Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, tačiau palaiko faktinius artimos partnerystės (sugyventinių) santykius su S. A., nedirbanti (priimtas sprendimas jos atžvilgiu dėl išankstinės pensijos suteikimo), yra apdrausta socialiniu draudimu valstybės lėšomis kaip slauganti neįgalų asmenį, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji V. V. 2026 m. birželio 28 d. apie 17 val. 49 min. Biržų r., Smilgių k., Parko g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 3, vairavo UAB Renti priklausantį automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi, kai nustatytas mažiausias 2,18 promilės neblaivumas.

Kaltinamoji V. V. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, jog 2026 m. birželio 28 d. dieną vartojo alkoholio, išgėrė sidro, o vakare, prieš 18 val., nusprendė nuvažiuoti į kažkur už kilometro esančią parduotuvę įsigyti vaistų. Į parduotuvę važiavo išnuomotu automobiliu TOYOTA RAV4. Tačiau bevažiuojančią į parduotuvę ją sustabdė policijos pareigūnai, su kuriais ji prasilenkė, patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad ji yra neblaivi. Neneigė, kad tą dieną vartojo alkoholį, bet nesitikėjo, jog bus toks neblaivumas, net ir patys pareigūnai stebėjosi neblaivumo laipsniu matydami jos būklę. Dėl to, kad vairavo neblaivi, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas policijos pareigūnas V. K. parodė, jog Biržų r., Smilgių k., Bažnyčios g., ties pastatu Nr. 14, su vyresniuoju tyrėju G. M., 2026 m. birželio 28 d. apie 17.45 val. pastebėjo iš priekio atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuriame buvo įjungtas kairės pusės posūkio signalas, nors automobilis važiavo tiesiai. Automobilį, kurį vairavo moteris, sustabdė patikrinimui. Pirmu tikrinimu moteriai buvo nustatytas 2,26 promilės, antru – 2,18 promilės girtumas, bei su vairuotoja V. V. atliktas neblaivumo nustatymo testas. (42 - 43 b. l.)

Tarnybiniame policijos pareigūno G. M. pranešime užfiksuota, jog 2026 m. birželio 28 d. apie 17.49 val. Biržų r., Smilgių k. Parko g., V. V. sustabdyta vairuojanti automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, jog V. V. yra neblaivi (pirmu įpūtimu įpūtė 2,26 promiles, antru – 2,18 promiles); dėl vairavimo neblaiviam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. (9 b. l.)

2026 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog 2026 m. birželio 28 d. automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , stovi Biržų r. Smilgių k. Parko g. šalia pastato Nr. 3. Automobilis iš įvykio vietos nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę „Automera“, esančią Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26. (31-32 b. l), o 2026 m. liepos 7 d. grąžintas UAB Renti įgaliotam atstovui L. G.. (12-13 b. l.)

BODY kamera 2026 m. birželio 30 d. nuo policijos pareigūnų G. M. ir V. K. tarnybinių liemenių darytuose 2 vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio ir bendrauja su jo vairuotoja KAL1 , ši pareigūnui pripažįsta gėrusi kokteilį, vairuotojai pirmu įpūtimu nustatomas 2,26 promilės girtumas, antru pūtimu – 2,18 promilės girtumas. (54-56 b. l., DVD laikmena, esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės).

VšĮ „Emprekis" pažyma, kad vidutinė 2009 m. gamybos automobilio TOYOTA 2.2 D4DSTD kaina 2026 m. birželio 28 d. Lietuvoje yra 4550 Eur (su PVM). (35 - 37 b. l.).

AB „Regitra“ įrašas (33 b. l.), transporto registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2026 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (voke, 24 b. l.) patvirtina, jog automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklauso UAB Renti, automobilio valdytoja buvo V. V..

Neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0227, tikrinimų istorijos kopijose užfiksuota, jog V. V. 2026 m. birželio 28 d. 17.49 val. alkoholio kiemo matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0102 iškvėptame ore nustatytas 2,26 promilės girtumas, 18.06 val. – 2,18 promilės girtumas. (38-39 b. l.) Patikros sertifikate nurodyta, jog alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0227 rodmenų paklaida nustačius alkoholio kiekį ± 0,017 ‰ (0,01...1‰) ± 1,7 % kitose ribose (9-13 b. l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji V. V. 2026 m. birželio 28 d. automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, todėl V. V. nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji V. V., prieš pradėdama vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi, suvokė, jog yra neblaivi, numatė galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje gautas kaltinamosios V. V. ir jos partnerio S. A. prašymas atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašyme nurodė, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (161-167 b. l.)

Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji V. V., tiek laiduotoju siūlomas kaltinamosios partneris S. A. prašo prašymą tenkinti. S. A. teismo posėdyje patvirtino, jog sutinka būti kaltinamosios V. V. laiduotojas, mano, jog darys teigiamą poveikį kaltinamajai, kad ši ateityje nebenusikalstų. Kaltinamasis S. A. paaiškino, jog ir jis pats tokį elgesį (vairavimą neblaiviai) vertina išskirtinai neigiamai, nurodo, jog jeigu tą dieną matęs, jog kaltinamoji ketina vairuoti automobilį, nebūtų leidęs sėsti už vairo kaltinamajai V. V..

Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų

Kaltinamoji V. V. viso ikiteisminio tyrimo metu – tiek pareigūnams įvykio vietoje po alkoholio nustatymo, tiek apklausiant kaip įtariamąją (89-91b. l.) – pripažino kaltę vairavusi neblaivi. Tai, kad vairavo neblaivi, kaltinamoji neneigė ir bylą nagrinėjant teisme, kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, iš paaiškinimų matyti, jog išgyvena dėl to, ką padarė, pasižadėjo teismui, jog daugiau tai nepasikartos. Duomenų, jog iki veikos padarymo 2026 m. birželio 28 d. bei po jos iki bylos išnagrinėjimo kaltinamoji V. V. būtų padariusi nusikalstamas veikas, nėra, kaltinamoji yra neteista (70 b. l.), turi galiojančią administracinę nuobaudą (72-73 b. l.), yra vyresnio amžiaus, jai mokama išankstinė pensija, prižiūri neįgalų sūnų (66-69 b. l.), kaltinamosios padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Vertindamas laiduotojo S. A. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad S. A. yra V. V. partneris (sugyventinis), pora kartu gyvena jau 6 metus, kartu įsigijo nekilnojamąjį turtą (171-174 b. l.), abu teigia, jog jų tarpusavio santykiai yra labai artimi. S. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jis labai neigiamai vertina tokį kaltinamosios V. V. elgesį, pati kaltinamoji pripažino, jog jeigu S. A. būtų pamatęs, jog ji ketina tą vakarą važiuoti į parduotuvę, jos tikrai nebūtų leidęs. S. A. teismo posėdyje taip pat teigė, jog gali padaryti teigiamą poveikį kaltinamajai. S. A. praeityje Lietuvos Respublikoje yra nebaustas administracine tvarka (168-169 b. l.), neteistas (175 b. l.), yra dirbantis, darbovietės (Biržų (duomenys neskelbtini), kurioje jis vairuotoju dirba nuo 2023 m. birželio 1 d.) charakterizuojama teigiamai, kaip pasižymintis išskirtiniu atsakingumu, gerbiamas už nuoširdumą, gebėjimą bendradarbiauti, su kolegomis bendraujantį pagarbiai, taktišką, geranorišką žmogų, aktyviai dalyvaujantį bendruomenės gyvenime, jis yra išrinktas ir Darbo tarybos nariu. (181 b. l.). Teisiamajame posėdyje ir pati kaltinamoji V. V. pripažino, jog partnerio nuomonė jai yra svarbi, todėl galima daryti išvadą, kad S. A. kaltinamajai padarys teigiamą įtaką, kad ši daugiau nenusikalstų.

Atsižvelgus į nuosprendžio 11-12 punktuose nurodytas aplinkybes pripažįstama, jog S. A. turės galimybę kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir imtis priemonių, kad kaltinamoji daugiau nenusikalstų, S. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galinti būti autoritetu kaltinamajai ir turinti galimybę kaltinamajai daryti teigiamą įtaką. Ir nors byloje yra duomenys apie tai, kad S. A. 2012 m. gegužės 4 d. Jungtinėje Karalystėje pats buvo teisiamas už vairavimą neblaiviam (176-177 b. l.), kas įprastomis aplinkybėmis būtų kliūtis tokiam asmeniui būti laiduotoju, teisiamajame posėdyje S. A. paaiškinus tuomet padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos priežastis, taip pat įvertinus, jog nuo tų įvykių yra praėję daugiau nei 14 metų, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgia vertindamas S. A. asmenybę kaip tinkamą laiduoti už kitą asmenį. Ir konstatuojama, jog byloje yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo S. A. atsakomybėn be užstato, o pati baudžiamoji byla nutraukiama.

Nutraukus baudžiamąją bylą kaltinamajai V. V. išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, jeigu ji per atleidimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys), laiduotojui S. A. išaiškinamos jo teisės atsisakyti laidavimo bei su tuo susijusios pasekmės (BK 40 straipsnio 7 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Siekiant daryti poveikį kaltinamajai, kad ši nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudama teise vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdama neblaivi, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai yra skiriamos ir šios baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės uždraudimas bei įmoka į Nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai).

Dėl draudimo naudotis specialiąja teise. Nustatydamas uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) terminą teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, nustatytą kaltinamosios girtumo laipsnį (arčiau lengvojo girtumo), į veikos pavojingumo laipsnį (dienos metas, gyvenvietė, ketino važiuoti apie 1 km į vieną pusę ir 1 km atgal), į tai, kad nusikalto pirmą kartą, todėl šį terminą nustato numatyto termino ribose, arčiau minimumo (numatytas draudimo terminas nuo 1 iki 5 metų). Nustatoma, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo pradžia yra nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos (2026 m. birželio 29 d.). (100-101 b. l.)

Dėl įmokos į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą. Remdamasis BK 71 straipsniu, teismas gali kaltinamajai paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamoji V. V. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nukreiptą į eismo saugumą, į tokios veikos galimas sunkias pasekmes dėl keliamos grėsmės eismo saugumui ir kitų asmenų sveikatai, teismas skiria ir šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, be veikos pavojingumo, teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios V. V. asmenybę, į tai, jog gauna išankstinę pensiją, jos šeimos (trijų asmenų, iš kurių vienas yra neįgalus) pajamos per mėnesį yra apie 2000 Eur, duomenų, jog iki nusikalstamos veikos padarymo ar po jos būtų padariusi šiurkščius teisės nusižengimus, nenustatyta, bei šios įmokos dydį nustato arčiau minimumo ribos (30 MGL). Paskyręs šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas nustato ir jos įvykdymo terminą (1 m. 3 mėn.).

Kaltinamajai V. V. išaiškinamos skirtų baudžiamųjų poveikio priemonių nevykdymo pasekmės.

Dėl turto konfiskavimo. Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, to pačio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam asmeniui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas, jeigu nustatyta, kad asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinus, jog vairuojamas automobilis yra nusikaltimo priemonė, paprastai yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-91-303/2021).

Teismų praktikoje pabrėžiamas ir aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamoji V. V. vairavo automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį trečiajam asmeniui UAB Renti, kuri, bylos duomenis, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bendrovei priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Todėl turėtų būti sprendžiama dėl iš kaltinamosios išieškojimo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumos – 4550 Eur (su PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė, prašydama atleisti kaltinamąją V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo iš kaltinamosios išieškoti visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą (4550 Eur), kaltinamosios advokatas L. Zaukevičius – išieškoti dalį šios sumos (800 Eur.)

Bet, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, teismui, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra suteikta diskrecijos teisė taikyti turto konfiskavimą kaltinamam asmeniui ar šios priemonės netaikyti pripažinus, jog tokia priemonė netikslinga ar būtų neproporcinga bei būtų neteisinga kaltinamo asmens atžvilgiu. Šioje byloje, be to, kad kaltinamoji V. V. vairavo kitam asmeniui (juridiniam) priklausantį automobilį, taip pat nustatyta, jog kaltinamoji yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, yra priešpensinio amžiaus (gauna išankstinę pensiją), duomenų, jog iki tol būtų vairavusi išgėrusi ar kitaip šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepateikta.

Automobilis TOYOTA RAV4, kurį kaltinamoji V. V. vairavo įvykio metu, grąžintas juridiniam asmeniui, ir, kaip suprantama iš kaltinamosios paaiškinimų teismo posėdyje, sutartis dėl automobilio tolimesnio naudojimo ir galimo įsigijimo kaltinamosios nuosavybėn yra nutraukta. Tai yra kaltinamoji ateityje nebeturės galimybės to paties automobilio vairuoti ir bent tuo pačiu automobiliu daryti naujas nusikalstamas veikas (jeigu staiga pasikeistų aplinkybės ir kaltinamoji pradėtų galvoti bei elgtis priešingai, nei ji teigia teisiamajame posėdyje).

Be to, kaip minėta, byloje nenustatyta, jog anksčiau kaltinamoji V. V. būtų vairavusi automobilį neblaivi, nenustatytas ir nusikalstamos veikos padarymo dieną didesnis pavojingumas nei įprastai tokiomis aplinkybėmis (vairuota gyvenvietėje, nuvažiuotas atstumas nedidelis, kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumas, kaltinamosios vairuotas automobilis buvo sustabdytas ne dėl įtartino manevravimo, pavyzdžiui, ne dėl to, kad vinguriavo po kelio važiuojamąją dalį, bet dėl to, jog važiavo tiesiai įjungusi posūkio rodiklį). Taip pat nustatyta, jog kaltinamoji V. V. prižiūri neįgalų 38 m. sūnų, kuriam, pasak kaltinamosios, yra nustatytas 25 dalyvumo lygis ir sūnui yra reikalinga nuolatinė priežiūra.

Todėl teismas pasinaudoja diskrecijos teise ir apskritai kaltinamajai V. V. netaiko turto konfiskavimo bei neišieško iš kaltinamosios turto vertę atitinkančios sumos. Juo labiau, jog teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamajai skyrė kitą baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą), kuri taip pat yra finansinio pobūdžio ir padės pasiekti tikslus, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Ir dar pritaikius ir turto konfiskavimo nuostatas, net ir nesant tokio draudimo taikyti kelias baudžiamojo poveikio priemonės, finansinė našta kaltinamajai būtų per didelė.

Kaltinamajai V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinamos.

Byloje esantys dokumentai – kaltinamosios V. V. vairuotojo pažymėjimas (113 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas VĮ „Regitra“; transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) (24 b. l.), grąžinamas transporto priemonės savininkei UAB Renti; DVD laikmena (53 b. l.), kuriose yra įrašyti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, paliekama saugoti su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273, 297-303 straipsniais, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąją KAL1 , padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojo S. A., g. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajai KAL1 , jog jeigu ji laidavimo laikotarpiu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. A., jog jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, BK 68 straipsniu, BK 71 straipsniu, kaltinamajai KAL1 taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laikotarpiui bei 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti, jog kaltinamajai KAL1 skirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo 2026 m. birželio 29 d.

Nustatyti, kad kaltinamoji KAL1 įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per 1 m. 3 mėn. (vienerius metus tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamajai KAL1 , jog asmuo, kuris vengia atlikti skirtas baudžiamojo poveikio priemones (draudimą vairuoti transporto priemones, įmokos sumokėjimą į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamajai KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus KAL1 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinti UAB Renti.

Byloje esančią DVD laikmeną saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.