Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Institucija) 2026 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-297-2026 (ROIK: 25285640766) G. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 281 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda - 570 Eur bauda. G. R. nubaustas už tai, kad būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų sutvarkymą (augmenijos šalinimą, nereikalingų statinių nugriovimą, teritorijos išvalymą ir pan.), žemės ūkio paskirties sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), organizuodamas medžių kirtimo ir sklypo sutvarkymo darbus, 2025 m. rugpjūčio 22 d. iškirto 10 saugotinų medžių - karpotųjų beržų (kelmų skersmenys 40; 40; 41; 42; 42; 43; 44; 44; 45; ir 53 cm), tai yra neteisėtai, o būtent neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, kai toks leidimas yra būtinas, sunaikino pagal Želdynų įstatymą priskiriamus saugotiniems želdiniams medžius. Tuo savo veika G. R. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį „Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius...>“.

Skundžiama 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Institucijos 2026 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde pažymima, kad teismas rėmėsi Želdynų įstatymo nuostatomis ir iš jų išvedė administracinę atsakomybę, tačiau Želdynų įstatymo normos savaime nesukuria administracinės atsakomybės konkrečiam fiziniam asmeniui, jei neįrodyta veika, kaltė ir priežastinis ryšys.

Apeliantas taip pat akcentuoja netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, kadangi teismas faktiškai perkėlė įrodinėjimo naštą jam, reikalaudamas paneigti institucijos duomenis.

Skunde konstatuojami esminiai procedūriniai pažeidimai ir teisės į gynybą suvaržymas, nes Aplinkos apsaugos departamento patikrinimas bei įrodymų rinkimas (matavimai, kelmų fiksavimas, fotografavimas) buvo atlikti iš anksto neinformavus apelianto ir jam nedalyvaujant, dėl ko jis neteko galimybės teikti paaiškinimus ar ginčyti faktines aplinkybes vietoje. Dėl šių pažeidimų byloje esantys įrodymai, įskaitant nuotraukų laiką, vietą, GPS duomenų nebuvimą bei matavimų metodiką, kelia pagrįstų abejonių.

Apelianto vertinimu, teismas pažeidė objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių tyrimo principą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, o visos nepašalintos abejonės privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacins skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs apeliacinio skundo turinį konstatuoja, kad apeliantas skunde nepateikia jokių naujų teisinių ar faktinių argumentų, dėl kurių išsamiai ir argumentuotai nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Visi skunde apygardos teismui išdėstyti teiginiai dėl faktinių aplinkybių vertinimo, rangovo vaidmens bei surinktų įrodymų patikimumo yra tapatūs kaip ir skunde Panevėžio apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atliko išsamią bei visapusišką šių aplinkybių analizę, teisiškai įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė įstatymu pagrįstas išvadas dėl G. R. kaltės bei atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, kai toks leidimas yra būtinas, buvo sunaikinti medžiai, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams (10 saugotinų medžių - karpotųjų beržų (kelmų skersmenys 40, 40, 41, 42, 42, 43, 44, 44, 45 ir 53 cm). Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad medžių šalinimo darbus atliko ne UAB „Inovatyvi energija 2“, už kurios organizuojamus darbus jis buvo atsakingas, o rangovas ŽŪB (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka, kad būtent jam kyla administracinė atsakomybė už Institucijos nutarime nurodytų veiksmų atlikimą.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Institucijos sprendimui dėl G. R. kaltės, išsamiai išanalizavo tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytų sutarčių nuostatas. Teismas vadovavosi Želdynų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalimi, kuriose nurodyta, kad už želdinių apsaugą atsako jų savininkai ar valdytojai, o saugotinus želdinius kirsti leidžiama tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. Pagal 2025 m. sausio 15 d. paslaugų sutartį G. R., kaip vykdytojas, įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) nurodymais (pavedimais) ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, atlikti šioje sutartyje nurodytus darbus (paslaugas), o būtent - vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės ir (ar) nuomos teise priklausančių žemės sklypų ir juose esančių statinių nuolatinę priežiūrą ir eksploatavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, žemės sklypų parengimą statybos darbams (augmenijos šalinimą, nereikalingų statinių nugriovimą, teritorijos išvalymą ir pan.). Taigi, G. R. buvo UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio žemės sklypo valdytojas. G. R. posėdžio metu patvirtino buvęs atsakingas už šios sutarties vykdymą, o jo paties 2025 m. spalio 3 d. raštas bei paaiškinimai įrodo, kad jis pats atliko tik paviršutinišką, vizualią 1,4 ha sklypo apžiūrą ir nusprendė nesikreipti dėl leidimo į Pasvalio rajono savivaldybę.

Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, medžių kirtimo darbus atliko rangovas ŽŪB (duomenys neskelbtini), ši įmonė nebuvo atsakinga už leidimų gavimą. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Želdynų įstatymą ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis byloje Nr. e2AT-18-648/2017), pareiga užtikrinti leidimo gavimą tenka sklypo valdytojui, o ne darbus faktiškai atliekančiam rangovui, juolab kad su ŽŪB (duomenys neskelbtini)sudarytos 2025 m. rugpjūčio 19 d. sutarties Nr. 2025/08/19-01 1.3 punkte užsakovas garantavo, kad darbai gali būti vykdomi be jokių papildomų institucijų leidimų. Taigi, būtent G. R., kaip minėto sklypo valdytojas, buvo atsakingas už kreipimąsi į savivaldybę dėl leidimo kirsti medžius gavimo, todėl jo kaltė dėl padaryto nusižengimo yra visiškai įrodyta.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į procedūrinius pažeidimus renkant įrodymus ir iš to sekusį šių įrodymų nepatikimumą. Nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas jam nedalyvaujant, kadangi jis nebuvo informuotas apie šio patikrinimo laiką ir vietą. Teigia, kad dėl šios priežasties neturėjęs galimybės stebėti atliekamų matavimų, pateikti paaiškinimų bei pastabų. Apelianto vertinimu, tai suvaržė jo galimybes efektyviai gintis, todėl laikytini esminiu teisės į gynybą pažeidimu.

Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstyta nuostata įpareigoja pareigūną paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus. Tačiau įstatymas nenumato būtino juridinio asmens atstovo dalyvavimo tikrinimo metu ir neįpareigoja pareigūnų stabdyti pradėto patikrinimo ar atidėti faktinių aplinkybių fiksavimo, jeigu šio atstovo nėra įvykio vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai teisę patikrinime dalyvauti juridinio asmens atstovui išaiškino tinkamai: 2025 m. rugsėjo 11 d. susisiekta su sklypo savininku UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. Z., kuris nurodė, kad už sklype vykdomą projektą atsakingas G. R.; 2025 m. rugsėjo 12 d. susisiekta su G. R., kuris 2025 m. rugsėjo 17 d. el. paštu atsiuntė paaiškinimą, kad sklypo tvarkymo darbus atlieka ŽŪB (duomenys neskelbtini). ŽŪB (duomenys neskelbtini)atstovas dalyvauti matuojant nupjautų saugotinų medžių skersmenis atsisakė. Aplinkybė, kad apeliantas patikrinime nedalyvavo, neužkirto jam kelio aktyviai realizuoti savo teisę į gynybą vėlesnėse proceso stadijose – tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, tiek vėliau ją nagrinėjant teisme. Apeliantas šiomis teisėmis naudojosi, teikė savo argumentus bei vertinimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad įrodymų užfiksavimas jam nedalyvaujant suvaržė ar apribojo jo teisę į veiksmingą gynybą.

Abejoti Institucijos pareigūnų surinktų įrodymų patikimumu nėra pagrindo: kelmų matavimai atlikti metrologinę patikrą turinčia (patikros sertifikatas galioja iki 2027 m. balandžio 24 d.) metaline matavimo juosta bei užfiksuoti fotonuotraukose, nupjautų saugotinų medžių skersmenys buvo apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, kuris pakeistas 2010 m. rugsėjo 10 d. (Nr. Dl-747), patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai atliko jiems teisės aktais pavestas funkcijas gavę tarnybinį pranešimą iš Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus, duomenų, kad jie buvo asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi ar nepagrįstu pažeidėjo apkalbėjimu nėra – tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, todėl nėra pagrindo abejoti surinktų įrodymų patikimumu bei objektyvumu. Vien tik subjektyvus nuteistojo nesutikimas su pareigūnų užfiksuotais faktais, nepateikiant jokių realių ir neginčijamų jų šališkumo įrodymų, negali paneigti patikrinimo akte užfiksuotų duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta G. R. skundo argumentą, esą pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo naštą jam, reikalaudamas paneigti institucijos surinktus duomenis. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo skundžiamoje nutartyje nėra ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės pažeistos nebuvo. Tačiau nekaltumo prezumpcijos principas neatleidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo pareigos pagrįsti savo keliamą gynybos versiją išsamiais ir patikimais duomenimis. Nagrinėjamu atveju apeliantas viso proceso metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo keliamas abejones dėl kaltės neteisėtai iškirtus saugotinus medžius ir paneigti byloje surinktų įrodymų visumą.

Taigi, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas pažeidėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, apylinkės teismas priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Esminių įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidų, kurios sudarytų pagrindą naikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti G. R. atžvilgiu pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teiseną, nenustatyta. Byloje surinktais duomenimis jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai, o paskirta ženkliai mažesnė nei įstatymu nustatytas vidurkis bauda negali būti laikoma aiškiai per griežta. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.