Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pacientės sveikatai, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 61 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) požymiams nustatyti turi būti nustatyti klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai, tačiau nėra aišku, iš kur gauta ši informacija. Pirmosios instancijos teismas nėra medicinos žinių specialistas, todėl skundžiamame sprendime turėjo būti padaryta nuoroda į šios informacijos skleidėją. Ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi viešą internete esančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) ligą, nurodė, kokius šalutinius poveikius sukelia liga, jeigu ji negydoma. Ieškovei buvo pasireiškę (duomenys neskelbtini) šalutiniai poveikiai, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) šalutiniu poveikiu įvardijo tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nesusiejęs to su ieškovės sveikatos problemomis.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad po taikyto (duomenys neskelbtini) gydymo ieškovei išlieka tie patys nusiskundimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), nes jų priežastis yra (buvo) ne (duomenys neskelbtini), neįvertino ieškovės paaiškinimų dėl jai atsiradusių imuninės sistemos sutrikimų, dėl kurių atsirado (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, nors ieškovė pateikė tai įrodančius dokumentus, taip pat neištyrė ieškinio priedo, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės epikrizės, kurioje ieškovė kaltinama neigiamais charakterio ypatumais, vietoje to, kad būtų tiriama ir gydoma nuo ligos simptomų bei kankinančio skausmo.

Pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai remdamasis ekspertės nurodytomis aplinkybėmis dėl tinkamo ieškovės gydymo ir jai neteisingai nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės, skundžiamo sprendimo 64 punkte padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių, medicininėmis žiniomis paremtų duomenų, paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes bei įrodančių, jog ji serga (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai ištyrė su ieškiniu pateiktus medicininius dokumentus. Šie dokumentai pagrindžia, kad ieškovė sirgo (duomenys neskelbtini) ir jos esama sveikatos būklė, susirgimai ir komplikacijos yra (duomenys neskelbtini) pasekmė, betarpiškai susijusi su laiku nenustatyta šia liga. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas gydytojos infektologės A. E. pasirašytas dokumentas – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės 2025 m. sausio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame gydytoja padarė įrašą „(duomenys neskelbtini)“, jų šiai gydytojai pakako paskirti ieškovei gydymą nuo (duomenys neskelbtini) vaistais „(duomenys neskelbtini)“. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2025 m. kovo 12 d. medicinos dokumentų išrašo (siuntimo) matyti, kad gydytoja A. E. nustatė (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Todėl išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sirgo (duomenys neskelbtini), yra neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl tokios aplinkybės, kad vietoje tinkamo gydymo ieškovė buvo ne kartą siunčiama tirtis pas psichiatrus, t. y. pas medikus, nesusijusius su (duomenys neskelbtini) gydymu. Sveikatos paslaugas teikiančios institucijos pažeidė ieškovės teisę į sveikatą, t. y. teisę į teisingą ligos diagnozavimą ir gydymą bei informacijos apie savo sveikatos būklę gavimą. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Apeliacinio skundo argumentai yra tapatūs argumentams, išsakytiems pirmosios instancijos teisme, jie grindžiami subjektyviu situacijos supratimu. Argumentai nepagrindžiami medicininiais dokumentais, specialistų ar ekspertų vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl teisiškai reikšmingų faktų ir jų įrodinėjimo bylose dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo

PTŽSAĮ įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos, be kitų, diagnostikos ir ligonių gydymo paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). PTŽSAĮ taip pat įtvirtinta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą bei šios teisės įgyvendinimo tvarka (PTŽSAĮ 13, 24, 25 straipsniai).

Kasacinis teismas yra suformavęs poziciją, kad teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias tris sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas nenumato kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–34 punktai; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2025, 48 punktas).

Apeliantė žalos padarymą sieja su ilgą laiką (kelerius metus) nenustatyta teisinga jos ligos diagnoze ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad šia liga apeliantė neserga (nesirgo), todėl apeliantės įrodinėjamais veiksmais ar neveikimu žala jai negalėjo būti padaryta. Kvestionuodama šią išvadą, apeliantė apeliaciniame skunde kelia įrodinėjimo proceso pažeidimo klausimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (netinkamai įvertino) jos pateiktų į bylą įrodymų (medicininių dokumentų ir paaiškinimų) įrodomosios reikšmės, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma ir pasisakys.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos tokios kategorijos bylose, asmeniui, pareiškusiam reikalavimą dėl žalos pacientui atlyginimo (ieškovui), visų pirma kyla pareiga įrodyti žalos faktą, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, paciento sužalojimas ar mirtis, bei jos dydį, taip pat aplinkybę, kad žala jam buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (priežastinį ryšį). Priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai neigiami padariniai, kurių atsiradimo buvo galima išvengti, yra teiktų gydymo paslaugų rezultatas. Antroji šalis (atsakovas) turi įrodyti, kad žalos, atsižvelgiant į PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje nustatytus kriterijus, be kita ko, į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, nebuvo galima išvengti. Įrodinėti, kad žalos atsiradimo buvo galima išvengti, gali ir ieškovas, atitinkamai, atsakovas gali įrodinėti, kad žala nepadaryta, taip pat gali įrodinėti priežastinio ryšio tarp teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir neigiamų padarinių paciento sveikatai nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju klausimui, ar apeliantei buvo padaryta žala, teisingai išspręsti būtina nustatyti tokį teisiškai reikšmingą faktą, ar apeliantė sirgo (serga) (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime aptaręs ir ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, kuriais ji įrodinėjo (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę, t. y. UAB „SYNLAB Lietuva“ laboratorijoje atlikto kraujo tyrimo rezultatą bei VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės infektologės A. E. paskirtą apeliantei medikamentinį gydymą, patikimesne įrodinėjimo priemone visgi pripažino medicinos ekspertės, infekcinių ligų gydytojos D. R. pateiktas Komisijai išvadas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Komisija, vadovaudamasi Ekspertų sąrašo sudarymo ir ekspertų išvadų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“, 16 punkto reikalavimais, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo kreipėsi į ekspertę infekcinių ligų gydytoją doc. dr. D. R..

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks klausimas, serga ar ne asmuo tam tikra liga, reikalauja specialių medicininių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai, remdamiesi medicininiais dokumentais, gali tai įvertinti ir nustatyti. Pagrindiniai įrodymai, sprendžiant dėl gydymo proceso, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus tinkamumo, yra teismo medicinos ekspertų išvada, kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, taip pat atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Todėl Komisijos pavedimu gydytojo eksperto atliktas išsamus tyrimas bei jo metu padarytos išvados, kuriose nustatyti tam tikri įrodomieji faktai, yra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o toks įrodymas turi būti vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais.

Aplinkybė, kad ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai yra susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu, kuris lemia ir įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose, yra akcentuojama tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad šiuose sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (EŽTT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de S. F. prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo patikimesniais įrodymais laikomi teismo ekspertizės išvada ir kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose esantys duomenys yra gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, taip pat atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 28 punktas).

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių ir spręsdamas, ar ji serga (sirgo) (duomenys neskelbtini), turėjo remtis išskirtinai laboratorijoje atlikto jos kraujo tyrimo rezultatu, gydytojos infektologės A. E., į kurią ji kreipėsi po atlikto kraujo tyrimo, atliktu įrašu medicininiuose dokumentuose apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės antikūnių rezultatą ir paskirto gydymo nuo šios ligos faktu, bei apeliantės paaiškinimais. Gydytojos A. E. padarytas įrašas apie (duomenys neskelbtini) antikūnių rezultatą nėra grindžiamas pačios gydytojos atliktu tyrimu ar kuriais nors papildomais argumentais dėl nustatomos diagnozės – tokio įrašo atsiradimą lėmė tik laboratorinių serologinių tyrimų rezultatas. Priešingai nei gydytoja A. E., gydytoja ekspertė D. R. atliko savarankišką medicinos dokumentų, kuriuose užfiksuoti visi apeliantės nusiskundimai, jai atlikti klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai, analizę, įvertino apeliantės sveikatos būklės pokyčius po gydytojos A. E. paskyrimu jai taikyto medikamentinio gydymo ir visa tai išsamiai aprašė savo išvadoje, konstatavusi, kad apeliantė ginčo gydymo paslaugų suteikimo metu (duomenys neskelbtini) nesirgo (simptomai ir nusiskundimai liko tie patys, vadinasi, juos sukėlė ne (duomenys neskelbtini); apeliantei gydymo įstaigoje atlikus pakartotinį (duomenys neskelbtini) klasės antikūnių tyrimą, (duomenys neskelbtini), nors sergant (sirgus) (duomenys neskelbtini) jie išlieką ilgą laiką, gali likti ir visą gyvenimą; klinikinių ir laboratorinių kriterijų diagnozuoti apeliantei (duomenys neskelbtini) nebuvo, remiantis tik serologiniu tyrimu diagnozės nustatyti negalima, turi egzistuoti ir kiti ekspertės išvadoje nurodyti klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai; apeliantės nusiskundimai nėra susiję su negydyta (duomenys neskelbtini); nors apeliantė 2022 m. rugsėjo 20 d.–2025 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) nesirgo ir indikacijų skirti (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau gydymas (duomenys neskelbtini) jai žalos nepadarė). Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, susijusių su gydytojos ekspertės D. R. atlikto tyrimo eiga, jo rezultatų (ne)patikimumu ar pačios ekspertės kandidatūra, kitaip tariant, nekeliama abejonių dėl šios ekspertės pateiktos išvados, kaip vienos iš įrodinėjimo priemonių, patikimumo ir (ar) įrodomosios reikšmės.

Apeliantė taip pat kvestionuoja skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) požymiams nustatyti turi egzistuoti klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, nesantis medicinos žinių specialistas, nepagrįstai nepateikė nuorodos į šios informacijos skleidėją, nors, kitaip nei teismas, ieškovė buvo pateikusi viešą internete esančią informacija apie (duomenys neskelbtini) ligą ir kylančius šalutinius poveikius, jos negydant. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat stokoja pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi būtent gydytojos ekspertės D. R. pozicija ir tai visiškai aišku iš sprendimo turinio. Vadovautis kuriais nors internetiniais informacijos šaltiniais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Ekspertė D. R., 2025 m. spalio 6 d. atsakydama į Komisijos užduotus specialių žinių reikalaujančius klausimus, nurodė, kad ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ligos klinikinių ir laboratorinių kriterijų nenustatyta.

Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir nepažeisdamas procesinių įrodinėjimo taisyklių įvertino visus byloje esančius duomenis, įskaitant ir gydytojos ekspertės išvadą, atsižvelgė į tai, kad apeliantė nepateikė jokių kitų objektyvių, medicininėmis žiniomis paremtų duomenų, paneigiančių ekspertės atlikto tyrimo pagrindu konstatuotas faktines aplinkybes. Apeliantė neprašė paskirti teismo ekspertizės, nors, kaip buvo minėta pirmiau, būtent jai teko žalos fakto įrodinėjimo našta.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės teismo posėdžio metu duotų parodymų ir neatkreipė dėmesio į jos nurodytus atsiradusius (duomenys neskelbtini) sutrikimus ir (duomenys neskelbtini), o iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl ir dėl kokių ligų ieškovę kamavo daugybiniai sveikatos negalavimai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. negalavimai), teisiškai neaktualūs. Viena vertus, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliantė (duomenys neskelbtini), su kurios pavėluota diagnostika ir yra siejamas žalos atlyginimo reikalavimas, nesirgo, pagrindo sprendime aptarti apeliantės nurodytus jai pasireiškusius (duomenys neskelbtini) sutrikimus ir (ar) atsiradusias (duomenys neskelbtini) bei jų priežastis nebuvo, nes šie nusiskundimai objektyviai negali būti ligos, kuria apeliantė nesirgo, padarinys. Kita vertus, teismas nėra gydymo įstaiga ir negali diagnozuoti, dėl kokių priežasčių ar ligų asmeniui kyla vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.

Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl tokios aplinkybės, jog vietoje tinkamo gydymo apeliantė buvo ne kartą siunčiama tirtis pas psichiatrus, t. y. pas medikus, nesusijusius su (duomenys neskelbtini) gydymu, ir tuo pažeista jos teisė į sveikatą, taip pat nelemia išvados, kad pirmosios instancijos teismas byloje kilusį ginčą išsprendė neteisingai. Iš į bylą pačios apeliantės pateiktų medicininių dokumentų (žr., pavyzdžiui, ieškinio priedus –VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2022 m. lapkričio 23 d. epikrizę, tos pačios ligoninės 2022 m. lapkričio 24 d. vidinę konsultaciją) matyti, kad apeliantė yra linkusi pati sau diagnozuoti ligas, koreguoja skirtą jai gydymą ir vartoja vaistus ne pagal gydytojų paskyrimus ar rekomendacijas arba jai paskirtų vaistų nevartoja, galimas jos priklausomybės nuo (duomenys neskelbtini) (fizinė ir psichologinė būsena, atsirandanti ilgą laiką vartojant raminamuosius bei migdomuosius vaistus) faktas – juos vartoja dešimtmečiais, komentuoja arba savo prierašais pildo gydytojų išduotus medicininius dokumentus, ne visada užsiregistruoja pas gydytojus specialistus, pas kuriuos yra nukreipiama. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad apeliantė interpretuoja jai taikytą gydymą kaip netinkamą pagal savo pačios subjektyvų vertinimą, o ne pagal objektyviai egzistavusias prielaidas taikyti vienokį ar kitokį gydymą.

Taigi, nenustačius sveikatos priežiūros įstaigų netinkamai apeliantei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (laiku nediagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos), žala apeliantės sveikatai nepadaryta, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija visiškai sutinka. Atitinkamai, nebuvo pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio, kaip dar vienos būtinosios žalos atlyginimo institutui taikyti sąlygos, buvimo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio dalį atmetė pagrįstai.

Apeliantė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinės bylos dalies nutraukimo, tvirtindama, kad apeliantei pirminę klaidinančią diagnozę nustatė UAB „SG konsultacinė klinika“ dirbanti dermatologė D. V., taigi, apeliantė Komisijai skundė ir UAB „SG konsultacinė klinika“ veiksmus. Iš su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis) įtvirtina privalomą ikiteisminę ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo tvarką, t. y. pacientas su prašymu turi kreiptis į Komisiją, o tuo atveju, jeigu nesutinka su Komisijos sprendimu – turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad apeliantė dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreipėsi ir į UAB „SG konsultacinė klinika“ (2022 m. rugsėjo 20 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir 2022 m. rugsėjo 20 d. receptas). Visgi, kaip matyti iš Komisijos sprendimo (ieškinio priedas), apeliantė į Komisiją, kaip į privalomą ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, kreipėsi dėl netinkamai jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų keturiose gydymo įstaigose – UAB ,,Narema“, UAB ,,Baltic Medics“, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, būtent šios gydymo įstaigos raštu atsakė ir į Komisijos užduotus klausimus. Kitaip tariant, dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų UAB „SG konsultacinė klinika“ apeliantė į Komisiją nesikreipė, šiai gydymo įstaigai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl apeliantės reikalavimų.

Vien tokia aplinkybė, kad apeliantė UAB „SG konsultacinė klinika“ dirbančios dermatologės D. V. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo nurodžiusi Komisijai pateiktame prašyme ir Komisijos sprendime yra aprašyti apeliantės teiginiai (Pareiškėja nurodo šias aplinkybes: <...> „2022 m. rugsėjo 20 d. gydytoja dermatologė D. V. iš žaizdos nustatė (duomenys neskelbtini) ir paskyrė gydymą. Po gydymo (duomenys neskelbtini) nepraėjo, o kitam vizitui daugiau nepriėmė“) savaime nereiškia, kad apeliantė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir dėl šioje gydymo įstaigoje jai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos dalį dėl, apeliantės manymu, jai galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų UAB „SG konsultacinė klinika“ nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.