Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Loretos Miltenytės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė, patikslinusi savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės V. M. 969,20 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 4,97 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad savivaldybės būstas (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) su dalimi bendro naudojimo patalpų nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A1-1166 „Dėl bendrabučio patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo V. M.“ išnuomojo V. M. (šeimoje 2 asmenys V. M. ir dukra M. M.) 17,81 kv. m. bendrojo ploto bendrabučio gyvenamąją patalpą su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini), kol eilės tvarka jai bus išnuomotas socialinis būstas. 2016 m. rugpjūčio 31 d. su V. M. sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis).

V. M. adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2016 m. lapkričio 21 d. V. M. nepilnametė dukra M. M. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena.

Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikianti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Kauno miesto paslaugų centras pateikė savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, kuri patvirtina, kad atsakovė nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjusi paskaičiuoto nuomos mokesčio – 969,20 Eur. Atsakovei nemokant nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuoti delspinigiai 4,97 Eur. Viso atsakovės skola 974,17 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad jos gaunamos pašalpos ir turtinė padėtis yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus bei visus teisinius argumentus ir motyvus.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais ir padėtimi, kadangi neorganizavo išvažiuojamojo teismo posėdžio. Tai kartu rodo, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat kitų teisės aktų nuostatos.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog socialinė pašalpa atsakovei buvo paskirta ir ji ją gavo laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d. Taip pat, atsakovei nustačius neįgalumą (45 proc. dalyvumo lygį) Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2025 m. liepos 29 d. įsakymu, atsakovei paskirta 70,00 Eur dydžio piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais kaip asmeniui su negalia.

Nuo 2025 m. spalio 10 d. atsakovei paskirta šalpos /neįgalumo pensija (31,06 Eur), netekto darbingumo pensija (291,49 Eur 2026m. sausio mėn.), taip pat mokama vienišo asmens išmoka (46, 46 Eur 2026 m. 1 mėn.). Todėl atsakovės argumentus dėl jai priklausančių socialinių pašalpų ir kitų išmokų nemokėjimo, pirmosios instancijos teismas teisingai laikė nepagrįstais.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai nurodė, kad socialinių išmokų mokėjimas (ar nemokėjimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai išsamiau dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovės turtinė padėtis nėra lemianti, sprendžiant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. nuomos mokesčio skolos priteisimo, klausimą.

Be to, atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių prašomos priteisti skolos ir/ar jos dalies sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 2 d. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjos V. M. prašymus – pareiškimus dėl socialinių paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybei ir jos administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį, Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kitus dokumentus, susijusius su socialinio būsto nuomos teikimu.

Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų atsakovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat kad pirmosios instancijos teismas atsakovės teiktus duomenis būtų nepagrįstai atsisakęs priimti, o pateikiami duomenys yra susiję su byloje kilusiu ginču ir teisiškai reikšmingi tinkamo bei teisingo sprendimo priėmimui. Negana to, dalis kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų dokumentų yra byloje (medicinos dokumentų duomenys, su socialinių pašalpų ir būsto nuomos suteikimu susiję kreipimaisi), dalis yra prieinama teismo registruose (teismų nutartys, teisės aktai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus, juo labiau kad atsakovė neformulavo prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnio nuostatų pagrindu, nenurodė jokių aplinkybių dėl naujai pateikiamų įrodymų, o pateikiami nauji įrodymai nedaro įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl priteistos nuomos mokesčio skolos. Apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą iš jos, padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei galiojančiais teisės aktais, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais neorganizuodamas išvažiuojamojo posėdžio bei nenagrinėdamas atsakovės materialinės padėties. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl faktinių aplinkybių ginčas byloje kyla, o atsakovė tik turėjo teisę mokėti nuomos mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytą šalių (jų atstovų) poziciją, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A1-1166 „Dėl bendrabučio patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo V. M.“ išnuomojo V. M. (šeimoje 2 asmenys V. M. ir dukra M. M.) 17,81 kv. m. bendrojo ploto bendrabučio gyvenamąją patalpą su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini), kol eilės tvarka jai bus išnuomotas socialinis būstas. 2016 m. rugpjūčio 31 d. su V. M. sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir būstas jai perduotas perdavimo – priėmimo aktu. V. M. adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2016 m. lapkričio 21 d. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno miesto paslaugų centras“ 2024 m. spalio 1 d. pateikė Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, kurioje nurodoma, kad atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo ir už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir liko skolinga 969, 20 Eur nuomos mokesčio, taip pat susidarė 4, 97 Eur delspinigiai.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog dėl šių faktinių aplinkybių ginčas nekyla. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog ginčas dėl šių aplinkybių kyla ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė tokią išvadą. Tačiau apeliantė, teigdama, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių kyla ginčas, į bylą neteikė jokių duomenų leidžiančių vertinti, kad ji mokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir yra atsiskaičiusi (iš dalies atsiskaičiusi) su ieškove. Kartu apeliantė neįrodinėjo, kad yra atlikusi kokius nors mokėjimus už šį laikotarpį ar kad yra netinkamai apskaičiuotas nuomos mokestis.

Priešingai, kaip matyti iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinio, ji nuomos mokesčio mokėjimą vertina kaip teisę, o ne pareigą, kas prieštarauja pirmosios instancijos teismo pagrįstai nurodytoms ir aptartoms materialiosios teisės normoms, įtvirtintoms CK 6.576 straipsnyje bei 6.583 straipsnio 1,2 dalyse. Šiuo atveju apeliantės vertinimas, kad nuomos mokesčio mokėjimas yra jos teisė, o ne pareiga, atsižvelgiant į tai, kad ji neteikė jokių nuomos mokesčio mokėjimą už aptartą laikotarpį patvirtinančių duomenų, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė, remdamasi savo materialine padėtimi, nuomos mokesčio mokėjimo nevertina, kaip prievolės bei pareigos, nors tai prieštarauja ne tik bendriesiems teisės principams, tačiau ir konkrečioms materialiosios teisės normos, nustatančioms ne tik nuomos mokesčio mokėjimo pareigą, tačiau ir valstybės bei savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo taisykles ir tvarką. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, kuriai pirmosios instancijos teisme taip pat atstovavo ir profesionalus teisininkas advokatas, neteikė jokių įrodymų, jog nuomos mokestis buvo apskaičiuotas netinkamai, taip pat kad ieškovė, apskaičiuodama susidariusį įsiskolinimą, netinkamai apskaičiavo atsakovės sumokėtas ar mokėtinas sumas.

Pastebėtina, jog, remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą teikė įrodymus ir paskaičiavimus dėl skolos susidarymo laikotarpio, skolos dydžio bei pagrindo. Atsakovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, neteikė jokių įrodymų ir duomenų, susijusių su skolos apmokėjimu ar netinkamu skaičiavimu. Tokia susiklosčiusi situacija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neleidžia tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog nei atsakovės materialinė padėtis, nei jos teikti prašymai dėl socialinių išmokų gavimo nepašalina jos pareigos mokėti nuomos mokestį bei nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį buvo sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas.

Tai, kad asmuo buvo socialiai remiamas ar remtinas, savaime nepaneigia tokio asmens pareigos mokėti nuomos mokestį, juo labiau kad savivaldybės suteikiama galimybė nuomotis būstą taip pat yra socialinė parama asmeniui. Kita vertus, byloje nustatytos, pačios apeliantės pripažintos bei nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jai atitinkamos išmokos iš valstybės biudžeto buvo mokamos (mokėta išmoka laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 1 d.; taip pat skirta piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais kaip asmeniui su negalia; nuo 2025 m. spalio 10 d. atsakovei paskirta šalpos /neįgalumo pensija (31,06 Eur), netekto darbingumo pensija (291,49 Eur 2026 m. sausio mėn.), vienišo asmens išmoka), kas taip pat pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nėra duomenų ir apie piktybišką atsisakymą atsakovei teikti socialinę paramą ar riboti jos teises kreiptis dėl tokios paramos gavimo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai kaip tik leidžia daryti išvadą, kad atsakovė aktyviai naudojosi jai suteiktomis teisėmis ir jas įgyvendino kreipdamasi į institucijas bei įstaigas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, susijusių su gyvenamosios vietos sąlygų nustatymu, vertinimu, taip pat nenustatytas pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas apšmeižė atsakovę ar nepagrįstai neorganizavo išvažiuojamojo teismo posėdžio.

Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, byloje esantys įrodymai, o būtent 2016 m. rugpjūčio 31 d. savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo akto 2.1 – 2.5 punktuose užfiksuota informacija, patvirtina, kad nuomos sutarties sudarymo metu V. M. išnuomoto gyvenamojo kambario būklė buvo gera ir labai gera (grindų, sienų, lubų labai gera, langų ir durų – gera). Tačiau UAB „Kauno miesto paslaugų centras“ pateikti duomenys apie gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), būklę (2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros aktai) patvirtina, kad atsakovei išnuomota gyvenamoji patalpa rasta apleista, netvarkinga, nešvari, su išlaužtomis lauko durimis, grindų laminato pažeidimais, sugedusiais plastikinių langų uždarymo mechanizmais ir lankstais, dėmėtomis sienomis ir t.t., patalpos būklė įvertinta kaip bloga. Taigi, būtent atsakovei nuomojantis šį butą patalpų būklė tapo prasta. Duomenų bei įrodymų, kad tokią būklę lėmė ne atsakovės ar su ja susijusių asmenų veiksmai, byloje nėra.

Priešingai, 2024-08-30 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pateikti duomenys apie tai, kad dėl V. M. elgesio metų laikotarpyje policijos registre yra registruota 30 pranešimų, iš jų vienuolika dėl viešosios tvarkos pažeidimų; taip pat liudytojos J. S. parodymai, jog ji nuolat susiduria su gyventojų skundais dėl atsakovės elgesio – priekabiavimu, pašalinių asmenų vedimusi į nuomojamas patalpas ir kt., ir pačios atsakovės paaiškinimai, jog nuomojamo buto duris buvo apgadinęs jos dukters tėvas, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia išvadą, jog atsakovei nuomojamas būstas buvo perduotas tinkamos būklės, o objektyvių aplinkybių, kurios nebūtų susijusios su nuo atsakovės ar su ja susijusių asmenų valios, dėl kurių būsto būklė tapo bloga, nustatyta nebuvo.

Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovei nuomoto buto būkle, atsakovės veiksmais bei aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės nurodyta aplinkybe dėl negalėjimo gyventi išnuomotame bute dėl netinkamų sąlygų. Pirmiau aptarti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas.

Papildomai pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė materialiosios teisės normų pažeidimų bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, tačiau tokių aplinkybių bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme nustatyta nebuvo, juo labiau, kad jokie konkretūs argumentai dėl aptartų pažeidimų padarymo šiuo konkrečiu atveju įvardinti nebuvo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.