Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
1A-191-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21834-2025-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Artūras Petkus
Nuteistasis
O. L.
Prokuroras
Panevėžio apylinkės teismas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-1286/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21834-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.9.2; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Petkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,nuteistojo O. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. gynėjo advokato Kęstučio Galvičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistasis O. L., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, bei 284 straipsnį, paskiriant laisvės apribojimo 7 (septyniems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nuteistajam O. L. paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam O. L. paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, nuteistajam O. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 3 dalies 5 punktu, nuteistajam O. L. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas. Nuteistasis O. L. įpareigotas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 3) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

O. L. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su N. G., dalyvaujant nepilnamečiui T. S., 2025 m. birželio 21 d. apie 20:30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamiesi, be jokios dingsties, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia dešiniu kumščiu sudavė A. D. vieną smūgį į veidą, kuris nuo patirto smūgio nugriuvo ant žemės, o N. G. tyčia kairiu kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. D. į galvą, tuo pačiu metu T. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nusikaltimo padarymo metu, neturėjo amžiaus pagal kurį atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus) ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam A. D. dešine koja spyrė į galvą, taip mušdami bendrais veiksmais O. L., N. G. ir T. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus), A. D. sukėlė fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinių kairių 1 ir 2-o dantų vainikų nuskėlimus, apatinių kairio 1-o danties ir dešinio 1-o danties vainikų lūžius (netekimą), šiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiam A. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius (toliau – ir nuteistojo gynėjas) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. birželio 23 d. nuosprendį ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti laisvės apribojimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Nuteistasis teismo posėdžio metu pilnai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, labai nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistajam pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė negu įstatymo numatyta – laisvės apribojimas, paliekant paskirtas auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimus.

Nuteistasis nuteistas pirmą kartą, pasižada ateityje nedaryti teisės pažeidimų, dirbti ir gyventi dorai.

Įvertinus visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, sprendžiant bausmės klausimą, turi būti atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Prokurorė prašė O. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo 1 metams bausmę už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą, teigdamas, kad nuteistajam dėl šio nusikaltimo padarymo galėjo būti paskirta švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, todėl teisėjų kolegija būtent dėl šių klausimų ir pasisakys.

Dėl švelnesnės bausmės skyrimo

Nuteistojo gynėjas, prašydamas skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, taip pat teigia, kad turi būti vadovaujamasi ir atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026). Antai, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes tais atvejais, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis).

Švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimą reglamentuoja BK 62 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad buvo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su N. G. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, pagrįstai atsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, skirdamas nuteistajam bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad jis neteistas, skyrė bausmę, kuri yra žymiai mažesnė negu šios bausmės vidurkis. Todėl nagrinėjamu atveju, siekiant dar švelnesnės bausmės paskyrimo, pastaroji aplinkybė nevertintina pakartotinai ar papildomai. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, veika padaryta tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje su N. G., veika baigta, nuteistasis tiesiogiai pats aktyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį A. D., padarė turtinę žalą. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo nuteistajam, visas bylos aplinkybes įvertino visapusiškai ir atsižvelgė individualizuodamas bausmę nuteistajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 62 straipsnio taisykles, švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė, nuteistajam gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio nustatytų aplinkybių visumą, tačiau šios nagrinėjamos bylos aplinkybės, kaip matyti atsižvelgus į tai, kas jau išdėstyta, neleidžia daryti išvados, kad yra BK 62 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę negu įstatymo įtvirtintą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo O. L. gynėjo advokato Kęstučio Galvičiaus apeliacinį skundą.

Teisėjai Artūras PetkusJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė