Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
AN2-172-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
4-8-3-15596-2026-1
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Petkus
Institucija
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Bylos Nr. AN2-172-1286/2026
Proceso Nr. 4-8-3-15596-2026-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.12; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2026 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-27-ANR_N-578-2026 (ROIK: 26300206427) (toliau – Nutarimas) G. Š. (toliau – apeliantas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – bauda 30 Eur. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2026 m. vasario 27 d., 16:03 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. (Vilniaus-Laisvės a.), būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ galiojimo zonoje, per 5 minutes neįsigijo stovėjimo bilieto, nesumokėjo trumpąja žinute ar mobiliąja programėle per mobiliojo ryšio operatorių, nepaliktas automobilio stovėjimo bilietas ant automobilio priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys. Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2025 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 1-9 redakcija) (toliau – Rinkliavos nuostatai) 23.1.2 ir 24 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliantas pateikė skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartį; 2) panaikinti Nutarimą; 3) nutraukti administracinio nusižengimo bylą dėl kaltės nebuvimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2026 m. vasario 27 d., 16:03 val., atvykęs į mokamą stovėjimo vietą, apeliantas norėjo sumokėti stovėjimo rinkliavą. Šalia esantis bilietų automatas visiškai neveikė - ekranas buvo tamsus, aparatas nereagavo į jokias sąsajas. Normalus, atidus vairuotojas negali ir neprivalo iš anksto žinoti, kad viešoji mokėjimo infrastruktūra bus sugedusi. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir kaltė nebuvo teisiškai pagrįsta.

UAB „Panevėžio būstas“ nevykdė savo priežiūros pareigos - neveikiantis aparatas nebuvo laiku aptiktas ir sutvarkytas. Šios pareigos nevykdymo pasekmę – apelianto negalėjimą sumokėti rinkliavą – teismas neteisėtai perkėlė apeliantui.

Bausti asmenį už mokesčio nesumokėjimą, kai pats paslaugos teikėjas neužtikrino veikiančios atsiskaitymo infrastruktūros, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžia vartotojo teises.

Apeliantas atvyko su mokėjimo kortele, ketindamas atsiskaityti per aparatą – tai yra oficialiai nustatytas mokėjimo būdas. Šio būdo neveikimas negali automatiškai sukelti pareigos naudotis kitais vartotojui nežinomais ar neprieinamais būdais – mobiliąja programėle ar SMS žinute, kurie reikalauja išankstinės registracijos, specialių žinių ir atskiros sutarties su operatoriumi.

Teismo nurodyta pareiga apeliantui per 5 minutes surasti kitą automatą apie 100 m atstumu arba naudotis alternatyviais mokėjimo būdais yra neproporcinga.

Teismo išvada, kad, neveikiant bilietų automatui, apeliantas privalėjo automobilio nestatyti, yra klaidinga, nes stovėjimas buvo teisėtas, o tik mokėjimo pareiga liko neįvykdyta dėl operatoriaus kaltės, operatorius negali efektyviai uždrausti naudotis viešąja erdve dėl savo infrastruktūros gedimo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Esant tokiai situacijai, kai bilietų automatas sugedęs, apeliantas privalėjo vadovautis Rinkliavos nuostatų 23.1.3. papunktyje nustatyta tvarka – vietinę rinkliavą reikėjo sumokėti kitu būdu arba greta esančiu automatu. Atsižvelgiant į transporto priemonės pastatymo vietą (Klaipėdos g. 3), apeliantas turėjo visas galimybes pasinaudoti kitais šalia esančiais automatais, kurie buvo ties pastatais, esančiais Klaipėdos g. 26 ir Respublikos g. 6, įvertinant tai, kad už rinkliavą būtina sumokėti, įsigyjant stovėjimo bilietą, arba sumokėti trumpąja žinute ar mobiliąja programėle per mobiliojo ryšio operatorių per 5 minutes nuo transporto priemonės pastatymo.

Nesumokėjus vienu iš numatytų atsiskaitymo už rinkliavą būdu, apeliantas neturėjo teisės palikti stovėti transporto priemonės mokomoje zonoje ir privalėjo transporto priemonę patraukti. Nesumokėjus už rinkliavą kitais numatytais būdais ir palikus stovėti transporto priemonę, buvo pažeisti Rinkliavos nuostatų 23.1.2 papunktis ir 24 punktas.

Apelianto argumentai dėl rinkliavos operatoriaus UAB „Panevėžio būstas“ tariamo Rinkliavos nuostatų 29 punkto nevykdymo – rinkliavos aparatų nepriežiūros, bei parkavimo paslaugos nesuteikimo dėl Institucijos kaltės, pažeidžiant apelianto teisę pasirinkti mokėjimo būdą, yra nepagrįsti ir nėra reikšmingi apelianto kaltės konstatavimui, nes nesusiję su bylos aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, skiriant vairuotojui baudą nuo 20 Eur iki 40 Eur.

Apeliantas nubaustas už tai, kad 2026 m. vasario 27 d., 16:03 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. (Vilniaus-Laisvės a.) pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ galiojimo zonoje, per 5 minutes neįsigijo stovėjimo bilieto, nesumokėjo trumpąja žinute ar mobiliąja programėle per mobiliojo ryšio operatorių, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilio priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę, apeliaciniame skunde iš esmės teigdamas, kad nėra kaltas dėl padaryto nusižengimo, kadangi neveikė automobilio stovėjimo bilietų įsigijimo aparatas, už kurio neveikimą atsakinga yra UAB „Panevėžio būstas“, o apeliantas neprivalėjo ieškoti kito mokėjimo aparato jam nežinomoje vietoje, taip pat neprivalėjo naudotis kitais apmokėjimo už automobilių stovėjimą būdais, kadangi nebuvo informuotas apie tokius būdus, kuriems reikalingos specialios žinios, išankstinė registracija ar sutartis su operatoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Rinkliavos nuostatų 23.1.2. papunktyje nustatyta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo per 5 minutes įsigyti stovėjimo bilietą arba sumokėti trumpąja žinute ar mobiliąja programėle per mobiliojo ryšio operatorių. vienkartinį bilietą (jeigu įsigyjant bilietą nebuvo nurodytas automobilio valstybinis numeris) automobilio valdytojas (vairuotojas) turi palikti automobilyje ant priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys (Rinkliavos nuostatų 24 punktas). Rinkliavos nuostatų 23.1.3. papunktyje yra nustatyta, kad jei rinkliava mokama bilietų automatu, tai turi būti atlikta arčiausiai prie automobilio esančiu automatu, jei automatas yra sugedęs, vietinę rinkliavą reikia sumokėti kitu būdu arba greta esančiu automatu; bilietų automato gedimas neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 23.1.4. papunktyje nustatyti alternatyvūs rinkliavos sumokėjimo būdai: sumokėjimas trumpąja SMS žinute ar mobiliąja programa per mobiliojo ryšio operatorių per 5 minutes nuo transporto priemonės pastatymo.

Nesutikdamas su šios nutarties 12 punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, pažymi, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintu bendruoju teisės principu – ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia). Šis principas taip pat įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas neprivalėjo naudotis kitais apmokėjimo už automobilių stovėjimą būdais, kadangi nebuvo informuotas apie tokius būdus, kuriems reikalingos specialios žinios, išankstinė registracija ar sutartis su operatoriumi, nepagrįsti dėl to, kad Rinkliavos nuostatai yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos norminis teisės aktas, kuris yra skelbiamas viešai Teisės aktų registre ir prieinamas kiekvienam asmeniui. Įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato nei savivaldybėms, nei apmokėjimo už automobilių stovėjimo paslaugas operatoriams pareigos papildomai kiekvieną vairuotoją informuoti apie alternatyvius mokėjimo už automobilių stovėjimą būdus, nesusijusius su prie stovėjimo vietų esančiais bilietų išdavimo ir apmokėjimo už stovėjimą aparatais. Duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių apeliantui nebuvo pasiekiama informacija apie alternatyvius apmokėjimo už automobilio stovėjimą būdus, byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apie tokius būdus apeliantas nežinojo. Be to, byloje nustatyta, kad pakankamai netoli nuo tos vietos, kurioje apeliantas pastatė savo transporto priemonę, buvo ir kiti mokėjimo aparatai – Respublikos g. 26 ir Respublikos g. 6, todėl taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad apeliantas negalėjo rasti kitų vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą sumokėjimo aparatų. Byloje taip pat nenustatyta, kad kitiems mokėjimo būdams yra reikalingos specialios žinios, be kurių apeliantas nebūtų pajėgęs savo mobiliajame telefone savarankiškai įdiegti mobiliosios programos ar sumokėti už transporto priemonės stovėjimą trumpąja SMS žinute. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nurodyti apelianto argumentai nepaneigia jo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, ir yra laikytini siekiu tiesiog išvengti administracinės atsakomybės, numatytos ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Apelianto kaltės taip pat nepaneigia argumentai dėl UAB „Panevėžio būstas“ pareigos prižiūrėti vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą sumokėjimo aparatus nevykdymo, kadangi, pirma, byloje nėra duomenų išvadai, kad dėl UAB „Panevėžio būstas“ veiksmų apeliantas negalėjo sumokėti vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, pasinaudodamas netoliese esančiais kitais mokėjimo aparatais, ir , antra, negalėjimas sumokėti už transporto priemonės stovėjimą vienu mokėjimo būdu nešalina transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) prievolės sumokėti vietinę rinkliavą už stovėjimą kitais galimais sumokėjimo būdais, kurie, kaip jau konstatuota, apeliantui buvo visiškai prieinami ir apie juos jam buvo žinoma.

Atsakydamas į šios nutarties 5.6. punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išvados, kad, neveikiant bilietų automatui, apeliantas privalėjo automobilio nestatyti, nedarė. Šie apelianto nurodyti argumentai yra klaidingi, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apeliantas turėjo automobilį statyti kitoje vietoje, jeigu iš tiesų neturėjo galimybės sumokėti už automobilio stovėjimą jokiais būdais, o ne dėl to, kad neveikė bilietų išdavimo ir vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą surinkimo aparatas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra susiję su vartotojų teisių bei civilinių teisinių santykių aiškinimu ir neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Petkus