- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- 1S-530-851/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-7-00001-2021-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutarties, kuria tenkintas E. T. prašymas ir jam priteistas 9 550 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas iš valstybės lėšų.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-879/2024 E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu E. T. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi prokuroro kasacinis skundas atmestas ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartimi E. T. prašymas tenkintas ir E. T. priteistas 9 550 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas iš valstybės lėšų.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartimi, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. P. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartį.
Nurodo, kad išteisintasis E. T. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikė remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnyje įtvirtinta nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta ir galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi, teismas sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, tačiau svarbu tai, jog toks prašymas po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, priimant nuosprendį ar nutartį, nebuvo išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-190-870/2024, 1A-271-1020/2022, 1A-227-966/2024). Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-497/2024, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-132-951/2023 ir kt.).
Pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).
Nurodo, jog E. T. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas. Nei išteisintasis, nei jo gynėjai bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teisme neprašė spręsti klausimo dėl šiose proceso stadijose bei ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi ir E. T. ar jo gynėjai turėjo procesines galimybes tai padaryti.
Išteisintasis E. T. pateikė atsiliepimą į Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. skundą, kuriuo prašo vyriausiojo prokuroro R. P. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad BPK 106 straipsnio 3 dalies norma teismo pareigą išspręsti išlaidų klausimą ir asmens teisę į atlyginimą tiesiogiai sieja su išteisinimo faktu. Įstatymų leidėjas nenustato jokio naikinamojo termino prašymui pateikti ir nereikalauja, kad prašymas būtų pareikštas iki galutinio išteisinimo. Jeigu išlaidų klausimas nuosprendyje ar nutartyje nebuvo išspręstas, BPK 361 straipsnio 2 dalis leidžia teismui jį išnagrinėti nuosprendžio vykdymo stadijoje, o BPK 362 straipsnio 4 dalis nustato, kad šiuos klausimus nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Nurodo, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės paskirtis yra užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, tačiau pačioje kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta aiški šios taisyklės išimtis: ji netaikoma, kai asmuo neturėjo objektyvios galimybės pateikti prašymo bei išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį teisė į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą iš valstybės lėšų atsiranda asmeniui, kuris yra išteisintas, o asmeniui, kuris apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, ši norma tokios teisės nesuteikia, todėl iki išteisinimo nebuvo teisės, kurią jis galėjo įgyvendinti.
Nurodo, kad prokuroro aiškinimas, jog prašymą jis privalėjo pateikti dar iki išteisinimo, yra beprasmiškas, kadangi pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu iki 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio priėmimo jis buvo pripažintas kaltu. Tuo metu pateiktą prašymą atlyginti išlaidas iš valstybės lėšų teismas būtų privalėjęs atmesti kaip neturintį jokio teisinio pagrindo. Teisė į advokato išlaidų atlyginimą jam atsirado tik tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino.
Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas prokuroro kasacinį skundą, išlaidų klausimo neišsprendė. Jis liko neišspręstas nuosprendyje ir tai yra ta situacija, kuriai skirta BPK 361 straipsnio 2 dalis.
Nurodo, kad BPK 106 straipsnio 3 dalis įtvirtina teisę į visų asmens patirtų išlaidų atlyginimą, jų visiškai nediferencijuojant pagal atskiras proceso stadijas. Jo pateiktas prašymas apėmė vientisą viso proceso išlaidų sumą. Formalus aiškinimas, kad teisė į išlaidų kompensavimą priklauso tik nuo to, kurioje instancijoje asmuo buvo išteisintas, nepagrįstai apribotų BPK 106 straipsnio 3 dalyje garantuotą teisę tiems asmenims, kurie galutinį išteisinimą pasiekia apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, nors pats įstatymas tokio diferencijavimo nenumato.
Nurodo, jog prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo pateikė 2026 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus vos 111 dienų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria galutinai pasibaigė procesas dėl išteisinimo. Taigi, jokių faktinių aplinkybių, kurios įrodytų procesinį pasyvumą, laiko vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei vyriausiojo prokuroro R. P. skundo argumentais, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2026 m. spalio 14 d. nutartimi priteisdamas E. T. 9 550 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnis 3 dalimi buvo papildytas tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ priėmimo. Šiuo nutarimu konstatuota, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), tiek kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam valstybės principui. 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas pirmiau aptarta 3 dalimi. Kaip jau minėta anksčiau, iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu E. T. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu E. T. išteisintas. Taigi, tiek Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio metu BPK 106 straipsnis jau numatė galimybę atlyginti (priteisti) proceso išlaidas asmeniui, kuris išteisinamas, todėl akivaizdu, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba apeliacinės instancijos tvarka pats E. T. arba jo gynėjai galėjo teikti teismui prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo E. T. apygardos teismui pateikė remdamasis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnyje įtvirtinta nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta ir galimybė teismui ir nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismas minėtą sprendimą gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus ir toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, tačiau svarbu tai, jog toks prašymas po nuosprendžio priėmimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau priimant nuosprendį ar nutartį nebuvo išspręstas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, buvo pateiktas jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. T. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo pateikė 2026 m. rugsėjo 15 d.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo pateiktos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, 40 punktas). Nagrinėjamu atveju išteisintasis E. T. proceso išlaidų atlyginimo paprašė jau po kasacinio teismo nutarties priėmimo, nors visas procesines galimybes turėjo ir anksčiau.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės atmetimas nėra kliūtis išteisintajam savo interesus ginti civilinio proceso tvarka pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nei vienoje instancijoje nebuvo teiktas prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo advokato paslaugoms apmokėti, dėl ko šio klausimo išspręsti BPK 361, 362 straipsniuose numatyta tvarka nėra galimybės. E. T. savo interesus ginant civilinio proceso tvarka ir pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo proceso koncentruotumo principas nebus pažeistas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. skundas tenkinamas, Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas. E. T. prašymas priteisti 9 550 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – išteisintojo E. T. prašymo priteisti 9 550 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.