Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti ir nepatvirtintas pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pagal 2025 m. lapkričio 24 d. AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją atlyginti 37 797,30 Eur žalą pagal UAB „Kevija“ civilinės atsakomybės draudimo sutartį, 2026 m. sausio 6 d. buvo gautas akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymas mokėti draudimo išmoką, nes įvykis yra nedraudžiamasis; pakartotinai ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ savo atsisakymą patvirtino ir 2026 m. sausio 7 d. bei 2026 m. sausio 12 d. laiškuose, kuriuose papildė atsisakymo pagrindą.

AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį įgijo tik išmokėjusi draudimo išmoką 2025 m. spalio 1 d., terminas pateikti finansinį reikalavimą baigėsi 2025 m. lapkričio 24 d. Tai reiškia, kad draudikas turėjo mažiau kaip vieną mėnesį pateikti finansinį reikalavimą UAB „Kevija“ bankroto byloje. Iki finansinio reikalavimo pareiškimo tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir BUAB „Kevija“ vyko aktyvus ginčas dėl žalos atlyginimo. Buvo siunčiami paklausimai ir raginimai dėl žalos atlyginimo, sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės perkėlimo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Su BUAB „Kevija“ vadovu buvo komunikuota telefonu mažiausiai 2 kartus (pokalbiai įstatymo nustatyta tvarka įrašyti), siekiant išspręsti klausimą ne teismo tvarka. Pridedami duomenys iš AB „Lietuvos draudimas“ sistemos, kad dėl ginčo bylos laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 19 d. buvo parašyti net 25 laiškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ realiai siekė įgyvendinti savo subrogacijos teisę, delsimas nebuvo nesąžiningas ar nepagrįstas, todėl egzistavo objektyvi priežastis, dėl kurios terminas buvo nežymiai praleistas.

Teismo nutartis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Jei AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 bus atmestas, UAB „Kevija“ išvengs civilinės atsakomybės už nerūpestingais veiksmais padarytą didelę žalą (geležinkelių ruože, atliekant darbus su „Bobcat“, UAB „Kevija“ paskyrė dirbti darbuotoją, kuris neturėjo ne tik kvalifikacijos valdyti šią techniką, bet ir vairavimo teisių). Tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti traukinio katastrofos ir žmonių žūties.

UAB „Kevija“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinės atsakomybės draudimo sutartyje yra numatyta 1 000 Eur frančizė, todėl, net ir teismui tenkinus AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, UAB „Kevija“ lieka pareiga atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur frančizę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis bylos nagrinėjimo metu esančiais įrodymais. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, kuriais grindžiamas jos finansinis reikalavimas, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ iki bylos išnagrinėjimo jokių papildomų dokumentų nepateikė, nors, kaip matyti iš prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakymai dėl draudimo išmokos buvo gauti dar 2026 m. sausio 6 d., 2026 m. sausio 7 d. ir 2026 m. sausio 12 d. Taigi pati pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta procesine galimybe pateikti šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui, nors juos turėjo gerokai anksčiau nei buvo priimta skundžiama nutartis.

Pati AB „Lietuvos draudimas“ laikė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ subjektu, kuris turi spręsti dėl žalos atlyginimo. Tai akivaizdžiai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 26 d. pareiškė ieškinį ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo, prašydama iš draudiko priteisti 24 551,56 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka. Vadinasi, draudiminės apsaugos apimties bei draudiko pareigos atlyginti žalą turi būti sprendžiama civilinėje byloje tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ aktyviai vykdė derybas ar siekė ikiteisminio ginčo sprendimo, nėra svarbi priežastis reikalavimo termino atnaujinimui. Terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (2025 m. lapkričio 24 d.) baigėsi beveik po dvejų mėnesių nuo draudimo išmokos išmokėjimo (2025 m. spalio 1 d.), prašymas patvirtinti AB „Lietuvos draudimas“ finansinį reikalavimą buvo gautas tik 2026 m. sausio 15 d. Toks termino praleidimo laikotarpis negali būti laikomas nežymiu, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos profesionalią veiklą ir turimus resursus.

AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos teisę įgijo 2025 m. spalio 1 d., išmokėjusi draudimo išmoką. Nuo šio momento pareiškėjai buvo žinomos tiek žalos atsiradimo aplinkybės, tiek galimai už jos atlyginimą atsakingi asmenys. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ yra viena didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje, nuolat administruojanti regreso ir subrogacijos reikalavimus bei disponuojanti pakankamais organizaciniais, teisiniais ir žmogiškaisiais ištekliais savo teisėms laiku ir tinkamai įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objekto

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – 2026 m. sausio 7 d. ir 2026 m. sausio 12 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymus atlyginti padarytą žalą, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir atsiliepimą į jį, AB „Lietuvos draudimas“ elektroninius laiškus, siųstus UAB „Kevija“ ir kitiems asmenims dėl subragacijos tvarka atlygintos žalos.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti savo reikalavimą ir pagrindą atnaujinti praleistą terminą, dėl šių dokumentų turėjo galimybę pasisakyti BUAB „Kevija“ atsiliepime į atskirąjį skundą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima.

Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria neatnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir nepatvirtintas AB „Lietuvos draudimas“ finansinis reikalavimas UAB „Kevija“ bankroto byloje. Apeliantė su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka teigdama, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad terminas pateikti finansinius reikalavimus BUAB „Kevija“ bankroto byloje baigėsi 2025 m. lapkričio 24 d., o apeliantės prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorei pateiktas 2026 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti iš esmės remdamasis tik tuo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, kuriais remiantis terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, delsimas nebuvo nesąžiningas ar nepagrįstas.

Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021, 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-553/2022 16 punktas).

Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus. Taigi, jeigu kreditorius ir nepateikia savarankiško, atskiro prašymo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti, tai neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti byloje esančius duomenis ir detaliai pasisakyti dėl pagrindų terminui (ne)atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas lakoniškai pažymėjo, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir nei nemokumo administratorei, nei teismui nenurodė priežasčių, kodėl laiku nepareiškė finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o pareiškėja sąmoningai nedelsė ir neveikė prieš greitą ir efektyvų nemokumo bylos nagrinėjimą.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 23 d. prašyme dėl finansinių reikalavimų patikslinimo dėl ginčijamo finansinio reikalavimo nurodė, kad 2026 m. sausio 15 d. buvo gautas AB „Lietuvos draudimas“ prašymas patvirtinti 37 797,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodyta, kad 2025 m. birželio 19 d. įvykio metu traukinys, važiuojantis maršrutu Vilnius–Telšiai, ties 278 km susidūrė su ekskavatoriumi ,,JCB 803 Plus“, priklausančiu UAB „Kevija“. Traukinys buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ Geležinkelio riedmenų draudimu; draudėjas UAB ,,LTG Link“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 37 797,30 Eur dydžio draudimo išmoką už traukinio sugadinimus pagal UAB ,,LTG Link“ įvykio žalos sąmatą. Nemokumo administratorius nurodė, kad nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu finansiniu reikalavimu ir jį ginčija.

Iš su nemokumo administratorei AB „Lietuvos draudimas“ 2026 m. sausio 15 d. pateikto prašymo nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ pridėjo dokumentus, susijusius su draudimo išmokos mokėjimu ir draudimo poliso kopijas, tačiau nemokumo administratorė teismui šių įrodymų su prašymu netvirtinti finansinio reikalavimo nepateikė. Į bylą pateiktos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės, UAB „Kevija“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (serija Nr. 230 0020882). Taip pat pridėtas AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. lapkričio 20 d. elektroninis laiškas, siųstas UAB „Kevija“, dėl informavimo apie ketinamą pateikti finansinį reikalavimą ir UAB „Kevija“ draudiko įvykio dieną. Iš 2025 m. lapkričio 20 d. susirašinėjimo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atstovė kreipėsi į su paklausimu dėl UAB „Kevija“ draudiko, 2025 m. lapkričio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ buvo išsiųstas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo polisas. Iš su atskiruoju skundu pridėtų dokumentų matyti, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ tik 2026 m. sausio mėnesio siųstais laiškais atsisakė atlyginti UAB „Kevija“ padarytą žalą, o 2026 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas pateikti finansinius reikalavimus BUAB „Kevija“ bankroto byloje baigėsi 2025 m. lapkričio 24 d., o prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorei buvo pateiktas 2026 m. sausio 15 d., taigi praėjus neilgam laiko tarpui. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ visą laiką palaikė ryšį tiek su UAB „Kevija“, tiek su jos nemokumo administratore dėl žalos atlyginimo, todėl būtent trečiųjų asmenų elgesys turėjo įtakos, kad finansinis reikalavimas nebuvo pateiktas laiku. Galiausiai, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ tik 2026 m. sausio mėnesį atsisakė atlyginti UAB „Kevija“ padarytą žalą motyvuodama tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, o po šio atsisakymo AB „Lietuvos draudimas“ nedelsdama kreipėsi į UAB „Kevija“ nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės galėjo būti nustatytos iš byloje esančios medžiagos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo paviršutiniškai, neanalizavo į bylą pateiktos medžiagos.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi taikyti vienodus reikalavimus visiems kreditoriams, laikydamasis kreditorių lygiateisiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip jau buvo minėta, terminas pateikti finansinius reikalavimus BUAB „Kevija“ bankroto byloje baigėsi 2025 m. lapkričio 24 d. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą ir, be kita ko, nurodė, kad: 1) 2025 m. gruodžio 31 d. gautas UAB „SS Parts“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo; nurodė, kad nėra pagrindo netraukti UAB „SS Parts“ į UAB „Kevija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2) 2026 m. sausio 20 d. gautas UAB „Lasa Group“ prašymas įtraukti įmonę į UAB „Kevija“ kreditorių sąrašą su 19 998,88 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; nurodė, kad nėra pagrindo netraukti UAB „Lasa Group“ į UAB „Kevija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 3) 2026 m. sausio 15 d. buvo gautas AB „Lietuvos draudimas“ prašymas patvirtinti 37 797,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą, su kuriuo nemokumo administratorė nesutiko. Pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „SS Parts“ ir UAB „Lasa Group“ finansinius reikalavimus nereikalaudamas pateikti prašymų dėl termino pateikti finansiniams reikalavimams atnaujinti, nors jie taip pat buvo praleisti, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimo atmetė motyvuodamas ir tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti. Taigi pirmosios instancijos teismas su kreditoriais, turinčiais panašaus pobūdžio reikalavimus, elgėsi aiškiai nevienodai, todėl diskriminavo AB „Lietuvos draudimas“ ir pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą.

AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti jos 37 797,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš UAB „Kevija“ darbuotojų padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą nurodydamas, kad draudėjas UAB „Kevija“ turėjo galiojančią bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kad nėra įrodymų, jog įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju.

Iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7433-1169/2026 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 24 551,56 Eur dydžio draudimo išmokos priteisimo, šioje civilinėje byloje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su pareikštu ieškiniu nesutinka teigdama, kad įvykis nebuvo draudiminis; ieškinys buvo priimtas 2026 m. sausio 29 d., taigi apie ginčą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl galimai UAB „Kevija“ darbuotojų padarytos žalos skundžiamos nutarties priėmimo metu bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui turėjo ir galėjo būti žinoma. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nėra įrodymų, jog įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju, stokoja teisinio pagrįstumo, kadangi dėl šių aplinkybių vyksta civilinis ginčas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti jos 37 797,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tuo tarpu tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinėje byloje Nr. e2-7433-1169/2026 vyksta ginčas dėl 24 668,60 Eur žalos atlyginimo. Tam, kad būtų įrodyta žala, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo ir jo finansinio reikalavimo dydžio nustatymo klausimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino, nustatyto finansiniam reikalavimui pareikšti, atnaujinimo klausimą, neveikė aktyviai, skundžiama nutartimi neišsamiai išanalizavo bylos medžiagą, netinkamai taikė proceso ir nemokumo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį, remiantis atskirojo skundo motyvais, yra pagrindas naikinti. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti AB „Lietuvos draudimas“ finansinį reikalavimą, neatskleidė bylos esmės, neanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, todėl procesinis sprendimas dėl AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, taigi AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ terminą finansiniam reikalavimui uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ bankroto byloje pareikšti. Klausimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.