Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aurum domus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AK gerbuva“ ieškinį atsakovei UAB „Aurum domus“ dėl skolos ir delspinigių už atliktus darbus ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar kainos už darbus sumažinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, todėl teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „AK gerbuva“ ieškinį atsakovei UAB „Aurum domus“ dėl skolos ir delspinigių už atliktus darbus ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar kainos už darbus sumažinimo priteisimo.

Byloje 2026 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas teismo posėdis, į teismo posėdį atvyko tik ieškovės atstovas, atsakovės atstovas posėdyje nedalyvavo, posėdžio atidėti neprašė. Minėtame teismo posėdyje teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovės vertinimu, tokiomis aplinkybėmis priešieškinio pašalinimas iš proceso iki įrodymų tyrimo pabaigos nėra suderinamas su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – viename procese teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Pasak apeliantės, jeigu skundžiama nutartis liktų nepakeista, atsakovė savo reikalavimus būtų priversta reikšti atskiroje civilinėje byloje. Tokiu atveju, iš naujo būtų nagrinėjami tie patys rangos teisiniai santykiai, vertinami tie patys atlikti darbai, analizuojami tie patys dokumentai, apklausiami tie patys liudytojai bei vertinami tie patys ekspertiniai duomenys. Tai reikštų pakartotinį didelės dalies tų pačių įrodymų tyrimą kitame procese. Be to, atsirastų rizika, kad skirtingose bylose tos pačios faktinės aplinkybės būtų įvertintos nevienodai, nors jos kyla iš to paties teisinio santykio. Atsakovės vertinimu, tokios procesinės situacijos galima išvengti toliau nagrinėjant tarpusavyje susijusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus viename procese.

Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė pateikė teismui vadovo paaiškinimą dėl neatvykimo į teismą priežasčių. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad priešieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo sprendžiamas nedalyvaujant atsakovei, apeliantė pateiktais paaiškinimais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė su jais susipažino ir pateikė dėl jų savo atsikirtimus, naujai pateiktus paaiškinimus priima.

Dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nutarta palikti priešieškinį nenagrinėtą į teismo posėdį neatvykus atsakovės atstovui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad į 2026 m. gegužės 26 d. vykusį teismo posėdį neatvyko atsakovės, pareiškusios byloje priešieškinį, atstovas, nors atsakovė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį teismo posėdį (šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųstas atsakovės vadovui elektroniniu paštu ir 2026 m. balandžio 20 d. atsakovės vadovas G. R. patvirtino, kad teismo šaukimą gavo), o iki paskirto teismo posėdžio byloje negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių. Be to, ieškovės atstovas neprašė priimti dėl priešieškinio reikalavimų sprendimo už akių, todėl teismas, nusprendęs bylos dalį pagal ieškovės ieškinį nagrinėti iš esmės ir atidėjęs teismo procesinio sprendimo priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi, kuria, be kita ko, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės dėl įrodymų trūkumo, nutarė atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad pripažįsta, jog teismo posėdis buvo praleistas dėl vadovo klaidos, tuo metu atsakovė dar neturėjo profesionalaus atstovo, mano, kad nors šios aplinkybės ir nelaikytinos svarbiomis, priešieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo proporcinga procesinė priemonė. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

CPK 246 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apie posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovė (jos atstovas – vadovas) informuotas tinkamai, gautas vadovo atsakymas elektroniniu paštu apie pranešimo apie teismo posėdžio datą gavimą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti nedalyvaujant, negauta, nepateikta duomenų, pateisinančių šalių neatvykimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis palikti atsakovės priešieškinį nenagrinėtu formaliai atitinka CPK teisės normas. Visgi, vertindamas procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešieškinio, kaip ir ieškinio, palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius atsakovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas į posėdį neatvykusiai šaliai nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio (priešieškinio) palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui (atsakovui) tuo atveju, kai nustatomas jo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį ar priešieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šalis pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuota bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys teisme priimtas dar 2024 m. spalio 4 d., priešieškinis – 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. spalio 3 d. priimtas atsakovės patikslintas priešieškinis, iki 2026 m. sausio 30 d., kai teisme buvo gautas mediatorės pranešimas apie mediacijos pabaigą, tarp šalių vyko derybos dėl taikaus ginčo sprendimo, bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi skirta bylą nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. kovo 12 d., tačiau buvo gautas atsakovės atstovo (vadovo) prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi atsakovei nutraukus atstovavimo sutartį su advokatais (2026 m. sausio 29 d. prašymas panaikinti prieigą), atsakovei apie 2026 m. kovo 12 d. vyksiantį teismo posėdį nebuvo žinoma. Lietuvos informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys iš tiesų nepatvirtina pranešimo apie 2026 m. kovo 12 d. vyksiantį teismo posėdį įteikimą atsakovei (jos vadovui). Teismas tenkino atsakovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir kitą teismo posėdį paskyrė 2026 m. balandžio 23 d., tačiau šis posėdis nevyko dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, posėdis perkeltas į 2026 m. gegužės 26 d., kaip jau minėta, apie šį teismo posėdį atsakovės atstovui pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių, prašymo atidėti teismo posėdį teismui nepateikė, todėl teismas skundžiama nutarties dalimi nutarė priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Aptarti procesiniai duomenys patvirtina, kad nors byla teisme iškelta 2024 m. pabaigoje, iki 2026 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio byla nebuvo pradėta nagrinėti teisme iš esmės. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigia, kad be pateisinamos priežasties atsakovė neatvyko į du teismo posėdžius, prieš tai aptartos 2026 m. kovo 12 d. teismo posėdžio atidėjimo aplinkybės tokių ieškovės teiginių nepatvirtina.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos atstovas teisminio proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų. Taip pat nustatyta, kad byloje atsakovė aktyviai siekė taikaus ginčo sprendimo, duomenų, kad nepavykus ginčo išspręsti taikiai, bylinėjimas atsakovei tapo neaktualus, byloje nėra.

Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas kyla iš rangos teisinių santykių, ieškovei siekiant apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo, o atsakovei nesutinkant su atliktais darbais ir priešieškiniu ginčijant atliktų darbų aktą, reiškiant priešpriešinius reikalavimus dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ar kainos sumažinimo. Nors atsakovė turi teisę dar kartą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar kainos sumažinimo priteisimo, nesant duomenų apie atsakovės išnykusi suinteresuotumą savo pareikštų reikalavimų patenkinimu, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Svarbu tai, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai kyla iš tos pačios rangos sutarties, dėl tų pačių darbų, jų trūkumų ir pan., abiejų šalių reikalavimai yra neabejotinai susiję, todėl juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Pripažintina, kad atsakovei iš naujo reiškiant reikalavimus ieškovei teisme, būtų eikvojamas teismo bei proceso dalyvių laikas atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti šioje byloje, o taip pat neatmestina, kad galėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl teisme nagrinėjamų bylų (pagal ieškovės ieškinį ir naują atsakovės priešieškinį) sujungimo klausimas.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas atsakovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio (priešieškinio) palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2, 7, 8 straipsniai), ypač įvertus tai, kad skundžiama nutartimi bylos nagrinėjimas teisme pagal ieškinį atnaujintas iš esmės teismui pasiūlius ieškovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. bylos nagrinėjimas teisme tęsiasi, o teismas turi galimybę užtikrinti greitą ir efektyvų civilinės bylos nagrinėjimą kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant sankcijas už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių (CPK 106 straipsnis, 246 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutarties dalis, kuria atsakovės priešieškinis paliktas nenagrinėtas, naikinama ir atsakovės priešieškinis perduodamas nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Aurum domus“ 2025 m. spalio 2 d. patikslintas priešieškinis ieškovei UAB „AK gerbuva“ dėl darbų priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir perduoti atsakovės priešieškinį toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.