- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-657-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00511-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities VTAS Druskininkų mieste
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros U. P., gim. 2015 m. lapkričio 12 d., gyvenamąją vietą su ja, pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą jo nepilnametei dukrai U. P. po 360,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra taps pilnametė, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 15 d., išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra bei dalyvavimo ją auklėjant pagal nurodytą tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymo įsiskolinimą 1 131,40 Eur, už laikotarpį nuo 2026 m. vasario 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol bus išnagrinėta byla priteisti iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymui po 360,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal jos gyvenamą vietą; nustatyti nurodytą laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
Nurodė, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymo pareigos visiškai nevykdo. Vaikui išlaikymas reikalingas nuolat, tikėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo; priteisti iš ieškovės 250,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, lėšas mokant periodinėmis išmokomis į atsakovo banko sąskaitą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. ir priskirti atsakovą priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol bus išnagrinėta byla nustatyti nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti iš ieškovės 250,00 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, lėšas mokant periodinėmis išmokomis į atsakovo banko sąskaitą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. ir priskirti atsakovą priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, o atsakovo prašymą atmetė. Teismas nustatė iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatė iki teismo sprendimo priėmimo laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią: atsakovas su dukra bendrauja II ir IV kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17.00 val. pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir sekmadienį grąžina vaiką atgal į jos gyvenamąją vietą iki 15.00 val.; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant periodines išmokas mokėti į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnametei dukrai priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu šalių nepilnametei dukrai yra užtikrinamos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos pas abu tėvus, aplinkybių, kad su kuriuo nors iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas prieštarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, nenustatė. Įvertinęs tai, kad šalių nepilnametė dukra visą laiką gyveno su motina, nesant duomenų, jog gyvenant su ja būtų realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui ir atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos 2026 m. gegužės 8 d. išvadą bei paties vaiko nuomonę, teismas darė išvadą, jog iki teismo sprendimo priėmimo nustatytina laikina šalių dukros gyvenamoji vieta su ieškove.
Įvertinęs tai, jog atsakovas sutinka su dukra bendrauti II ir IV kiekvieno mėnesio savaitgalį, tačiau dėl jo darbo pobūdžio negali bendrauti su dukra darbo dienomis, teismas ieškovės prašymą dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minimaliems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams, atsižvelgiant į jo amžių (10 metų) bei į pačios ieškovės gaunamas pajamas, patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma priteistina iš atsakovo būtų 250,00 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir taikyti jo laikinąsias apsaugos priemones arba laikinųjų apsaugos priemonių klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantas nepateikė dokumentų įrodančių, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu bei netinkamai rūpinasi dukra. Tvirtina, kad byloje esančios nuotraukos bei vaizdo įrašas patvirtina, jog ieškovės namuose yra ilgalaikė netvarka, tušti ir galimai dar neatkimšti buteliai, kas paneigia ieškovės teiginius, jog ji beveik metus nevartoja alkoholio. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės netinkamą rūpinimąsi dukra patvirtina Druskininkų mokyklos pažymos, kad mergaitė ne visada turi tinkamas priemones pamokai, nemažai praleidžia pamokų, kurių tik dalis dėl ligų, ne visada dėvi mokyklos uniformą, drabužiai būna netvarkingi.
Nesutinka su išvadą teikiančios institucijos išvada, nes byloje pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kokia netvarka yra ieškovės gyvenamojoje aplinkoje ir tai yra ilgalaikis procesas. Teigia, jog vertinimo metu galimai sąmoningai nebuvo vertinami ieškovės gyvenamosios aplinkos švaros, tvarkingumo ir sanitarinių sąlygų kriterijai. Be to, ieškovės pajamos yra mažos, todėl neaišku, iš kokių pinigų ji daro buto remontą. Mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl buto remonto yra tik bandymas pateisinti savo netinkamą gyvenimo būdą ir paneigti apelianto nurodomas faktines aplinkybes dėl ieškovės gyvenamosios aplinkos.
Atsikirsdamas į ieškovės teiginius dėl dukrai skirtų vaiko pinigų galimai naudojimą savo poreikiams tenkinti, apeliantas pažymi, jog jis turi artima ryšį su dukra, nuo pat jos gimimo ja rūpinasi. Tai, kad jis kreipėsi dėl vaiko išmokų gavimo, patvirtina aplinkybę, jog ieškovė dėl savo netinkamo gyvenimo būdo tai visai nerūpėjo. Pabrėžia, kad teismas nevertino šių aplinkybių.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principą, nesiekė maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
Teigia, kad teismas nebuvo procesiškai aktyvus, neišreikalavimo ieškovės ligos gydymo istorijos, visų duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, turimą turtą, nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti.
Teigia, jog su apeliantu nėra kartu gyvenę, vedę bendrą ūkį, ji anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio, 2025 m. gydėsi, sunkiai vaikščiojo, tačiau šiuo metu ji beveik metai kaip nevartoja alkoholio, jos šeima yra stebima socialinių darbuotojų.
Šalies argumentai
Tvirtina, kad apeliantas nepadėjo jai auginti dukros, kai ji gydėsi nuo alkoholio, jos nelankė, tik retkarčiais užsukdavo išnešti šiukšles bei padarė nuotraukas, kuriomis teigia, jog neva ieškovė nesirūpino dukra. Be to, apeliantas kreipėsi į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo, o iki tol jam dukra nerūpėjo. Priduria, kad teismui pateiktas SODROS išrašas paneigia apelianto teiginius jai beveik niekada nedirbus.
Pažymi, jog nustačius dukros gyvenamąją vietą su apeliantu, būtų pažeisti dukros interesai, nes dukra nori bendrauti su apeliantu, tačiau bijo, kad negalės grįžti namo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl skundžiamos nutarties
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas gali CK 3.65 straipsnyje įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, iš esmės rėmėsi vien vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, neįvertino byloje esančių nuotraukų ir vaizdo medžiagos, iš kurių matyti, jog ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, Druskininkų mokyklos pažymos apie nepilnametės dukters praleidimą pamokas ne dėl ligos, jos netvarkingą išvaizdą, neturėjimą priemonių pamokoms. Mano, jog nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta su ieškove nėra tinkama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys auginą nepilnametę dukrą U. P., kuriai yra 10 metų. Šalys santuokos nėra sudarę, gyvena atskirai, jų nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškove, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su seserimi priklausančiame 1 kambario bute, atsakovas su dviem kitais savo nepilnamečiais vaikais iš kitos santuokos, jo motinai priklausančiame 3 kambarių bute.
Apelianto pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie netvarką bei tuščius butelius atspindi tik praeities įvykius (tai patvirtina ir pati ieškovė, pripažindama buvusias problemas dėl negalėjimo savimi bei namų ūkiu pasirūpinti bei gydymąsi nuo alkoholio priklausomybės 2025 m.), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su apeliantu.
Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad išvadą teikianti institucija 2026 m. gegužės 8 d. išvadoje pat taip nurodė, jog skyrius neturi duomenų, jog motinos ar tėvo elgesys, ar veiksmai, šiuo metu keltų realią grėsmę dukros saugumui, jos būtinųjų poreikių užtikrinimui, tiek ieškovė, tiek apeliantas nepilnametei dukrai gali užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. 2026 m. gegužės 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 11VAIK-88 patvirtina, jog šalių dukra norėtų gyventi kartu su mama, ji jaučiasi saugi, visko užtenka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnametės dukros išreikšta nuomonė (kad ji nori bendrauti su tėvu, matytis savaitgaliais ar darbo dienomis) patvirtina jos psichologinį prisirišimą prie esamos aplinkos, todėl jos suardymas laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje prieštarautų vaiko interesams.
Apeliantas teigia, jog jų nepilnametė dukra dažnai praleidinėja pamokas ne dėl ligos, ne visada eina į mokyklą su uniforma bei neturi mokyklinių priemonių. Nagrinėjamu atveju, minėtos aplinkybės nepagrindžia būtinumo keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes nepatvirtina ieškovės elgesio, keliančio esminę grėsmę vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu siekiama tik laikinai sureguliuoti tėvų ginčą, o pačių šalių gebėjimas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo jo prašomų dokumentų, nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių dėl buto remonto. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilusio ginčo iš esmės nesprendžia. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, gautos ir įvertintos specialistų išvados ir kt.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais įrodymais, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu jis įrodinėjo, kad šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą reikia nustatyti su atsakovu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove pagrįstumo.
Kadangi apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio ir nustatyto laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo, tai apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiamus šeimos bylose, žyminis mokestis nemokamas. Kadangi nagrinėjama byla patenka į šeimos bylą kategoriją, skundas dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Nustatyta, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas grąžinti apeliantui sumokėtą žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. gegužės 21 d. UAB „Maxima“ kasoje, tai atlikti pavedant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.