Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama nedelsiant, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

NUT1 nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 28 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 98,721 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose A9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 11,8 % iki 17,9 % ir didelį kiekį - 41,401 g (70,7-72,7 %) psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono), tuomet ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei iki 2025 m. kovo 28 d. 00.40 val., „Skaistakalnio parko“ teritorijoje, Panevėžyje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paslėpė tris vakuuminius paketus su 8,868 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių): paketą su 1,977 g, A9- tetrahidrokanabinolio kiekis 15,6 %, paketą su 4,907 g, A9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,7 %, paketą su 1,984 g, A9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,9 %, kuriuos, jo parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnai rado ir paėmė, dalį narkotinės medžiagos - 16 vakuuminių paketų su 43,60 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose A9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,8 %, laikė su savimi turėtoje kuprinėje ir važiuodamas dviračiu gabeno Panevėžio miesto gatvėmis iki 2025 m. kovo 28 d. 00.40 val., kuomet ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą jo dalinės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų - 11 vakuuminių paketų su 21,794 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose A9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,6 %, 5 vakuuminius paketus su 24,459 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose A9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,7 %, taip pat didelį kiekį - 41,401 g psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono): 23 maišelius su 24,919 g (70,7 %) ir 16 maišelių su 16,482 g (72,7 %), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė bute adresu (duomenys neskelbtini)ir butui priklausančiame rūsyje iki 2025 m. kovo 28 d. 16.05 val., kuomet šias neteisėtai laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu NUT1 prašo pakeisti nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams (arba teismo nuožiūra).

Apelianto nuomone, priimtas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstai griežtas, o skundžiama jo dalis tiesiogiai prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms.

Konstatuodamas, kad net minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam būtų neproporcingas ir prieštarautų teisingumo principui, teismas rėmėsi šiomis reikšmingomis aplinkybėmis: apeliantas padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra jauno amžiaus (26 metų), anksčiau neteistas ir neturėjęs administracinių nuobaudų. Be to, jis dirba bei gauna pastovias pajamas, nuo 2023 metų savanoriauja organizuojant kultūros centro renginius, sistemingai sportuoja su treneriu ir yra apibūdinamas kaip atsakingas, pagarbus, sąžiningas bei pasižymintis savikontrole. Teismas taip pat pripažino, kad draudžiamos medžiagos nepasiekė kitų asmenų, nes jas surado ir perėmė pareigūnai, todėl veikos pavojingumas yra objektyviai mažesnis nei įprastai tokio pobūdžio bylose. Prie bausmės švelninimo turėjo prisidėti ir tai, kad nors teismas nepripažino nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, parodymų patikrinimo metu savo iniciatyva parodė pareigūnams iki tol nežinomas slėptuves.

Apelianto nuomone, ši teismo konstatuota teigiamų aplinkybių visuma įpareigojo teismą ne tik skirti švelnesnę bausmę žemiau sankcijos ribų, bet ir visiškai atidėti jos vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka, netaikant realaus laisvės atėmimo. Kadangi nuteistojo asmenybė pripažinta nepavojinga, o nusikaltimo padariniai buvo laiku užkardyti, paskirta 8 mėnesių realaus laisvės atėmimo bausmė tampa teisiškai nepagrįsta ir prieštaringa. Net ir trumpalaikis realus įkalinimas neigiamai paveiktų apelianto socialinius bei darbinius ryšius, o tai veiktų priešingai elgesio korekcijos tikslui.

Skunde pažymima, kad per daugiau nei metus nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo apeliantas nepadarė naujų pažeidimų, tęsė darbinę bei visuomeninę veiklą ir pavyzdingai rūpinosi savo bei artimųjų sveikata. Naujų nusikalstamų veikų prevenciją šiuo atveju efektyviai užtikrina jau paties nuosprendžio priėmimas, teistumo atsiradimas, narkotinių medžiagų bei įrangos konfiskavimas ir ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Aktyvus prisidėjimas išaiškinant nusikaltimą atitinka įstatyme numatytos lengvinančios aplinkybės turinį, todėl ji privalėjo būti pripažinta ir įvertinta sprendžiant dėl bausmės vykdymo formos. Teismo nustatyti įpareigojimai garantuoja realią kontrolę bei pakankamą prevencinį poveikį. Šios priemonės būtų lygiai tokios pat efektyvios ir atidėjus visos bausmės vykdymą, tačiau leistų išvengti socialiai žalingo darbo bei artimųjų ryšių nutraukimo. Todėl teisingumo ir proporcingumo požiūriu tikslinga visos bausmės vykdymą atidėti, išlaikant tuos pačius teismo paskirtus įpareigojimus. Žada ateityje nepažeidinėti teisės normų, padoriai gyventi bei pilnai pateisinti jam parodytą teismo pasitikėjimą.

Papildomai Panevėžio apygardos teismui teikiama namo bendrijos charakteristika, apibūdinanti nuteistąjį kaip teigiamą asmenybę, bei atkreipiamas dėmesys į sunkią apelianto ir jo artimųjų sveikatos būklę. Apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini) (dėl ligų jis yra kelis kartus nualpęs). Jo mama serga (duomenys neskelbtini), o kartu gyvenanti močiutė, kuriai diagnozuota (duomenys neskelbtini), praktiškai nevaikšto. Apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris nuolat rūpinasi neįgalia močiute, todėl realus laisvės atėmimas paliktų sunkų ligonį be būtinos priežiūros.

Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Justina Vingilytė prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino visus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir jų pagrindu skyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Prokurorė pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad NUT1 proceso metu elgėsi tinkamai, yra jauno amžiaus, dalyvauja savanoriškoje veikloje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, palaiko artimus santykius su artimaisiais, tačiau minėtos aplinkybės nėra išimtinės, nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jam paskirta nedelsiant atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, neatidedant visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti realaus poveikio kaltu pripažintam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-511/2024).

Teismas, įvertinęs NUT1 inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisingai nustatė bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai netaikė visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliantui paskirta bausmė yra itin švelni, tad dar labiau ją švelninti ir atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (nuosprendžio) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis NUT1 neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – prašo visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, panaikinant nuosprendžiu nustatytą 8 mėnesių realiai atliktiną laisvės atėmimo dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija skundo argumentus laiko nepagrįstais ir prašymą panaikinti nuosprendžiu nustatytą pareigą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį atmeta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, suteikianti teisę spręsti kokia bausmė geriausiai įgyvendins teisingumo bei proporcingumo principus ir atitiks įstatyme įtvirtintus bausmės paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam NUT1 bausmę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas, visapusiškai įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo naudai pritaikė jo teisinę padėtį esmingai švelninančius institutus: vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskyrė švelnesnę, nei numato sankcija, laisvės atėmimo bausmę, ją vienu trečdaliu sumažino BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka ir šios bausmės vykdymą iš dalies atidėjo taikydamas BK 75 straipsnį. Tai rodo, kad teismas nuteistojo atžvilgiu priėmė teisingumo bei proporcingumo principais grįstą sprendimą, kuriuo buvo maksimaliai atsižvelgta į visas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančias aplinkybes.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą turint tikslą parduoti BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas įvertino tai, kad NUT1 padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Įvertino ir tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, nesant nuoširdaus gailesčio ar padėjimo išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes, šios aplinkybės teismas motyvuotai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Neteistas, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Teismas NUT1 veiksmus vertino kaip mažiau pavojingus, negu kiti tokios rūšies nusikaltimai, nes policijos pareigūnai surado ir paėmė draudžiamas medžiagas ir jos nepasiekė kitų asmenų. NUT1 yra jauno amžiaus, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie jo priklausomybę ar psichikos ligas byloje nėra. Teismas, vertindamas NUT1 asmenybę, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis nuo 2023 metų aktyviai dalyvauja visuomeninėje savanoriškoje veikloje ir ją organizuojančio kultūros centro yra charakterizuojamas išskirtinai pozityviai, taip pat užsiima sportine veikla, trenerio apibūdinamas kaip atsakingas, pagarbus, sąžiningas, pasižymintis savikontrole bei kitomis teigiamomis savybėmis. Aptartomis aplinkybėmis teismas nuteistojo asmenį vertino kaip pasižymintį iš esmės teigiamomis vertybinėmis nuostatomis, suteikiančiomis galimybę taikyti jo baudžiamąją atsakomybę švelninančius įstatymus. Teismas konstatavo, kad net minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas NUT1 būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui bei jo asmenybei ir prieštarautų teisingumo principui, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra perpus mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali jos riba. Ši bausmė, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu – iki dvejų metų aštuonių mėnesių. Šios bausmės vykdymą teismas nusprendė iš dalies atidėti, nustatant, kad nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nedelsiant atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios bausmės dalies vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu, atidėjo dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė tiek realiai vykdytinos laisvės atėmimo bausmės dalies dydį, tiek bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taip užtikrindamas teisingumo principo ir optimalų bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Paskyrus nuteistąjį tenkinančią bausmę (visiškai atidėjus paskirtos bausmės vykdymą), ji nebeatitiktų padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo, o visuomenėje sukurtų ydingą nebaudžiamumo regimybę. Apelianto nurodomos aplinkybės – jaunas amžius, užimtumas, savanorystė bei teigiama charakteristika – pirmosios instancijos teismo buvo visapusiškai įvertintos individualizuojant bausmę. Taip pat nuteistojo pateikti papildomi duomenys – labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) charakteristika bei ambulatorinio apsilankymo išrašas nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliaciniame skunde nurodomos nuteistojo bei jo artimųjų sveikatos problemos taip pat nėra pagrindas švelninti apelianto baudžiamąją atsakomybę. Nuteistasis, nusprendęs daryti sunkų nusikaltimą, privalėjo numatyti galimas tokio elgesio pasekmes ir suprasti, kad jo neteisėti veiksmai dėsningai sukels neigiamus padarinius ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsniu, laisvės atėmimo vietose yra užtikrinama nuteistųjų teisė į medicininę priežiūrą bei reikalingą gydymą, o esant būtinybei – sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos specializuotuose laisvės atėmimo įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose arba išorinėse gydymo įstaigose.

Apibendrinant tai kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, teismo paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl dar labiau švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.