos parodymų visumos patikimumu nėra pagrindo.
Minėtų įvykio aplinkybių iš esmės neneigė ir pats nuteistasis NUT1, kad įvykio dieną jis buvo pas NKA1, tačiau nurodė kitokį situacijos vertinimą, tvirtindamas, jog jis negrasino nukentėjusiajai, tik kalbėjo su ja dėl socialinės pašalpos, būsto, jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 141-143; 4 t. b. l. 12-14); rodė mirusiojo brolio nuotrauką, nes ją tuo metu rodė visiems, brolis žuvo kariaudamas Ukrainoje; taip pat rodė ir peilio nuotrauką, tačiau nenurodė, kokiu tikslu jis tą darė. Pastebėtina tai, jog NUT1 nurodytas aplinkybes, kad jis negrasino nužudyti nukentėjusiosios, paneigia tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, tiek liudytojos, kitos seniūnijos darbuotojos, parodymai. Liudytoja LUD1 parodė, jog įvykio dieną girdėjo, kaip atėjo NUT1; jis skardžiai, garsiai kalba, išgirdo, jog jis, nuėjęs į NKA1 kabinetą, kalbėjo piktu tonu, keikėsi, todėl klausėsi, kas vyksta; jam išėjus, nuėjo į NKA1 kabinetą; NKA1 buvo išsigandusi, susiėmusi už galvos. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji atėjus pas ją įvykio dieną pasakojo, jog NUT1 jai sakė, kad ją papjaus (1 t., b. l. 44-45). Nors liudytoja LUD1 tiesiogiai ir negirdėjo aiškių NUT1 išsakytų frazių, tačiau šios liudytojos duoti parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios duotiems parodymams, patvirtinantiems NUT1 neteisėtų veiksmų faktą, t. y. kad nuteistasis grasino nužudyti nukentėjusiąją. Vien tai, jog liudytoja teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad nukentėjusioji pasakė konkrečius žodžius apie grasinimą nužudyti, kas akcentuojama Skundžiamame nuosprendyje, nesudaro pagrindo teigti, kad tokių grasinimų NUT1 neišsakė. Nors NUT1 teisme teigė, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, NUT1 paklaustas, kodėl nukentėjusioji teigė, jog jis nukentėjusiajai grasino, parodė, kad nukentėjusioji yra psichiškai nesveika, jai reikia gydytis (1 t., b. l. 141-143). Šie nuteistojo išdėstyti teiginiai patvirtina jo neigiamą požiūrį į nukentėjusiąją bei paneigia faktą, jog jokio konflikto nebuvo. Svarbu ir tai, jog nuteistasis parodė, kad grasina nukentėjusiajai, nes žino, kad nukentėjusioji jo bijo, o kitos jo nebijo, kas taip pat patvirtina nuteistojo tyčią grasinti nužudyti nukentėjusiąją (4 t. b. l. 12-14).
Taigi, nors pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje vadovavosi NUT1 parodymais, kad jis negrasino nužudyti nukentėjusiosios ir vertino, jog duomenų, patvirtinančių, nuteistojo kaltę, nėra, tačiau šias aplinkybes paneigia aptarti įrodymai, kurie nors ir buvo išsamiai aptarti Skundžiamame nuosprendyje, tačiau įvertinti netinkamai. Visame šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog abejoti nukentėjusiosios, kurios atžvilgiu jau buvo padaryta analogiška nusikalstama veika (2 t., b. l. 95-102), parodymais, nėra pagrindo. Nuteistojo pasakytos frazės, konkrečiai „pamatysit ką jis gali, išpjaus visus, o ją pirmą“, kad „kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją išpjaustys“, rodant nukentėjusiajai peilio ir asmens karste nuotraukas, kartu jo agresyvus elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog grasinimo turinys buvo konkretizuotas. Grasinimai buvo daugkartiniai, pasikartojantys, turiniu ir esme panašūs, tai nebuvo pavienis ir spontaniškas grasinimas. Šių išvadų nekeičia ir pirmosios instancijos teismo Skundžiamame nuosprendyje akcentuota aplinkybė, jog 2025 m. spalio 20 d. NUT1 turėjo tik telefoną, o duomenų apie tai, kad NUT1 įvykio metu su savimi turėjo kokius nors kitus įrankius ar daiktus, nėra. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent rodomos peilio ir karsto nuotraukos nuteistajam buvo kaip priemonė grasinti nukentėjusiajai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad nukentėjusioji NKA1 turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad NUT1 2025 m. spalio 20 d. įgyvendins savo grasinimą, su šiais argumentais sutikti, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo. Pritartina Skunde nurodytiems argumentams, jog aplinkybę, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, patvirtina tai, kad NUT1 jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, jog juto baimę, stresą. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, jog nukentėjusioji parodė, kad NUT1, atvykęs 2025 m. spalio 20 d., sakė, kad kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją išpjaustys. Taigi, (duomenys neskelbtini) veika, už kurį NUT1 Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas, patvirtino, kad nuteistasis įgyvendino savo grasinimą ir sekantį kartą atvyko su peiliais, kas rodo jo veiksmų kryptingumą. Vertinant grasinimų realumą, reikšminga ir nukentėjusiosios reakcija į NUT1 elgesį, t. y. ji dar tą pačią dieną kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 22-24), o tai patvirtina nukentėjusios išgąstį ir manymą, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, liudytoja LUD1 parodė, jog nukentėjusioji jai sakė, kad „kai kitą kartą pamatysi, kad jis ateina, ateik iš karto ir tu į kabinetą“, kas tik sustiprina išvadą, jog nukentėjusioji bijojo nuteistojo, jo grasinimų. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, buvo. Liudytojos, apklaustos pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog nuteistasis yra agresyvus. Pažymėtina ir tai, jog grasinimai buvo nukreipti būtent į nukentėjusiąją, o ne į kitus asmenis. Iš nukentėjusiosios, nuteistojo parodymų matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra įtempti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusioji nejuto baimės, kad jos atžvilgiu išreikšti grasinimai gali būti įvykdyti. Juolab, išsakyti žodžiai pagal jų prasmę siejami su grėsme gyvybei (sveikatai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad NUT1 suprato, jog grasinimą išsako taip, kad nukentėjusioji suprato, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir NUT1 norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad NUT1 veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Byloje surinkti įrodymai – nukentėjusios NKA1 pareiškimas ir parodymai, liudytojų LUD1, LUD2 parodymai, tarnybiniai pranešimai, kartu ir paties NUT1 parodymai, kita byloje esanti medžiaga, sudaro nuoseklią nenutrūkstamą grandinę, leidžiančią tvirtinti, jog NUT1 grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: NUT1 2025 m. spalio 20 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) patalpose (adresas (duomenys neskelbtini)) darbo kabinete, priekaištaudamas (duomenys neskelbtini) darbo organizatorei NKA1 dėl negaunamos socialinės pašalpos bei gyvenamųjų patalpų, telefone rodydamas „Fiskars“ peilio nuotrauką, grasino sakydamas, kad: „Pamatysit ką jis gali, išpjaus visus, o ją pirmą“, kad „kitą kartą ateidamas atsineš peilį ir ją išpjaustys“, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl bausmės
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo NUT1 skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Skirdama bausmę, teisėjų kolegija pažymi, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, skirdama bausmę NUT1, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas aplinkybes.
NUT1 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. NUT1 padarė vieną nesunkų nusikaltimą, keliantį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika tyčinė, baigta. NUT1 teistas, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir už analogiškos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją padarymo (2 t., b. l. 95-102; 3 t., b. l. 172-176); turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 67-77); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nurodoma, jog nuteistajam nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie netrukdė nusikalstamų veikų padarymo metu suprasti veiksmų esmę ir jų valdyti (3 t., b. l. 39-65); nuteistasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 64-65). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti NUT1 paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis, kaip prašoma prokurorės skunde, nustatytinas mažesnis nei BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, NUT1 paskirtos bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir NUT1 skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Dėl proceso išlaidų
Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau ir VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 buvo patirtos 297,50 Eur išlaidos.
Šioje byloje apeliacinį skundą padavė prokurorė. Apeliacinis procesas vyko ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva siekiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertindama aplinkybę, jog dėl byloje paduoto prokurorės apeliacinio skundo nuteistojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas ne paties nuteistojo, o valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl NUT1 ( NUT1 ) išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d. veika), jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar nusikaltimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
NUT1 pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d.) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, NUT1 paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) veika), pridedant bausmę, paskirtą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 20 d. veika), ir NUT1 paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.