- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-649-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00517-2023-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- E. V., Molėtų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- T. G., J. K., L. K.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant prisijungus nuotolinio ryšio priemonėmis: ieškovės L. L. atstovui advokatui D. S.,
tretiesiems asmenims: E. V. ir atstovui advokatui P. V.; L. D. atstovui advokatui D. G.; Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovui R. K.,
specialiųjų žinių turinčiam asmeniui akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatorius darbuotojai D. V., bendrovės atstovui M. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. G., J. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams T. G., J. K. ir L. K. dėl neterminuoto atlygintinio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V., L. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti atsakovams T. G., J. K., L. K. priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį 148 kv. m. ploto kelio servitutą pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. siūlomo servituto nustatymo planą M 1:1000 (2024-01-29 DOK-3332 patikslino plane nurodytą kodą iš 216 į 214), aprašytą piketais 13, 14, 15, 16, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei L. L. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas); taip pat ieškovė prašė priteisti atsakovams lygiomis dalimis kompensaciją, kurios dydį patikslino 2026 m. kovo 25 d. prašymu, ir prašė priteisti atsakovams iš ieškovės 1 878,00 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimui; priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) B. Š. sklypas neturi tiesioginio susisiekimo su bendrojo naudojimo privažiavimo keliais, nes iš visų pusių sklypą supa atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausantys sklypai: - Vakarinėje pusėje: sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (čia ir toliau tekste – (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams; - Šiaurinėje pusėje: sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui L. D.; - Rytinėje pusėje: sklypas be adreso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), RC kadastro žemėlapio ištraukose pažymėtas skaičiais 524, priklausantis trečiajam asmeniui E. V.; - Pietinėje pusėje: sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai.
Ieškovės sklypas yra apsuptas atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančiais sklypais, neturi tiesioginio privažiavimo bendrojo naudojimo keliais, todėl objektyviai nėra jokios kitos galimybės prieiti ir privažiuoti prie ieškovės sklypo kitaip, nei per minėtų asmenų sklypus. Tiek ieškovei perkant minėtą sklypą, tiek ir vėliau juo naudojantis buvo susiklosčiusi faktinė taiki situacija: ieškovė, kaip ir ankstesnis sklypo savininkas, prieidavo ir privažiuodavo prie savo sklypo ir namo naudodamasi atsakovų sklypo ((duomenys neskelbtini)) pietine dalimi, palei pat pietinę šio sklypo ribą.
Santykiai pasikeitė, kai dabartiniai sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai buvo paveikti jų artimųjų giminaičių. Atsakovai per savo artimuosius pradėjo konfliktuoti su ieškove ir jos artimaisiais, aršiai pareikalavo nesinaudoti jų sklypu. Atsakovai nereaguoja į jokius racionalius argumentus, kategoriškai atmetė bet kokią galimybę susitarti taikiai, nustatyti servitutą. Konfliktams aštrėjant atsakovų artimieji sunaikino privažiavimo kelią, įrengtą atsakovų sklype (jį suarė) užrakino vartelius ir visais būdais blokuoja privažiavimą ir priėjimą prie ieškovės sklypo. Ties ieškovės siūloma vieta kelio servitutui nustatyti (pietinėje atsakovų sklypo dalyje) yra įrengta elektros laidų oro linija. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad atsakovų sklype įregistruota elektros tinklų apsaugos zona. Taigi atsakovai jau ir dabar negali naudotis pietine sklypo dalimi pilna apimtimi, nes turi paisyti elektros tinklų apsaugos zonos reikalavimų. Būtų logiška ir protinga kelio servitutą nustatyti būtent ties šia apsaugos zona, tuo pačiu sudarant galimybę elektros tinklų darbuotojams privažiuoti ir aptarnauti oro liniją.
Atsakovai T. G., J. K. ir L. K. nurodė, kad ieškinys yra pateiktas nesavalaikiai ir ankstyvai, neišnaudojus ikiteisminės ginčo stadijos, t. y. nesikreipus į atsakovus, o taip pat ir trečiuosius asmenis dėl galimo servituto nustatymo, neišstudijavus projektinės dokumentacijos, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas, o taip pat neišgirdus atsakovų pozicijos. Ieškovės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Analizuojant žemėlapį ir suteiktus adresus akivaizdu, kad Ieškovės sklypas suformuotas suskaldžius (padalinus) vieną pailgą sklypą adresu (duomenys neskelbtini) į tris smulkesnius sklypus. Skaldant sklypus privalėjo būti išspręstas ir privažiavimo prie naujai suformuotų sklypų klausimas, o tai numato ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, savivaldybės lygmens norminiai aktai ir kita. Atskiro vertinimo dalyku galės būti ir trečiųjų asmenų veiksmai, kurie ir sukūrė tokią situaciją, kad ieškovė liko be privažiavimo, o dabar tai bandoma nustatyti niekuo dėto kaimyninio sklypo – atsakovų sąskaita.
Trečiasis asmuo L. D. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,0759 ha, ir jame esantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio plotas 0,0556 ha, ir jame esantis ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) Vertino, kad ieškovės valdomo pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 100 proc., pastatas pradėtas statyti 2016 m., baigtas 2020 m., o ieškovė, kaip ir ankstesnis sklypo savininkas, prieidavo ir privažiuodavo prie savo sklypo ir namo naudodamasi atsakovų sklypo ((duomenys neskelbtini)) pietine dalimi, palei pat pietinę šio sklypo ribą, kurioje buvo įrengtas privažiavimo kelias bei nuovaža su vartais į (duomenys neskelbtini) Ieškovės pateiktos ginčo vietovės fotolentelės duomenys patvirtina bei įrodo ieškovės teiginius, kad buvęs privažiavimo kelias (kuris ir sudaro ieškovės prašomo nustatyti servituto turinį) buvo sunaikintas sąmoningais atsakovų veiksmais (jį suariant), o įvažiavimo vartai iš (duomenys neskelbtini) užrakinti, taip sąmoningai eliminuojant bet kokį ieškovės patekimą prie jai priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo.
Trečiasis asmuo E. V. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir laiko jį atmestinu.
Trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, raštu nurodė, kad administracija teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir (ar) savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, nustatytas atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotas atlygintinis 148 kv. m. ploto kelio servitutas pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. siūlomo servituto nustatymo planą M 1:1000, aprašytą piketais 13, 14, 15, 16, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas). Priteisė iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams vienkartinę 1 878,44 Eur dydžio piniginę kompensaciją ir nuostolių atlyginimą už servituto nustatymą pagal turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. 1/3 dalių savininkams atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 626,15 Eur. Priteisė ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 546,85 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1 000 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisti ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti trečiajam asmeniui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti iš atsakovų T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 13,76 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės paliko galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės sklypas iš visų pusių yra apsuptas atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančiais žemės sklypais ir neturi privažiavimo bendrojo naudojimo keliais, ir todėl objektyviai nėra jokios kitos galimybės patekti į ieškovės sklypą kitaip, kaip tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypus. Nesant galimybės normaliomis sąnaudomis nekilnojamojo turto naudoti pagal paskirtį servituto nustatymas yra pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo per konkretų žemės sklypą, nurodė, jog 2025 m. gruodžio 10 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismui atlikus vietos apžiūrą, teismas nustatė, kad servitutinio kelio įrengimas per trečiojo asmens L. D. sklypą yra objektyviai apsunkinamas dėl būtent tų pačių faktinių aplinkybių, kurios yra nurodytos matininko Š. P. atliktoje 2023 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo sprendinių aprašymo ir vertinimo ataskaitoje, t. y. dėl sklype esančių statinių, tujų, kitų statinių bei kt. Be to, teismas įvertini ir trečiojo asmens L. D. atstovo išsakytą poziciją, kad nustačius kelio servitutą per šį sklypą, servitutas užimtų maždaug trečdalį sklypo ploto, ir tai lemtų, jog sklypo nebūtų galimybės naudoti pagal tiesioginę funkcinę paskirtį, nebūtų galima pastatyti statinio ir pan. Tokius apribojimui ir suvaržymus teismas vertino, kaip esminius ir pažeidžiančius trečiojo asmens teises, todėl esant kitoms alternatyvioms servituto nustatymo galimybėms, kelio servituto per trečiojo asmens L. D. sklypą nustatymą laikė neproporcingu ir dėl to negalimu.
Teismas taip pat vertino, jog objektyviai nėra galimybių kelio servituto nustatymui per trečiojo asmens E. V. sklypą dėl sklypo formos (siauras ir ilgas), ir kitų sklypo ypatumų, o būtent, kad sklypas yra žemumoje, jame kaupiasi vanduo ir dėl to kelio įrengimas būtų apsunkintas ir brangus. Be to, servitutinis kelias šį sklypą turėtų kirsti per jo ilgąją kraštinę, kas reiškia jog jis būtų kelis kartus ilgesnis už galimą kelio servitutą per gretimus sklypus, be to, nustačius tokį servitutą būtų apribojamos sklypo savininko teisės šio sklypo naudojimui pagal jo tiesioginę paskirtį, nes galimybių tokiame sklype vykdyti ūkinę veiklą, pastatyti statinį ar kitaip naudotis šiuo sklypu, objektyviai nebeliktų. Išvažiuojamajame teismo posėdyje vietos apžiūros metu visos šios aukščiau išvardintos faktinės aplinkybės objektyviai pasitvirtino. Todėl teismas sprendė, jog kelio servituto nustatymas šiame sklype esminiai suvaržytų ir pažeistų trečiojo asmens E. V. teises ir būtų neproporcingas.
Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog kitas žemės sklypas, su kuriuo taip pat ribojasi ieškovės žemės sklypas, yra adresu (duomenys neskelbtini) Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tai yra visuomeninės paskirties žemės sklypas su jame esančiu pastatu – Socialinės paramos centru. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad per valstybinį sklypą eina vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonos, be to tai yra socialinės paramos centras ir dėl įstaigos specifikos ten nėra galimybės įrengti servitutą, nes tokiu atveju ten turėtų būti leidžiama važiuoti ir eiti pašaliniams asmenims.
Vertindamas aplinkybes dėl servituto nustatymo per atsakovų žemės sklypą, taip pat spręsdamas klausimą dėl ieškovės ir atsakovų siūlomo servituto nustatymo plano, pažymėjo, kad funkciškai, techniškai ir teisiškai tinkamesnis yra ieškovės siūlomas servituto nustatymo planas, kadangi atsakovų pasiūlyto servituto nustatymo vietoje auga medžiai, įskaitant didelį brandų medį, kuris saugotinas, taip pat šioje zonoje eina elektros tinklų oro linija, stovi gelžbetoniniai stulpai, yra elektros tinklų apsaugos zona, yra nuotekų tinklai, be to, yra nežymus reljefo nuolydis, dėl kurio kelio įrengimas ir saugus naudojimasis keliu reikalautų papildomų darbų. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip nereikšmingos, nes jos parodo, kad atsakovų parinkta vieta neatitinka reikalavimo parinkti vietą, kuri labiausiai būtų tinkama kelio paskirčiai. Ir medžių buvimas, tame tarpe ir brandaus medžio, kuriuos reikėtų šalinti, ir elektros tinklai bei jų apsaugos zona, ir nuotekų tinklai, ir sklypo nuolydis bei esama tvora, kurios išsaugojimui gali reikėti papildomų grunto lyginimo, tvirtinimo ir atraminių sprendinių ar kitų inžinerinių priemonių, rodo, jog toks projektas ne tik gali būti brangus, bet ir nėra optimalus, kadangi kitas servituto nustatymo planas leidžia pasiekti tą patį tikslą išvengiant techniškai komplikuotos situacijos sukūrimo. Kelio servitutą nustatant pagal ieškovės siūlomą servituto nustatymo planą, jokių darbų iš esmės nereikėtų atlikti, nes kelias, kuris yra šiuo metu, labiausiai atitinka keliui, kuriuo turėtų važiuoti transporto priemonės, keliamus reikalavimus.
Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės siūlomas nustatyti servitutas yra racionalus, objektyvus, teisėtas ir minimaliai apribojantis atsakovų nuosavybės teisę, įvertinant, kad prašomo nustatyti servituto plotas sudaro tik 148 m2, kas sudaro 2,86 proc. atsakovų žemės sklypo, ir tokiu servitutu bus išlaikyta abiejų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra.
Spręsdamas dėl servituto atlygintinumo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatomas 148 kv. m. žemės sklypo dalyje, kurios rinkos vertė sudaro 707,44 Eur, ir kad papildomai dėl servituto nustatymo reikšmingai sumažėja 245 kv. m. sklypo dalies vertė, kurios pilna rinkos kainos vertė sudaro 1 171,10 Eur. Todėl teisingas atsakovų patiriamų nuostolių atlyginimas už nuosavybės suvaržymą turi apimti atlyginimą tiek už tą sklypo dalį, kurią užima servitutas, tiek ir už servitutu atribojamą žemės sklypo dalį, ir sudaryti iš viso 1 878,44 Eur sumą.
Paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, jog ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl ieškovės sumokėtas 220 Eur žyminis mokestis, 800 Eur už ekspertizės atlikimą, 20,55 Eur už duomenų iš VĮ Registrų centro gavimo (iš viso 1 040,55 Eur) paskirstomi visiems atsakovams lygiomis dalimis (po 346,85 Eur).
Nustatydamas bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi formuojama teismų praktika ir sprendė, kad nors ieškovės materialiniai reikalavimai šioje byloje patenkinti, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, būtų neproporcingai suvaržyta atsakovų teisė į nuosavybę ir jiems ieškovės nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovai netektų didelės dalies jiems teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jų nuosavybės teisės suvaržymą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovei priteistinas mažesnės apimties jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – viso 600 Eur, t. y. priteistina ieškovei iš atsakovų T. G., J. K. ir L. K. iš kiekvieno po 200 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Kartu teismas pabrėžė, jog trečiojo asmens L. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 7 289 Eur, ir tai keturis kartus viršija byloje apskaičiuotą kompensaciją už nustatytą servitutą. Dėl to yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Įvertinus, kad byla buvo sudėtinga, įvyko daug posėdžių, vienas iš jų išvažiuojamasis posėdis, į trečiojo asmens L. D. atstovo atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pobūdį, į šalių procesinį elgesį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nuspręsta, kad trečiajam asmeniui L. D. priteistina iš atsakovų T. G., J. K. ir L. K. po 1 000 Eur iš kiekvieno už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Trečiasis asmuo E. V. bylos duomenimis yra patyręs iš viso 1 300 Eur už byloje jam teiktą advokatų teisinę pagalbą, ir byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, todėl laikomas pralaimėjusia bylą šalimi, kurios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Dėl ieškovės ir trečiojo asmens L. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimus į trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą teismas pažymėjo, kad ieškovės ir trečiojo asmens turėtos išlaidos už atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimą buvo sąlygotos trečiojo asmens E. V. inicijuoto proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo priimtos nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sutiko, kad už šių išlaidų atlyginimą nėra atsakingi atsakovai, todėl iš trečiojo asmens E. V. ieškovei priteisė 700 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, o trečiajam asmeniui L. D. priteisė 241 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą parengimą.
Atsakovai T. G., J. K. ir L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantai, taip pat jų atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teritorijų planavimo dokumente numatytus sprendinius, t. y. 2017 m. vasario 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu (toliau – ir Įsakymas) patvirtintą J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame buvo numatyti du servitutai ir jų turinys – į padalintą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar priklausantį ieškovei) patenkama naudojantis kelio servitutais per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dabar priklausančius L. D.), taip pat dėl kokių objektyviai pasikeitusių aplinkybių jis teritorijų planavimo dokumentu nesivadovauja.
Vertina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai sudarytų pagrindą naikinant patį Įsakymu patvirtintą J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o be to teismas turėjo paaiškinti kaip bus sprendžiami kiti jame nurodyti sprendiniai, pvz. užtikrinamas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), juo labiau kad šioje byloje liudijusi aktualų teritorijų planavimo dokumentą parengusi matininkė A. M. aiškiai nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas tinkamai ir įgyvendinti jo sprendinius yra įmanoma; norint įrengti kelią būtų reikalinga nugriauti lauko tualetą ir iškasti tujas, pakoreguoti sklypo landšaftą, tačiau visada pirmiausia yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, o vėliau jo pagrindu atliekami statybos ar teritorijos tvarkymo darbai, įrengiami keliai, pagaliau naudojamas žemės sklypas.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodo, kad dėl įstaigos specifikos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nėra galimybės įrengti servitutą, nes tokiu atveju ten turėtų būti leidžiama važiuoti ir eiti pašaliniams asmenims, tačiau šis argumentas ne tik, kad niekaip nemotyvuojamas, tačiau yra paneigtas bylos medžiaga. Šiame centre yra teikiamos Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose ir kita. Taip pat sklype yra faktiškai įrengtas kelias, o patekimas į žemės sklype esantį centrą niekaip nėra ribojamas. Be to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aktualioje vietoje kaip tik neina jokia elektros tinklų apsaugos zona, ji eina būtent teismo nustatyto servituto zonoje, o nuotekų tinklas yra greta atsakovų siūlomo nustatyti servituto.
Teigia, kad pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą sklypo dalyje nėra jokių nuotekų tinklų, todėl tikėtina, kad teismas dėl šio objekto tiesiog susipainiojo. Nors elektros apsaugos zona ir yra nustatyta, tačiau į šią orinio tinklo apsaugos zoną vienodai papuola ir sklypo dalis, kurioje teismas servitutą vis gi nustatė. Kita vertus, orinių elektros tinklų apsaugos zona niekaip nekliudo sklypu važiuoti. Be to, atmesti atsakovo siūlytą variantą nesudarė pagrindo ir teismo minimas medis bei elektros stulpas, kadangi medis nėra vertingas ir atsakovai sutinka ir sutiko, kad jis būtų nupjautas, tai net planuoja daryti ir patys, o viena elektros stulpo atrama – visiškai jokia kliūtis, kadangi šiuo metu net skatinamas elektros tinklų kabeliavimas.
Atsakovai papildomai pastebi ir tai, kad teismo minimas medis auga prie pat sklypo ribos (ant ribos), o elektros stulpas stovi lygiai keturi metrai nuo sklypo ribos, taigi – jų tarpe pilnai galima įrengti kelią, ką atsakovai ir siūlė. Taigi šie objektai visiškai nekliudo atsakovų siūlomam servitutui funkcionuoti, o juos taip pat būtų galima ir pašalinti.
Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo papildomų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų kad jau yra parengti realūs, konkretūs padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo sprendiniai, ir kad prašomas nustatyti servitutas šiuos atsakovų sprendinius faktiškai padarytų neįmanomus. Šiuo atveju atsakovai turi teisę į vientisą ir servitutu nesudalintą sklypą bei neturi įrodinėti jiems suteiktos teisės atsidalinti turimą žemės sklypą.
Atsiliepimu trečiasis asmuo L. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat taip pat trečiojo asmens atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodo, kad Matininkas Š. P. objektyviai ir nešališkai įsigilinęs į visą dokumentaciją (įskaitant ir į žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą) bei atlikęs detalų faktinės situacijos dėl nurodytuose projekto sprendinių brėžiniuose užfiksuotų ir siūlytų servitutų S1 ir S2 turinį vienareikšmiškai objektyviai konstatavo ir užfiksavo, kad byloje pateiktame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, parengtame 2015 m. liepos 20 d. NŽT prie ŽŪM Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) siūlomi projektuojami servitutai S1 ir S2 ne tik niekada nebuvo įregistruoti ir de facto įgyvendinti, bet jų įgyvendinimas yra ir neįmanomas. Tai nustatyta ir Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pabrėžia, jog ieškovės prašomas nustatyti 148 kv. m. kelio servitutas sudaro tik 2,86 proc. atsakovų sklypo bendro ploto (t. y. viso atsakovų sklypo plotas yra 0,517 ha arba 5170 kv. m.). Pagal ieškovės patikslintą kompensacijos dydį, t. y. skaičiuojant ne tik prašomo nustatyti servitutinio kelio plotą, bet ir už jo esančią atsakovų žemės sklypo dalies juostą iki sklypo ribos susidaro bendras 393 kv. m. plotas, kas vis tiek sudaro tik 7,60 proc. atsakovų sklypo bendro ploto. Tuo tarpu atsakovų apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad apylinkės teismas suteikė „nepakankamą įrodomąją reikšmę“ Įsakymu tvirtintiems J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriais ir turi būti išspręstas klausimas dėl privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo klausimas, tuo pačiu reiškia, kad yra tendencingai siekiama pažeisti imperatyvius proporcingumo ir kuo mažesnio ribojimo principus bei teigiama, kad reikia tiek riboti L. D. nuosavybės teises, kad yra būtina jos nuosavybės atžvilgiu nustatyti net du kelio servitutus (t. y. S1 (48 kv. m. kelio servitutas) ir S2 (160 kv. m. kelio servitutas)), kurių turinys keliasdešimt kartų labiau ribos jos nuosavybės teise nei atsakovų.
Šiuo atveju apeliantai visiškai teisiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingo teisės išaiškinimo dėl teritorijų planavimo dokumentų įrodomosios teisinės reikšmės bei teismo pareigos servituto nustatymo klausimą spręsti atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visetą, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikimu.
Pastebi, kad šioje byloje nėra jokio objektyvaus faktinio ar teisinio pagrindo abejoti dėl to, kad ieškovės pasirinktas ir siūlomas servituto variantas keliasdešimt kartų mažiau riboja tarnaujančio daikto savininko teises atsakovų atžvilgiu nei tai būtų daroma L. D. atveju remiantis atsakovų pageidavimu dėl minėtų dviejų servitutų nustatymo per L. D. pastatus. Be to, apeliantai subjektyviai bando neigti, kad esamas servitutinis kelias, kuriuo ieškovė naudojasi, remiantis šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat yra pavaizduotas atsakovų sklypo 2021 m. lapkričio 23 d. plane, pasirašytame pačių atsakovų ir kuris registruotas VĮ „Registrų centre“.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo argumentai atmetant atsakovų servituto variantą dėl jo nustatymo pietinėje sklypo dalyje yra pagrįsti, kadangi pats apeliantų leidimas dėl saugotino medžio kirtimo neatitinka teisės aktų reikalavimų; medis yra brandus bei saugotinas kaip vertybė savaime; o aplinkybes dėl oro linijos apeliantai turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teisme, todėl tokius argumentus nepagrįstai kelia apeliacinės instancijos procese. Negana to, skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas sudaro vos kelis procentus didelio apeliantų žemės sklypo ir toks servituto nustatymas neapribos ir apeliantų galimybės formuoti individualius žemės sklypus.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodo, kad pradinė žemės sklypo savininkė visus tris žemės sklypus perleido neišsprendusi servituto (suprojektuoto ar pagal parengtą kitokį servituto planą) užtikrinančio patekimą į ieškovės žemės sklypą, nustatymo sandoriu, todėl dabar susidarė situacija, kad ieškovė įsigijo daiktą su trūkumais (be privažiavimo) ir patogiausiais patekimas į žemės sklypą yra galimas per atsakovų žemės sklypą.
Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-115-913/2026 pilnai ir objektyviai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymas, pilnai atskleidė bylos esmę ir remdamasis savo vidiniu įsitikinimu priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.
Ieškovė L. L. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ieškovės atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino visus galimus servituto nustatymo variantus ir nustatė mažiausiai kitų asmenų teisines vertybes suvaržantį bei ekonomiškiausią variantą.
Pažymi, jog nustatant kelio servitutą L. D. sklype, būtų suvaržyta net 28,78 proc. L. D. žemės sklypo ploto ir tai nebeleistų naudoti šio sklypo pagal tiesioginę paskirtį (gyvenamojo namo statybai). Tuo tarpu teismo nustatytas servitutas suvaržo 2,86 procentus nuo viso bendro atsakovų žemės sklypo, arba 4,74 procentus, jei skaičiuojama atsakovų sklypo dalis tarp kelio ir pietinės sklypo ribos.
Pabrėžia, kad apeliantai nepaneigė teismo išvadų apie tai, jog pietinėje pusėje esantis valstybinis sklypas su jame esančiu pastatu atlieka viešąją funkciją, todėl privataus asmens „įsiterpimas“ į socialinės paskirties infrastruktūrą su savo poreikiais nėra galimas, kadangi tai neatitiktų būtinybės kriterijaus, reikštų nuolatinį trečiųjų asmenų judėjimą, padidintų saugumo riziką, ir galimai trikdytų įstaigos veiklą, ir be to, kad toks servitutas akivaizdžiai sukeltų neproporcingą naštą tarnaujančiam daiktui, jis iš esmės keistų šios teritorijos funkcinę paskirtį.
Apeliantų argumentas apie tai, kad servitutinis kelias turėtų būti suformuotas bent jau palei pietinę atsakovų sklypo ribą, yra aiškiai sąlygotas atsakovų siekio ateityje padalinti ištęstą atsakovų sklypą į tris. Tačiau atsakovų sklypas yra tiek ilgas ir tiek didelio ploto, kad net ir teismo nurodytoje vietoje suformuotas servitutinis kelias netrukdys atsakovams padalinti sklypą į tris ir statyti tose dalyse pastatus. Tuo tarpu kelio formavimas palei pietinę sklypo dalį sukels neproporcingai dideles išlaidas ir žalą gamtai (tektų nukirsti brandų medį. nukasti šlaitą, perkelti po žeme elektros liniją, perkelti arba pertvarkyti nuotekų tinklus, taip pat įrengti atraminę sienelę nuo šalia esančio sklypo). Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu turėjo galimybę įsitikinti, kad toks kelio formavimas palei pietinę sklypo ribą yra neracionalus ir neekonomiškas.
Priešingai, nei skunde nurodo apeliantai, jie buvo leidę ieškovės sklypo ankstesniam savininkui naudotis ginčo keliu ir net įrengti jame žvyro dangą bei įvažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai matoma į bylą pateiktose palydovinėse nuotraukose, iš kurių matyti, kad kelias toje vietoje yra vienerius metus.
Be to, teismui nustačius laikinąsias apsaugos priemones ieškovė ir su ja susiję asmenys naudojasi ginčo keliu visą ilgo bylinėjimosi laikotarpį. Kaip matyti iš realios situacijos, naudojimasis šiuo keliu nesukėlė atsakovams neproporcingų suvaržymų ar kitokios esminės žalos, kurią jie deklaruoja apeliaciniame skunde. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos sumą atsakovams atsižvelgė į ekspertizės aktu nustatytą atsakovų žemės sklypo vertę, tačiau ieškovė sutinka su didesnio dydžio kompensacija atsakovams dėl šiuo metu nustatyto servituto.
Trečiasis asmuo E. V. prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, taip pat jo atstovas advokatas nurodo, kad jam kurį laiką gyvenus ieškovei šiuo metu priklausančiame name nebuvo leidžiama naudotis atsakovų žemės sklypu siekiant patekti į šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą su trūkumu, todėl šiuo metu turi naudotis žemės sklypo padalijimo dokumentuose numatytais sprendiniais.
Pažymi, jog atsakovų piečiausios sklypo dalies grunto būklė yra tokia pati, kaip ir toje vietoje, kurioje skundžiamu sprendimu yra nustatytas servitutas, todėl tenkinus atsakovų reikalavimą ir servitutą nustačius piečiausioje jų sklypo dalyje kelio įrengimo sąlygos būtų vienodos.
Specialiųjų žinių turintis asmuo (akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) Servitutų ir teritorijų ekspertė) D. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teisės aktų nuostatos nedraudžia tiesti kelių tinklų apsaugos zonose, tačiau tam reikalingas suderinimas. Pritaria matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtam planui, šiuo planu numatytas kelias patenka į tinklų apsaugos zoną. Be to, kelio įrengimo darbams yra reikalingas atskiras suderinimas ir pateikto sutikimo kelio įrengimui nepakanka. Pažymi, jog J. S. parengto servituto nustatymo plane numatyto kelio įrengimas taip pat patenka į tinklų apsaugos zoną.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, taip pat atsakovų procesiniuose dokumentuose formuluojamus reikalavimus, aplinkybę, jog šalims bei tretiesiems asmenims (fiziniams asmenims) viso proceso metu atstovavo profesionalūs atstovai advokatai šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnį).
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).
Nagrinėjamu atveju atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. rugpjūčio 21 d. ESO raštą, kuriame nurodoma informacija dėl projektuojamo kelio servituto, atsakovų sutikimą dėl medžio kirtimo, 2026 m. rugsėjo 11 d. Molėtų rajono savivaldybės mero leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyviams dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų buvo suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus bei poziciją tiek atskiruose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, taip pat, kad atsakovai naujus įrodymus teikė atsižvelgdami į pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas bei nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog apeliantų teikiami nauji įrodymai yra reikšmingi šios civilinės bylos tinkamam išnagrinėjimui, todėl yra pagrindas juos priimti, juo labiau kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nepažeis kitų proceso dalyvių teisių pasisakyti.
Papildomai pastebėtina, jog ieškovės teiktų naujų įrodymų (uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ parengta sąmata) priėmimo klausimas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą (naują įrodymą atsisakyta priimti).
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus kai J. Z. K. sklypas iš buvusio vientiso 2017 m. buvo padalintas į tris sklypus, plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 10 d. NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas jos 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl ko sprendiniai įsigaliojo.
Įsakymo 2.2 papunktyje buvo numatyti du servitutai ir jų turinys: plane pažymėtas indeksu S1 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius 48 kv. m ploto keliu, esančiu žemės sklype, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje (tarnaujantis daiktas) ir (duomenys neskelbtini) kv. m ploto keliu žemės sklype, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).
Taigi, Įsakymu patvirtintame J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatyti pirmiau aptarti du servitutai ir jų turinys – į atidalintą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar priklausantį ieškovei) patenkama naudojantis kelio servitutais per žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atvaizduoti kadastro žemėlapio ištraukoje adresu (duomenys neskelbtini) dabar priklauso L. D., kuri yra J. Z. K. dukra ir sklypus įgijo 2017 m. birželio 26 d. Dovanojimo sutarties pagrindu).
Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklausta padalijimo projektą rengusi A. M. yra nurodžiusi, kad padalijimo projektą parengė J. Z. K. užsakymu pagal galiojančius teisės aktus, užsakovė sutiko su projektu, jį pasirašė, tad preziumavo, kad sutiko su juo; o numatytų servitutų įrengimas yra galimas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino bei analizavo aplinkybes, susijusias su J. Z. K. žemės sklypo padalijimo sprendiniuose numatytais kelio servitutais, kuriais būtų galima patekti į ieškovės žemės sklypą, taip pat šalių teiktus kitus servituto nustatymo variantus: per trečiajam asmeniui E. V. priklausantį žemės sklypą, per ieškovės sklypo pietinėje dalyje esantį visuomeninės paskirties žemės sklypą; taip pat per atsakovams priklausantį žemės sklypą tiek nustatant servitutą šio žemės sklypo pačioje pietinėje dalyje, tiek dalyje, pagal matininko J. S. 2023 m. gegužės 24 d. parengtą planą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, išklausęs apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalių atstovų, suinteresuotų asmenų bei specialiųjų žinių turinčio asmens paaiškinimus ir parodymus, sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas neužtikrina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.
Dėl servituto (ne) nustatymo ne per atsakovų žemės sklypą
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų, o Įsakymu patvirtinti J. Z. K. 0,2045 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, kuriais numatytas servitutas patekti į šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą per šiuo metu trečiajam asmeniui L. D. priklausančius žemės sklypus nebuvo įgyvendinti. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė neturi galimybės normaliomis sąlygomis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, dėl ko servituto nustatymo būtinumas byloje buvo nustatytas pagrįstai ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, turėjo pareigą spręsti klausimą dėl servituto nustatymo.
Išdėstytos aplinkybės kartu leidžia daryti išvadą, jog pareikšto ieškinio atmetimas sąlygotų kilusio ginčo neišsprendimą, kas neatitinka civilinio proceso tikslo bei principų – koncentruotai, ekonomiškai ir efektyviai ginti asmenų teises bei interesus, taip pat atkurti teisinę taiką. Taigi, atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų pateikto apeliacinio skundo turintį ir jame išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovai apeliaciniu skundu iš esmės reiškia ir alternatyvius apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su skundžiamu sprendimu nustatyto kelio servituto vietos pakeitimu, nurodydami, jog ieškovė faktiškai gali naudotis žemės sklypo padalijimo sprendiniuose nustatytais servitutais per L. D. žemės sklypus, taip pat servitutą galima nustatyti per ieškovės pietinėje sklypo dalyje esantį visuomeninės paskirties žemės sklypą arba atsakovų žemės sklypo pačią piečiausią dalį.
Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas ir argumentai, susiję su servituto nustatymu per trečiajam asmeniui E. V. priklausantį žemės sklypą, nėra formuluojami. Nenustačius pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas išnagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą dalyje dėl servituto nustatymo/nenustatymo pagal žemės sklypo padalijimo sprendinius Įsakymo pagrindu, taip pat per ieškovės sklypo pietinėje dalyje esantį visuomeninės paskirties žemės sklypą; per atsakovams priklausantį žemės sklypą tiek nustatant servitutą šio žemės sklypo pačioje pietinėje dalyje, tiek dalyje, nurodytoje matininko J. S. 2023 m. gegužės 24 d. parengtame plane.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantų argumentą dėl Įsakymu numatytų servitutų per L. D. žemės sklypus, pirmiausia pažymi, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, ne tik kaip varžantis tarnaujančiojo daikto savininko teises, bet ir kaip suteikiantis naudojimosi teises viešpataujančiojo daikto savininkui, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 36, 37 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 33 punktas).
Nagrinėjamu atveju išties žemės sklypo padalijimo sprendiniai numato, jog ieškovė į jai šiuo metu priklausantį žemės sklypą galėtų patekti per L. D. priklausančius žemės sklypus. Tačiau byloje esantys duomenys (žemės sklypo padalijimo sprendiniai, Įsakymo nuostatos, taip pat Š. P. 2023 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypo sprendinių aprašymas ir vertinimas) nesudaro pagrindo pripažinti, jog servituto ribos bei jo konfigūracija yra aiškiai apibrėžtos.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjusiam šią civilinę bylą bei pagrįstai nustačiusiam pagrindą išspręsti šalių ginčą, kadangi ieškovė neturi realios galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo pateikti duomenys, kuriais būtų aiškiai ir konkrečiai apibrėžti būtent žemės sklypo padalijimo sprendiniuose numatyti servitutai per L. D. priklausančius žemės sklypus.
Pastebėtina, jog nors šiuo atveju atsakovai viso civilinės bylos nagrinėjimo metu naudojosi atstovo advokato paslaugomis ir pagrįstai rėmėsi būtent žemės sklypo padalijimo sprendiniuose numatytų servitutų aplinkybe, tačiau neteikė konkretaus tokių servitutų nustatymui reikalingų duomenų ir/ar koordinačių.
Taigi, nagrinėjamu atveju esant nustatytam pagrindui spręsti klausimą dėl ieškovės patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, taip pat į tai, jog teismo sprendimu nustatomas servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, bet į bylą nebuvo pateiktų jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konkrečiai nustatyti servitutų matmenis, konfigūraciją bei konkretų išdėstymą, atsakovų argumentai dėl aplinkybių, susijusių su servituto nustatymo pagal žemės sklypo padalijimo sprendinius, nors ir yra paremti byloje esančiai duomenimis, tačiau jų pagrindu ieškinys negali būti atmetamas, o kelio servitutas nustatomas būtent padalijimo sprendiniuose įvardintų servitutų pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, susijusias su atsakovų reikalavimu nustatyti kelio servitutą į ieškovei priklausantį žemės sklypą per pietinėje dalyje esantį valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame įsikūręs socialinės paramos centras, nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė yra nurodžiusi, kad per valstybinį sklypą eina vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonos, be to tai yra socialinės paramos centras ir dėl įstaigos specifikos ten nėra galimybės įrengti servitutą, nes tokiu atveju ten turėtų būti leidžiama važiuoti ir eiti pašaliniams asmenims. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, esminis kriterijus, sudaręs pagrindą pirmosios instancijos teismui atmesti atsakovų siūlomą variantą nustatyti servitutą per valstybinės žemės sklypą buvo būtent šiame žemės sklype stovinčiame pastate vykdoma veikla, kadangi kitus, su servituto įrengimo aplinkybėmis susijusius duomenis, pats pirmosios instancijos teismas vertino kaip neesminius trukdžius.
Socialinės paramos vykdymo veikla bei pobūdis, kaip pagrįstai tą pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra susiję su socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesais, dėl ko yra užtikrinamas viešasis interesas, atliepiantis ne pavienių asmenų, o jų grupių interesus. Tai, kad privačiam subjektui šiuo konkrečiu atveju būtų patogiau ir ekonomiškiau spręsti nekilnojamojo turto įsigijimo metu nespręstus patekimo į žemės sklypą klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to privataus asmens interesai gali būti laikomi prioritetu, leidžiančiu pažeisti viešų ir privačių asmenų interesų pusiausvyrą, juo labiau, kad byloje egzistuoja alternatyvūs servituto nustatymo variantai.
Taigi, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė servituto į ieškovei priklausantį žemės sklypą per šio sklypo pietinėje dalyje esantį valstybei priklausantį žemės sklypą, nustatyta nebuvo, dėl ko šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Dėl servituto nustatymo per atsakovų žemės sklypą
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų siūlytą variantą nustatyti servitutą į ieškovei priklausantį žemės sklypą per pačią piečiausią atsakovų žemės sklypo dalį pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą, nurodė jog toks nustatymas nėra galimas dėl toje vietoje augančių medžių, įskaitant didelį brandų medį, kuris saugotinas, šioje zonoje einančios elektros tinklų oro linijos, stovinčių gelžbetoninių stulpų, esančios elektros tinklų apsaugos zonos, nuotekų tinklų, be to, nežymaus reljefo nuolydžio, dėl kurio kelio įrengimas ir saugus naudojimasis keliu reikalautų papildomų darbų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs aptartus pirmosios instancijos teismo argumentus, apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusias faktines servituto nustatymo ir jo poreikio kilimo aplinkybes ir priežastis, nenustatė pagrindo sutikti su pirmiau aptartais pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, jog skundžiamu sprendimu nustatytas servitutas nepagrįstai varžo bei apsunkina atsakovų teises bei interesus.
Pažymėtina, kad servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantų alternatyvų reikalavimą dėl servituto nustatymo pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą pačioje piečiausioje atsakovų žemės sklypo dalyje pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju esminė ir šios civilinės bylos kilimą lėmusi priežastis yra tai, kad siekiant padalinti J. Z. K. žemės sklypą suformuojant atskirus savarankiškus žemės sklypus bei siekiant išvengti kaimyninių žemės sklypų savininkų dalyvavimo padalinimo procese buvo numatytas ir padalijimo sprendiniais patvirtintas toks patekimo į šiuo metu ieškovei priklausantį žemės sklypą patekimo būdas, kurio L. D. įgyvendinti nenori dėl didele apimtimi apribotino jos žemės sklypų naudojimo bei nepatogumo.
Taigi, atsakovai nedalyvavo J. Z. K. žemės sklypo padalijimo projekto rengime, o padalijimo projekte numatytų servitutų suformavimas buvo sąlyga, leidusi padalinti žemės sklypą ir išvengti aplinkinių žemės sklypų savininkų įtraukimo, dėl ko šiuo metu esant pagrindui analizuoti ir vertinti servituto vietą, nustatytiną būtent per jų žemės sklypą, pirmiau išdėstytos teisės aktų nuostatos bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtvirtinanti pareigą nustatyti kuo mažiau tarnaujančio žemės sklypo savininko teises ribojantį variantą, sudaro pagrindą atmesti ieškovės argumentus bei teiginius, susijus su patogesniu bei ekonomiškai naudingiausio varianto pasirinkimu, kaip nepagrįstus, juo labiau kad pati ieškovė žemės sklypą įsigijo žinodama ir suvokdama, kad toks žemės sklypas turi trūkumą, kadangi iš visų pusių yra apsuptas kitiems asmenims priklausančių sklypų, o kelio servitutas nėra nustatytas bei įregistruotas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu nustatytas kelio servitutas padalina atsakovų žemės sklypą, kurio viena dalis lieka vos 245 kv. m. ploto, dėl ko yra praktiškai nepanaudojama, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas servitutas nepagrįstai ir pernelyg riboja atsakovų žemės sklypą, kaip tarnaujantį daiktą bei suteikia prioritetą ieškovės, kuri įsigydama daiktą su trūkumais pati prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių, ekonominių interesų užtikrinimui, taip pat atliepia tik jos siekį naudotis daiktu, tik jai patogiausiu būdu, nepaisant to, jog atsakovai nėra susiję su priežasčių, dėl kurių yra pagrindas spręsti servituto nustatymo klausimą, atsiradimu ir kilimu.
Ieškovės atstovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovai taip pat ketina padalinti jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau dėl jų žemės sklypo dydžio toks padalijimas išliktų įmanomas ir tinkamas net ir egzistuojant šiuo metu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytam servitutui, nėra pagrįsta ir teisėta priežastis, leidžianti ginti ir užtikrinti geriausius ieškovės ekonominius interesus ar jos patogumą siekiant nustatyti servitutą tarnaujančiam daiktui. Šiuo atveju didesnės apimties atsakovų nuosavybės teisės ribojimo būdo parinkimas, nei tai objektyviai pagrįsta, negali būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovų žemės sklypo plotas yra didelis ir dėl to jų patiriamas papildomas apie 5 proc. žemės sklypo dalies (245 kv. m. plotas nuo teismo sprendimu nustatyto kelio servituto krašto iki žemės sklypo pietinės ribos) naudingumo netekimas yra galimas ir pagrįstas vien dėl to, kad ieškovei būtų patogiau ir lengviau įrengti kelią jos nurodomoje vietoje.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas spręsti, kad pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimus atitinkantis kelio servitutas per atsakovų žemės sklypą turi būti nustatomas ne pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. siūlomo servituto nustatymo planą, o pagal atsakovų teiktą matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą.
Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą servituto nustatymas nėra galimas dėl toje vietoje augančių medžių, įskaitant didelį brandų medį, kuris saugotinas, šioje zonoje einančios elektros tinklų oro linijos, stovinčių gelžbetoninių stulpų, esančios elektros tinklų apsaugos zonos, nuotekų tinklų, be to, nežymaus reljefo nuolydžio, dėl kurio kelio įrengimas ir saugus naudojimasis keliu reikalautų papildomų darbų.
Kaip jau minėta pirmiau, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo yra pagrindas kuo mažiau riboti tarnaujantį daiktą, o viešpataujančio daikto savininko patogumas nėra kriterijus, turintis esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl servituto vietos nustatymo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog egzistuoja nežymus reljefo nuolydis bei auga medžiai, dėl ko kiltų galimų papildomų įrengimo darbų klausimas, nėra esminis kriterijus, užkertantis servituto vietą nustatyti pagal matininko T. Z. minėtą planą.
Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovai, atsižvelgdami į pirmosios instancijos teismo argumentą, susijusį su brandaus saugotino medžio egzistavimu, į bylą pateikė ne tik atsakovų sutikimą dėl medžio kirtimo, tačiau ir Molėtų rajono savivaldybės mero Leidimą kirsti, kitaip šalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, o būtent vieną paprastąjį uosį. Be to, atsakovai pateikė ir ESO sutikimą dėl servituto nustatymo pagal minėtą T. Z. planą, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialiųjų žinių turinti ESO atstovė nurodė, jog kelio įrengimo darbai elektros linijų apsaugos zonose teisės aktais nėra draudžiami, tačiau tam yra reikalingas kelio techninio projekto suderinimas; be to, tiek pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu patvirtintą matininko J. S., tiek pagal atsakovų pateiktą matininko T. Z. kelio servituto nustatymo planą, kelias patenka į elektros tinklų apsaugos zoną.
Papildomai pastebėtina, jog nors skundžiamame sprendime teismas paminėjo nuotekų tinklus, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie tinklai patenka į matininko T. Z. servituto plano variantą, juo labiau, kad ir matininkas pateiktame plane tokio objekto nepažymėjo. Kita vertus, nuotekų tinklų ar vietinės nuotekų sistemos egzistavimas pats savaime nepaneigia galimybės šioje vietoje įrengti kelią.
Taigi, remiantis atsakovų pateiktais įrodymais bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos ESO atstovės, turinčios specialiųjų žinių, paaiškinimais, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos priežastys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, užkirtusios kelią servitutą nustatyti pagal matininko T. Z. planą, nėra kriterijai, dėl kurių kelio servitutas pagal šį planą negalėtų būti nustatomas.
Dėl servituto atlygintinumo
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kelio servitutas riboja žemės sklypo savininkų teisę pilna apimtimi naudotis savo žemės sklypu, todėl toks ribojimas savaime suponuoja kompensacijos poreikį (CK 4.129 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kompensacijos dydžio apskaičiavimą, nenustatė pagrindo nesiremti byloje esančiu 2026 m. vasario 19 d. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė bei nurodyta, jog 0,5170 ha bendro ploto žemės sklypo (pagrindinė naudojimo paskirti – Kita, naudojimo būdas – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2026 m. sausio 24 d., nustatyta lyginamuoju metodu yra 24 700 Eur (2026-02-20 DOK-5825). Ginčo dėl pagrindo remtis šiuo ekspertizės aktu apeliacinės instancijos teisme nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, remiasi būtent aptarta nekilnojamojo turto verte.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovams priklausančio žemės sklypo plotą (0,5170 ha) bei apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatomo kelio servituto pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą plotą (148 kv. m., kas sudaro 2,86 proc.), sprendžia, jog teisingas atsakovų patiriamų nuostolių atlyginimas už nuosavybės suvaržymą yra 706,42 Eur (2,86 proc. nuo 24 700 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl servituto nustatymo būtinumo, taip pat pagrįstai atmetė atsakovų siūlytą alternatyvų servituto nustatymo per valstybinės žemės sklypą variantą, tačiau nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir reikalavimą kuo mažiau riboti tarnaujančio daikto savininko teises, dėl ko kelio servitutą į ieškovei priklausantį žemės sklypą nustatė pagal matininko J. S. parengtą 2023 m. gegužės 24 d. siūlomo servituto nustatymo planą, o ne pagal atsakovų teiktą matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą, kuris leidžia užtikrinti mažiausią atsakovų teisių ribojimo apimtį.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ir atlygintinis kelio servitutas į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra nustatomas pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą M 1:1000, aprašytą piketais 13, 14, 8, 9, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias CPK 93 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į tai, kieno pusėje dalyvavo trečiasis asmuo ir kam palankus yra teismo sprendimas.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors atsakovai apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje formulavo reikalavimą atmesti ieškovės ieškinį, tačiau apeliacinio skundo turinys, kaip jau minėta pirmiau, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovai faktiškai reiškė ir savarankiškus alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo variantų, kurių vienas buvo kelio servituto nustatymas pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. parengtą servituto nustatymo planą. Tokį alternatyvų reikalavimą apeliantai reiškė ir šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti atsakovus laimėjusiais šią civilinę bylą, dėl ko yra pagrindas atlyginti jų bei jų pusėje dalyvavusio trečiojo asmens E. V. visas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties ieškovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens L. D. patirtos išlaidos nėra atlyginamos.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė tokias išlaidas – 968 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą) ir 119 Eur žyminis mokestis, kurias patvirtina 2026 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra serija SVB Nr. 636, taip pat mokėjimo nurodymo duomenys.
Papildomai pažymėtina, jog nors mokėjimo nurodymo duomenyse dėl teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo konkretūs duomenys nėra atvaizduojami, tačiau pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek advokato patvirtinimas, kad klientas yra atsiskaitęs, tiek susitarimas dėl konkrečių išlaidų apmokėjimo su teisines paslaugas teikusiu advokatu yra pakankamas pagrindas priteisti šaliai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 24-26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102, 103 punktai), kadangi šiuo konkrečiu atveju išlaidų dydį bei jų neišvengiamumą patvirtina 2026 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo E. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias patvirtina pateiktas 2026 m. rugsėjo 28 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas bei PVM sąskaita faktūra Nr. A1/33.
Šios atsakovų bei trečiojo asmens išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl priteisiamos iš ieškovės.
CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo E. V. yra patyręs iš viso 1 300 Eur (700 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 600 Eur civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą; 2025 m. gruodžio 15 d. Sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), taip pat Pinigų priėmimo kvitai) už byloje jam teiktą advokatų teisinę pagalbą atsiliepiant į ieškovės reikštus reikalavimus.
Šios trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, įrodytos, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Be to, dėl tokių išlaidų dydžio byloje ginčas nekilo, trečiasis asmuo nei atsiliepime, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, jog pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos 1 300 Eur išlaidos nėra tikslios, todėl nurodytos 1 300 Eur išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės trečiajam asmeniui E. V..
Atsakovai pagal į bylą pateiktus įrodymus šioje civilinėje byloje patyrė 4 900,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir 2 257 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.
Atsakovams suteiktas paslaugas, kaip tą nurodo atstovas advokatas, sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimas, susipažinimas su byloje gautomis kadastrinėmis bylomis ir teritorijų̨ planavimo dokumentais, atstovavimas teismo posėdžiuose, taip pat turto vertinimo išlaidos, kurios sudaro 200 Eur iš nurodytų išlaidų dydžio. Bendra atsakovų patirtų išlaidų suma yra 8 972,50 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, jos nagrinėjimą du kartus pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad atsakovų veiksmai jokiu pagrindu nėra susiję su žemės sklypo padalijimo sprendinių nustatymu ir jų neįgyvendinimu, taip pat kad jie aktyviai gynėsi nuo pareikšto ieškinio teikdami alternatyvius kelio servituto nustatymo plano variantus, turėjo pagrįstą suinteresuotumą dėl įrodymų, susijusių su žemės sklypo verte teikimu, sprendžia, jog bylos sudėtingumas, trukmė, teismo posėdžių skaičius (daugiau nei 10 teismo posėdžių iš viso), taip pat aplinkybė, jog vien atsiliepimo į ieškinį maksimali suma viršija 4 tūkstančius eurų, o teisinių paslaugų teikimo valandų skaičius vien civilinės bylos nagrinėjimo metu antrą kartą pirmosios instancijos teisme išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodomas kaip siekiantis 18 valandų, sprendžia jog atsakovų prašymas priteisti patirtas išlaidas yra pagrįstas, o nurodoma patirtų išlaidų suma nemažintina, kadangi yra teisinga ir proporcinga šios konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybėms, apimčiai, trukmei bei sudėtingumui. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės yra priteisiamos jų patirtos 8 972,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galioja principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, išlaidos, kurias apmokėjo tik viena ar keletas iš šalių, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos juos sumokėtos, išlaidos. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai yra T. G., J. K. ir L. K., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos būtent jiems, kaip bylos šaliai.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 41,28 Eur, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Tačiau, nustačius, jog ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį tiek už neturtinį, tiek ir už turtinį reikalavimą, už pastarąjį sumokėti 22 Eur jai grąžintini. Atlikus grąžintinų ir priteistų sumų valstybei įskaitymą, iš ieškovės valstybės naudai viso priteistina 19,28 Eur (41,28 Eur – 22 Eur) pašto išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotą atlygintinį 148 kv. m. ploto kelio servitutą pagal matininko T. Z. 2026 m. sausio 26 d. siūlomo servituto nustatymo planą M 1:1000, aprašytą piketais 13, 14, 8, 9, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, vestis naminius gyvūnus ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis daiktas).
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams vienkartinę 706,42 Eur (septynių šimtų šešių eurų 42 ct) dydžio piniginę kompensaciją ir nuostolių atlyginimą už servituto nustatymą pagal turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. 1/3 dalių savininkams atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 235,47 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 47 ct).
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 972,50 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. V. 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,28 Eur (devyniolika eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui – panaikinti.“
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 119 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. V. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.