Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. V. turtui – piniginėms lėšoms – 172 535 Eur pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su A. K., A. D. bei pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, sutarė ir neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias planavo realizuoti Airijos Respublikoje (toliau tekste – Airija).

Ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tačiau iki 2023 m. rudens, A. K. pasiūlius V. V. ir A. D. Lietuvos Respublikoje gaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo, kurį N. K. kontrabandos būdu turėtų pergabenti ir realizuoti parduodant Airijoje, V. V., A. D. ir N. K., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sutikus, organizuotos grupės nariai iš anksto pasiskirstė užduotimis bei įgyvendino nusikalstamą sumanymą: A. K. buvo atsakingas už psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo dalinį finansavimą, įgijimą, perdavimą tolesniam realizavimui, informacijos apsikeitimą tarp organizuotos grupės narių, V. V. ir A. D., turėdami technines galimybes, - už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo pagaminimą, N. K. – už šių psichotropinių medžiagų pagaminimui reikiamų medžiagų gavimo dalinį finansavimą bei realizavimą Airijoje.

N. K., veikdamas pagal organizuotos grupės narių susitarimą, 2023 m. rudens laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose – Vilniaus mieste, per du kartus perdavė A. K. pinigines lėšas – 25 000 eurų, po mėnesio dar 19 000 eurų, prie šių pridėjęs savo dalį, o būtent 25 000 eurų, iš viso 69 000 eurų, kurie buvo skirti perduoti V. V. ir A. D. labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo pagaminimui reikiamų medžiagų įgijimui.

Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. N. K. priėmus sprendimą atsisakyti dalyvauti minėtos organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje, siekiant neteisėtai gaminti, įgyti, laikyti, gabenti ir Airijoje realizuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo, tačiau apie tokį sprendimą nežinant A. K., pastarasis 2024 m. gegužės mėnesio pabaigoje mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „Signal“, kur užsiregistravęs „A. V.“ vartotojo vardu, kreipėsi į N. K. siekdamas susitikti ir tęsti organizuotos grupės veiksmus. Po to N. K. kreipėsi į policijos pareigūnus, išreiškė norą padėti atskleisti kitų asmenų daromas įstatymu uždraustas nusikalstamas veikas ir nuo 2024 m. birželio 6 d. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 3 d., V. V. ir A. D. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 962,774 g alprazolamo, kurio koncentracija 96,5 proc., bei nenustatytą kiekį nordazepamo, kurį V. V. savo darbo vietoje UAB „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė A. K., po to šis 2024 m. liepos 3 d., apie 11:00 val., automobiliu „MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šias medžiagas kaip pavyzdinį gaminį atgabeno prie restorano „B. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, bei perdavė pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiam N. K., po to šis tą pačią dieną minėtas medžiagas perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams.

Realizuodamas nusikalstamos veikos planą, 2024 m. rugsėjo 11 d. A. K. mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „Signal“ susisiekė su pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K., paaiškinęs, kad būtina skubiai perduoti 35 000 eurų kaip garantiją, jog būtų tęsiama labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 8 kg alprazolamo gamyba, bei nurodė šias pinigines lėšas perduoti per apie nusikalstamą veiką nežinančią jo motiną A. K., pinigus nugabenant į jos darbo vietą UAB „V.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to N. K., 2024 m. rugsėjo 13 d. nuvykęs nurodytu adresu, 35 000 eurų perdavė A. K. motinai A. K., kuri tą pačią dieną šiuos pinigus perdavė atvykusiam V. V.. Tęsdami nusikalstamą veiką A. D. ir V. V., naudodami UAB „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrangą pagamino ir supakavo į dvi plastikines talpas „Mass Gain“ labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos alprazolamo (vienoje talpoje 1 838,58 g, kitoje – 1 905,795 g alprazolamo, kai alprazolamo koncentracija yra atitinkamai 92,18 proc. ir 95,25 proc.), kurią įdėtą į plastikinį maišą V. V. 2024 m. spalio 21 d., apie 08:35 val., automobiliu „Peugeot Expert Travel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini), Vilnius – (duomenys neskelbtini), Vilnius nugabeno ir pagal iš anksto sutartą planą paliko paštomate „LP EXPRESS“ bei SMS žinute perdavė paštomate paliktos siuntos durelių PIN kodą į N. K. turimą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA TA-1557“ su įstatyta operatoriaus „PILDYK“ SIM kortele, kurį iš anksto tam tikslui buvo įteikęs A. K. per savo motiną A. K.. Po to N. K., gauto paštomato durelių PIN kodo pagalba paėmęs minėtą siuntą, ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams.

Tokiu būdu V. V., veikdamas organizuota grupe kartu su A. K., A. D. bei pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, turėdamas tikslą parduoti Airijoje, laikotarpiu nuo 2023 m. rudens iki 2024 m. spalio 21 d. neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – mažiausiai 4 707,149 g grynojo kiekio alprazolamo ir nenustatytą kiekį nordazepamo, kurias rengėsi realizuoti Airijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota kaltinamojo V. V. nuosavybės teisė į turtą – pinigines lėšas – 172 535 eurų, rastas 2024 m. spalio 21 d. kratos metu gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti piniginėmis lėšomis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. spalio 6 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas šešiems mėnesiams, visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti kratos metu rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Kaltinamojo V. V. gynėjas M. Zabita skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą –V. V. taikomą procesinę prievartos priemonę laikiną nuosavybės teisės apribojimą 172 535 Eur piniginėms lėšoms panaikinti ir šias lėšas grąžinti V. V..

Skunde gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, joje individualiai neįvertinti nei BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo, nei BK 72³ straipsnyje numatyto išplėstinio turto konfiskavimo pagrindai, neatsižvelgta į bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis apie teisėtą V. V. pajamų kilmę, o įrodinėjimo našta perkelta kaltinamajam.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 8 dalį procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik tiek, kiek ji būtina proceso tikslams pasiekti, ir turi būti panaikinta, kai tampa nebereikalinga. Todėl, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas, atsižvelgdamas į turimus bylos duomenis, privalo iš naujo įvertinti, ar ši priemonė tebėra būtina, ar jos apimtis pagrįsta ir proporcinga.

Gynėjas nurodo, kad po ankstesnio laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo baudžiamoji byla pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokie konkretūs bylos duomenys leidžia 172 535 Eur pinigines lėšas sieti su V. V. inkriminuojama nusikalstama veika, laikyti jas galimai nusikalstamos kilmės turtu ar spręsti apie teisėtų pajamų ir turimo turto vertės neatitikimus. Teismas iš esmės apsiribojo kaltinimo sunkumo, savanaudiškų paskatų ir organizuotos grupės požymio nurodymu, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad kaltinamajam priklausantis turtas gali būti konfiskuotas.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo pagrindo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje, išnagrinėjęs ankstesnį skundą, nurodė, jog Turto arešto aktų registre apribojimas įregistruotas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, o išplėstinio turto konfiskavimo pagrindas nebuvo taikomas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti tiek galimą turto konfiskavimą, tiek išplėstinį turto konfiskavimą. Teismui nurodžius išplėstinį turto konfiskavimą kaip atskirą procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindą, turėjo būti įvertintos BK 72³ straipsnyje nustatytos sąlygos. Tačiau skundžiamoje nutartyje neanalizuotas V. V. turto ir teisėtų pajamų santykis, nenurodytas galimos neatitikties dydis, neįvertinta, ar ji viršija įstatyme nustatytą 250 MGL ribą, ir nepateikta konkrečių duomenų, pagrindžiančių 172 535 Eur nusikalstamą kilmę. Gynėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarime Nr. KT86-A-N10/2023 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-648/2023 pateiktais išaiškinimais, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymui nepakanka vien nustatyti, jog turtas nepagrįstas teisėtomis pajamomis – būtina pagrįsti jų nusikalstamą kilmę. Nors išplėstiniam turto konfiskavimui nėra būtina nustatyti konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios gautos atitinkamos lėšos, tai neatleidžia nuo pareigos pagrįsti įstatyme nustatytas išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas.

Gynėjas nurodo ir tai, kad byloje pateikta V. V. 2024 m. metinė pajamų mokesčio deklaracija, kurioje nurodyta 270 453,07 Eur deklaruotų pajamų suma, ir 2025 m. deklaracija, kurioje nurodyta 267 056,57 Eur deklaruotų pajamų suma. Be to, byloje pateikti mokestinių tyrimų, bankinių operacijų, darbo ir kitos teisėtos veiklos duomenys, taip pat deklaracijos nuo 2020 m. Šie duomenys reikšmingi sprendžiant dėl teisėtų pajamų ir turto vertės santykio. Gynėjas nurodo ir tai, kad V. V. nepareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo ar nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamos nutarties argumentacija faktiškai perkelia įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nes iš jo reikalaujama paneigti bendro pobūdžio prielaidą apie galimą turto nusikalstamą kilmę.

Dėl BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo pagrindo gynėjas nurodo, kad pagal šią teisės normą konfiskuotinu gali būti pripažįstamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl pratęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti bent preliminariai nurodyti duomenys, leidžiantys turtą sieti su vienu iš šių požymių. Nagrinėjamu atveju toks ryšys tarp 172 535 Eur sumos ir V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nenustatytas. Ikiteisminio tyrimo metu visos per kratas paimtos V. V. piniginės lėšos buvo sutikrintos su nusikalstamos veikos imitavimo metu naudotų banknotų duomenimis. Sutapusi 14 850 Eur suma buvo grąžinta nusikalstamos veikos imitavimo dalyviui.

Gynėjas taip pat nurodo, kad apribota piniginių lėšų suma neindividualizuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal kaltinimą 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. spalio 21 d. alprazolamas buvo perduotas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam N. K. ir vėliau policijos pareigūnams, tačiau kaltinime nenurodyta, kad iš šių medžiagų realizavimo V. V. būtų gavęs 172 535 Eur ar kitą šiai sumai adekvačią turtinę naudą. Taigi galimo turto konfiskavimo pagrindas grindžiamas ne konkrečiu apribotų lėšų ryšiu su inkriminuojama veika, o kaltinimo pobūdžiu ir nusikalstamos veikos sunkumu.

Skunde nurodoma ir tai, kad vien aplinkybė, kad byla dar neišnagrinėta, savaime negali pateisinti tolesnio nuosavybės teisės ribojimo. Teismas kiekvieną kartą turi įvertinti duomenų visumą ir nustatyti, ar išlieka bent preliminarus pagrindas konkrečiam turtui konfiskuoti. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokie po ankstesnio šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo ištirti duomenys patvirtino ar sustiprino prielaidą dėl 172 535 Eur nusikalstamos kilmės. Byloje pateiktos deklaracijos ir paaiškinimai tik paminėti, tačiau nenurodyta, kokiems konkretiems bylos duomenims jie prieštarauja ir dėl kokių priežasčių laikomi nepakankamais. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmę. Piniginės lėšos iš V. V. buvo paimtos 2024 m. spalio 21 d., o laikinas nuosavybės teisės apribojimas joms taikomas nuo 2025 m. balandžio 9 d. Skundžiama nutartimi pratęsto termino pabaigoje, t. y. 2027 m. balandžio 9 d., ši procesinė prievartos priemonė bus taikoma jau dvejus metus, o galimybė faktiškai disponuoti piniginėmis lėšomis bus apribota beveik dvejus su puse metų. Ilgėjant nuosavybės teisės ribojimo trukmei būtina pateikti konkrečius ir pakankamai svarius duomenis, pagrindžiančius tolesnį priemonės taikymą, tačiau skundžiamoje nutartyje tokių naujų duomenų nenurodyta.

Gynėjas taip pat nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas visai 172 535 Eur sumai, visiškai uždraudžiant šias lėšas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Teismas neįvertino, ar visa apribota suma atitinka realiai galimo turto konfiskavimo apimtį, ar būtina riboti nuosavybės teisę į visą šią sumą ir kodėl proceso tikslų nebūtų galima pasiekti taikant mažesnės apimties apribojimą arba jį panaikinant. Vien bendro pobūdžio išvada, kad procesinės prievartos priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, nepakeičia pareigos konkrečiai įvertinti jos būtinumą ir apimtį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad su nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais tiesiogiai susiję banknotai jau buvo atskirti, teisėta V. V. pajamų kilmė grindžiama mokestiniais ir kitais duomenimis, o išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos skundžiamoje nutartyje išsamiai neanalizuotos, tolesnis 172 535 Eur piniginių lėšų apribojimas neproporcingai varžo V. V. nuosavybės teises. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepateikta pakankamai konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių būtinybę toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nei galimam turto konfiskavimui pagal BK 72 straipsnį, nei išplėstiniam turto konfiskavimui pagal BK 72³ straipsnį užtikrinti.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo V. V. gynėjo skundą, įvertinęs skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, daro išvadą, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą 172 535 Eur piniginėms lėšoms, kurios buvo rastos ir paimtos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus BPK 151 straipsnyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygas ir nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo skundą ir panaikinti V. V. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis), tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastoms piniginėms lėšoms buvo pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. V. pareikšti kaltinimai dėl BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis veikdamas organizuota grupe kartu su A. K., A. D. bei pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, turėdamas tikslą parduoti Airijoje, laikotarpiu nuo 2023 m. rudens iki 2024 m. spalio 21 d., neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – mažiausiai 4 707,149 g grynojo kiekio alprazolamo ir nenustatytą kiekį nordazepamo, kurias rengėsi realizuoti Airijoje. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti įtariamuoju apklausto A. K. ir teisiamajame posėdyje apklausto N. K. parodymuose, slapto sekimo, kratų, apžiūrų protokoluose bei kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamas V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia asmens kaltės, o taip pat galimo turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neindividualizuotas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimo pagrindas, nes nenustatyta, kad 172 535 Eur piniginės lėšos yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pasak gynėjo, kratos metu rastos piniginės lėšos yra gautos teisėtais būdais, todėl negali būti konfiskuojamos. Be to, skundžiamoje nutartyje neanalizuotos ir BK 72³ straipsnyje nustatytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, nenustatytas V. V. turto ir teisėtų pajamų neatitikimas, nepateikti konkretūs duomenys apie galimą nusikalstamą turto kilmę.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas bet kokio pavidalo turtas, kuris yra baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Baudžiamajame įstatyme numatyta ir tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Tačiau sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, priešingai nei priimant galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, nėra būtina nustatyti visų turto konfiskavimo taikymo sąlygų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas užtikrinti galimo teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymą, todėl šioje proceso stadijoje vertinamas ne galimo turto konfiskavimo pagrįstumas, o tai, ar yra pakankamas pagrindas taikyti šią procesinę priemonę galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, vertinant jas kartu su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, yra svarbios sprendžiant dėl galimai iš nusikalstamos veikos gautos finansinės naudos ir siekio šioje byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nereikalaujama nustatyti, jog konkreti pinigų suma gauta iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tokios išvados gali būti daromos tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, įvertinus visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis. Atsižvelgiant į V. V. pareikšto kaltinimo pobūdį, inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, galimai gautą finansinę naudą, apygardos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas išlieka būtinas galimam turto konfiskavimui ir išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamos veikos imitavimo metu naudoti banknotai buvo patikrinti, 14 850 Eur suma atskirta ir grąžinta, savaime nepatvirtina, kad likusios piniginės lėšos, kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu, negali būti susijusios su nusikalstama veika ar būti galimo turto konfiskavimo objektu. Taip pat aplinkybė, kad kaltinime nenurodyta, jog V. V. iš draudžiamų medžiagų realizavimo būtų gavęs būtent 172 535 Eur sumą, savaime nepaneigia galimo turto konfiskavimo. Kaip minėta, galutinės išvados dėl turto kilmės, jo atitikties konfiskuotino turto požymiams ir turto konfiskavimo taikymo bus daromos išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, įvertinus visų reikšmingų baudžiamosios bylos duomenų visumą.

Šioje byloje V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, mastas, jos padarymo aplinkybės ir kaltinamojo galimas vaidmuo vykdant šią nusikalstamą veiką sudaro pagrindą manyti, kad V. V. galėjo gauti nusikalstamą finansinę naudą. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kurios taikymui nebūtina iš anksto neginčijamai nustatyti, jog konkretus turtas yra gautas nusikalstamu būdu ir atitinka konfiskuotino turto požymius. Šioje proceso stadijoje pakanka pagrįsto manymo, kad turtas gali būti konfiskuotas, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas galimo teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymui užtikrinti. Taigi šiuo metu aukštesnysis teismas sprendžia ne dėl konkretaus turto konfiskavimo pagrįstumo, o dėl taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pagrįstai. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą gali būti sprendžiamas ne tik turto konfiskavimo, bet ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimas.

Išplėstinis turto konfiskavimas yra savarankiškas turto konfiskavimo institutas, kurio taikymo sąlygos numatytos BK 72³ straipsnyje. Pagal BK 72³ straipsnio 1 dalį išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad proceso stadijoje, kuomet sprendžiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimas, būtina atskirti išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų nustatymą nuo procesinės prievartos priemonės, kuria siekiama užtikrinti galimybę tokį turto konfiskavimą įvykdyti. Gynėjo nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-648/2023 patvirtina, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymas turi būti grindžiamas pakankamais duomenimis apie galimą nusikalstamą turto kilmę, o kaltinamojo teisė pateikti duomenis apie teisėtą turto įsigijimą negali būti paverčiama pareiga įrodyti, kad turtas nėra nusikalstamos kilmės. Tačiau šie teismų išaiškinimai savaime nereiškia, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti taikomas iki galutinio turto kilmės klausimo išsprendimo. Priešingu atveju, procesinė prievartos priemonė, skirta galimam turto konfiskavimui užtikrinti, netektų savo paskirties.

Nagrinėjamu atveju byloje esančios V. V. 2024 m. ir 2025 m. pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina deklaruotų pajamų dydį, tačiau vien šių deklaracijų duomenys savaime neatskleidžia visų aplinkybių, reikšmingų vertinant piniginių lėšų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įgijimo laiką, jų įgijimo šaltinius ir galimą ryšį su baudžiamojoje byloje tiriama nusikalstama veika. Vien pajamų mokesčio deklaracijų pateikimas savaime nepašalina būtinybės laikinai apriboti nuosavybės teises į galimo turto konfiskavimo objektą.

Apygardos teismas vertino ne vien V. V. pareikšto kaltinimo pobūdį, bet ir baudžiamosios bylos duomenis apie pinigines lėšas, kuriomis jis disponavo, bei gynybos pateiktus dokumentus. Šių duomenų vertinimas, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo termino pratęsimo, nėra tapatus galutiniam sprendimui, ar konkrečios piniginės lėšos atitinka BK 72³ straipsnyje nustatytas išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas. Todėl gynėjo argumentai, kad skundžiama nutartimi nenustatytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, savaime nesudaro pagrindo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad šios priemonės taikymas tebėra reikalingas galimam išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Iš BK 72³ straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ne tik tiesiogiai iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos gautas turtas, bet ir kitas nusikalstamu būdu įgytas turtas. Todėl galimo konfiskuoti turto apimtis nebūtinai apsiriboja finansine nauda, gauta vykdant kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir gali būti nustatyta tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes bei įstatyme įtvirtintas išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygas. Kaltinamojo V. V. pajamų mokesčių deklaracijų ir kitų bylos duomenų, susijusių su kaltinamojo pajamomis visapusiškas vertinimas yra susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu iš esmės ir galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo klausimas, nėra pagrindo iš anksto daryti išvadą, kad visas kaltinamojo turimas turtas įgytas teisėtai ir negali būti konfiskuojamas.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad apygardos teismas, nurodydamas, jog V. V. pateiktos pajamų deklaracijos nepaneigia procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų, perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamasis turi teisę teikti dokumentus, paaiškinimus ir kitus duomenis, pagrindžiančius jo versijas. Tačiau tai, kad pateikti dokumentai patvirtina tam tikras deklaruotas pajamas, savaime nereiškia, kad jie paneigia galimo turto konfiskavimo pagrindus. Gynėjo nurodomos pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai yra svarbūs, bet jų vertinimas turi būti siejamas su konkrečių piniginių lėšų įgijimo aplinkybėmis, jų kilme ir galimu ryšiu su tiriama nusikalstama veika. Todėl vien aplinkybė, kad teismas jų nelaikė pakankamais panaikinti procesinės prievartos priemonę, savaime nereiškia, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad piniginės lėšos iš V. V. paimtos 2024 m. spalio 21 d. atliktos kratos metu, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nuo 2025 m. balandžio 9 d. Skundžiama nutartimi apribojimo terminas pratęstas iki 2027 m. balandžio 9 d., todėl, pasak gynėjo, nuosavybės teisė ribojama neproporcingai ilgą laiką. Aukštesnysis teismas, vertindamas šios procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumą, atsižvelgia į baudžiamosios bylos didelę apimtį ir sudėtingumą. Šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su bylos nagrinėjimo eiga, leidžia daryti išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmė šiuo atveju savaime nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės proporcingumo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2026 m. sausio 14 d. ir 2026 m. balandžio 9 d. pradėta nagrinėti iš esmės, byloje numatyti posėdžiai iki 2027 m. kovo 17 d. Ši byla yra sudėtinga ir didelės apimties, šiuo metu bylą sudaro 21 tomas, kaltinimai pareikšti trims asmenims, byla turi užsienio elementą, taip pat joje didelis apklaustinų asmenų kiekis, be to, 2026 m. rugsėjo 30 d. vienam iš kaltinamųjų paskirta teismo medicinos ekspertizė ir kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas vilkinamas. Priešingai, bylos nagrinėjimo eiga ir suplanuoti procesiniai veiksmai patvirtina, kad procesas vyksta nuosekliai, be nepagrįsto delsimo.

Gynėjo nurodomos aplinkybės dėl galimų nuostolių dėl infliacijos ir negautų investicinių pajamų savaime nepaneigia procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybės, nes nagrinėjamu atveju jos taikymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Bet kokia asmeniui taikoma procesinė prievartos priemonė suvaržo jo teises, tačiau skunde nurodomi dėl to galimai kilsiantys padariniai savaime nereiškia, kad apribojimas yra nepagrįstas. V. V. patiriami suvaržymai neviršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pratęsė nuosavybės teisės apribojimo terminą į grynuosius pinigus – 172 535 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastiems 172 535 Eur gryniesiems pinigams negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų patyrimu, tačiau kaltinamojo patiriami nepatogumai nėra neproporcingi. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės nebūtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas. Šie tikslai nebūtų pasiekti švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos bei pagrindai neišnyko. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas nebus reikalingas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, galimo turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo klausimai neišspręsti, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti gynėjo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. V. gynėjo Mariaus Zabitos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.