Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-256-879/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-12
Bylos Nr.
1S-256-879/2026
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00071-2026-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
M. K.
Pareiškėjas
Lietuvos kalėjimų tarnyba, Igazsagugyi Miniszterium
Kategorijos
  • 2.5.19Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-256-879/2026Teisminio proceso Nr.1-08-3-00071-2026-0(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. spalio 13 d. nutarties (toliau - skundžiama nutartis),

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pripažino Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl M. K. nuteisimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikoje. M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Vengrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 370 straipsnio 1 dalį, 2 dalies bb punktą, 4 dalies b punktą, 5 dalies b punktą paskirtą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, nustatant, kad M. K. Vengrijos Respublikoje įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. pavasarį), 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. liepą), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. rugpjūtį) numatytus nusikaltimus ir paliko paskirtą 3 (trejų) metų 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. spalio 13 d. nutartimi Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M. K.. Netenkinus šio prašymo, Pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir į M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu M. K. paskirta 3 metų 4 mėnesių (1218 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs. M. K. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. atliko dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (658 dienas). 2025 m. gegužės 30 d. bausmės vykdymas M. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ir nuteistasis deportuotas iš Vengrijos Respublikos, todėl darytina išvada, kad M. K. atlikus pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šalies, kurioje ši bausmė buvo atliekama - Vengrijos Respublikos atsakinga už paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą institucija, nusprendė paleisti nuteistąjį asmenį - Lietuvos Respublikos pilietį M. K. iš įkalinimo įstaigos ir deportuoti iš šalies. Kodėl šios šalies atsakingos už laisvės atėmimo bausmės vykdymą Vengrijos Respublikos teisėsaugos institucijos pareigūnai taip pasielgė, neaišku, nes teikimo byloje nėra nurodyta kokiu įstatyminiu pagrindu M. K. 2025 m. gegužės 30 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos šioje šalyje.

2025 m. birželio mėnesį M. K. grįžo į Lietuvos Respubliką, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla ir praėjus daugiau kaip metams laiko nuo grįžimo į tėvynę, M. K. manė, kad Vengrijos Respublikos atsakingos teisėsaugos institucijos nusprendė nebesikreipti į Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas dėl jam šioje šalyje paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo jo kilmės šalyje, t. y. Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, kad M. K. per visą paleidimo iš įkalinimo įstaigos Vengrijoje laiką, iki pat šių dienų nesislapstė ir nesislapsto nuo jam paskirtos ir minėtoje šalyje neatliktos bausmės dalies, todėl vien tai, kad Vengrijos atsakingos teisėsaugos institucijos tik po daugiau kaip metų laiko nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nesuteikia pagrindo pratęsti bausmės vykdymo terminą, kuris baigiasi 2026 m. gruodžio 11 d.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad bausmės atlikimo data išduodančioje valstybėje yra 2026 m. gruodžio 11 d., o tai reiškia, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų ir nepagrįstai pripažino Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jeigu aukštesnės instancijos teismas vis dėl to, nuspręstų, kad taikyti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nagrinėjamu atveju nereikia, pastarasis mano, kad jo ginamajam M. K. į bausmės laiką turi būti įskaitytas ir tas laikas, kurį jis išbuvo grįžęs į Lietuvą iki Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tenkinimo ir jo įsiteisėjimo po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad nors M. K. 2025 m. gegužės 30 d. buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos Vengrijos Respublikoje, tačiau vienaip ar kitaip pagal Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendį paskirtos bausmės atlikimo terminas jam iš esmės tęsėsi, nors ši bausmė buvo atliekama ne įkalinimo įstaigoje, o M. K. paleidus iš įkalinimo įstaigos Vengrijos Respublikoje ir iš esmės leidus jam išvykti iš šios šalies. Dėl to, šis laikotarpis turi būti įskaitytas į likusios bausmės laiką.

Atsiliepimu į pateiktą skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. A. prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Prokurorė nesutinka su gynėjo argumentais, jog šiuo atveju turėjo būti taikoma Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto sąlyga ir Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas netenkintas. Prokurorė pažymi, kad liudijime nurodyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos data (2026 m. gruodžio 11 d.) yra sietina su Vengrijos Respublikos planuotu laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminu, tačiau nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo nutrauktas, nuteistajam M. K. neatlikus 560 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vengrijos Respublikos liudijime yra nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos data 2026 m. gruodžio 11 d. yra netaikoma, nes nuteistasis šiuo metu nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata šioje situacijoje netaikytina, o kitų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, nebuvo nustatyta, dėl to, prokurorė mano, kad skundžiama nutartimi Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendis pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje teisėtai ir pagrįstai.

Taip pat prokurorė nesutinka su gynybos argumentais, jog į M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo dienos. Prokurorė pažymi, kad įstatymų nuostatos aiškiai reglamentuoja bausmės vykdymo atlikimą, lygtinį paleidimą, vykdomą probaciją atitinkamu laikotarpiu. Todėl savaime laikotarpis, kai deportuotas asmuo nei atliko likusią laisvės atėmimo bausmę, nei buvo lygtinai paleistas ir vykdė probacijos sąlygas, negali būti traktuojamas kaip bausmės atlikimo laikas, juolab įskaitomas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Skundas atmetamas

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus bei skundžiamą nutartį konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta, o Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra patenkintas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos - 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymu. Pagrindžiant šią išvadą, pažymima, kad M. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Po iškeltos imigracijos procedūros M. K. buvo deportuotas iš Vengrijos Respublikos. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytos Europos Sąjungos valstybės narės – Vengrijos Respublikos – sprendimų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.

Įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir / ar laisves; nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo nuteistas M. K., laikomos nusikalstamomis ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad M. K.naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t. y. paskirta 3 metų 4 mėnesių (1217 dienų) laisvės atėmimo bausmė, iš kurių M. K. atliko 658 dienas, likusi bausmės dalis – 560 dienos; nuteistasis žinojo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vengrijos Respublikoje, dalyvavo bylos nagrinėjime ir sutiko, kad Lietuvos Respublika perimtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendį, kuriuo M. K.paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Skunde yra nurodoma, jog Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas baigiasi 2026 m. gruodžio 11 d., kas reiškia, jog M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai, todėl šiuo atveju taikytinos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos. Tačiau sutikti su šiais teiginiais nėra jokio pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, liudijime nurodyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos data (2026 m. gruodžio 11 d.) yra sietina su Vengrijos Respublikos planuotu laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminu, tačiau nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo nutrauktas, nuteistajam M. K. neatlikus 560 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad gynėjo akcentuojama bausmės atlikimo pabaigos data netaikytina. Atitinkamai netaikytina ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurios pagrindu teismas galėtų atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Skunde taip pat teigiama, kad po to, kai 2025 m. birželio mėnesį M. K. grįžo į Lietuvos Respubliką, o Vengrijos Respublikos atsakingos teisėsaugos institucijos per daugiau kaip metus laiko nesikreipė į Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas dėl jam šioje šalyje paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo jo kilmės šalyje, jis suprato, kad Vengrijos Respublikos atsakingos teisėsaugos institucijos nusprendė nesikreipti į Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas dėl likusios bausmės vykdymo. Tačiau šiuo atveju toks skundo argumentas neeliminuoja užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrindų. Kaip jau minėta, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjamu atveju nebūtų galima pripažinti ir vykdyti Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžio nuteistojo M. K. atžvilgiu, nėra. Antra, Įstatyme nenumatytas terminas, per kurį išduodančioji Europos Sąjungos narė (Vengrijos Respublika) privalo kreiptis į vykdančiąją valstybę (šiuo atveju Lietuvos Respubliką), tačiau neabejotinai iki kol nesuėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Kaip jau minėta, šiuo atveju nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam tiek Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendis, tiek ir Vengrijos Respublikos sprendimas, kuriuo M. K. buvo deportuotas, (jis įsipareigojo išvykti iš Vengrijos Respublikos bei bendradarbiauti su valdžios institucijomis bei paklusti jam iškeltai imigracijos procedūrai, grįžti į valstybę, kuriai perduodamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, t. y. Lietuvą), buvo žinomi, jis žinojo kokia neatliktos bausmės dalis, sutiko grįžti į Lietuvą ir ten atlikti likusią neatliktos bausmės dalį, todėl skundo argumentai, jog jis tikėjosi ir turėjo lūkesčių, jog Vengrijos Respublika nesikreips į Lietuvos Respublikos atsakingas institucijas dėl jam šioje šalyje paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo yra neįtikinami ir nepagrįsti.

Skunde taip pat prašoma, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks skundžiamą nutartį galioti, minėtą nutartį pakeisti ir į M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki šios nutarties priėmimo dienos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais skundo argumentais. Vengrijos Respublikos liudijime bei papildomai pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad nuteistasis M. K. dėl Vengrijos Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų buvo suimtas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. spalio 18 d. (b. l. 4-10; 54). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, būtent šis laikotarpis turi būti įskaitytinas į Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei jo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (iš viso į paskirtos bausmės laiką įskaityta 658 dienos). Tuo tarpu laikotarpis nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, kaip nurodo gynyba, kuomet nuteistasis M. K. nei buvo suimtas, nei lygtinai paleistas ir/ar vykdė probacijos sąlygas, t. y. jo teisės ir laisvės niekaip nebuvo suvaržytos, negali būti traktuojamas kaip bausmės atlikimo laikas ir juo labiau įskaitomas į laisvės atėmimo bausmės laiką. Todėl tokie skundo argumentai laikyti nepagrįstais ir atmetami.

Papildomai pažymėtina, kad nors iš tiesų nėra aišku kokiu įstatyminiu pagrindu M. K. 2025 m. gegužės 30 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos Vengrijos Respublikoje, tačiau Vengrijos Respublikos pateiktame rašte aiškiai nurodyta, jog nutraukus bausmės vykdymą Vengrijos Respublikoje, reintegracijos areštas M. K. nebuvo paskirtas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos data 2026 m. gruodžio 11 d. yra netaikoma, nes nuteistasis šiuo metu nėra sulaikytas. Taip pat nurodyta, kad 2025 m. gegužės 30 d. nutraukus bausmės vykdymą, liko atlikti dar 560 dienų (b. l. 54).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neabejotinai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir apylinkės teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl M. K. Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausme.

Kaip minėta, M. K. pagal Vengrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 370 straipsnio 1 dalį, 2 dalies bb punktą, 4 dalies b punktą, 5 dalies b punktą paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiama nutartimi M. K. pagal Vengrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 370 straipsnio 1 dalį, 2 dalies bb punktą, 4 dalies b punktą, 5 dalies b punktą paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su BK nuostatomis, M. K. Vengrijos Respublikoje įvykdytus nusikaltimus prilyginus nusikaltimams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. pavasarį), 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. liepą), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos 2023 m. rugpjūtį) ir jam nustatyta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Čia pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, be kita ko, yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kadangi Vengrijos Respublikoje M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir Lietuvos Respublikoje už analogišką veiką, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, apygardos teismas sprendžia, kad M. K.visiškai teisingai palikta Vengrijos Respublikos Lentės apylinkės teismo paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Vengrijos Respublikoje atlikto kardomojo kalinimo laiką bei atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (iš viso 658 dienas). Sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas atsisakyti pripažinti Vengrijos Respublikos sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nenustatyta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo M. K. gynėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. spalio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė