- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-6413-913/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-15188-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- " Turto bankas ", M. A.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir M. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T. mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra G. R. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po V. T. mirties nepradėta, jis buvo našlys, turėjo dvi dukras: pareiškėją G. R. ir M. A.. Sutuoktinė O. T. mirė (duomenys neskelbtini), po kurios mirties G. R. priėmė jos palikimą. Po V. T. mirties pareiškėja pradėjo valdyti tėvo palikimą, tokiu būdu priėmė palikimą faktiniu valdymu. Po V. T. mirties liko palikimas santuokoje nupirktas 0,6059 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statytas namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartelis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sutuoktinės O. T. vardu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po palikėjo mirties nuolat gyveno paliktame name, mokėjo už suvartotą elektros energiją, vandenį, šiukšles, remontavo namą, pasirūpino ir apmokėjo už pastatų kadastrinius matavimus, teisinę registraciją. Šiais savo veiksmais pareiškėja priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą ir juo naudojosi iki šiol. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T. mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises ir pareigas, kreiptis dėl nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinio turto po sutuoktinio mirties liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjo V. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, AB Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, AB Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad esanti V. T. dukra. Taip pat nurodė, kad jai yra žinoma, kad po tėvo mirties nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo sesuo G. R.. Tėvas būdamas gyvas 2000 m. dalį turėto nekilnojamojo turto padovanojo jai, M. A., todėl šeimoje buvo sutarimas, kad sodyba esanti (duomenys neskelbtini) liks seseriai G. R.. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškime nurodytos teisingos aplinkybės, sutinka su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, prašo pareiškimą tenkinti.
Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).
Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos duomenimis V. T. gim. (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki mirties adresu: (duomenys neskelbtini). Mirė būdamas našliu, sutuoktinė O. T. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: pareiškėja G. R. ir suinteresuotas asmuo M. A.. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. T.. O. T. nuosavybės teisė į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota nuo (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuosavybės teisė į pastatus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro 2006 m. spalio 11 d. pareiškimas patvirtina, kad po O. T., mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja G. R. kreipėsi į notaro biurą dėl palikėjos palikimo priėmimo. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus V. T. sudarytų testamentų, palikėjo V. T. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ar palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nekilnojamojo turto registruo išrašo duomenimis V. T. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. V. T. ir O. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (Santuokos sudarymo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal byloje pateiktus duomenis O. T. ir V. T. santuoka nebuvo nutraukta. Duomenų, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas ar pripažintas asmenine O. T. nuosavybe, nėra.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad V. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, laikytina, kad turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).
Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja G. R. po tėvo mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjos tėvo V. T. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas, tai žemės sklypas su pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja toliau gyvena tėvų pastatytame gyvenamajame name, prižiūri namą bei ūkio pastatus, likusiu turtu naudojasi ir rūpinosi kaip savu, moka mokesčius, pasirūpino ir apmokėjo pastatų kadastrinius matavimus, teisinę registraciją.
Darytina išvada, kad pareiškėja būdama įpėdine pagal įstatymą, po tėvo V. T. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojasi ir rūpinasi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja G. R. po tėvo V. T. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jos mirusio tėvo V. T. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 12,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų 8 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 259, 260, 268, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti savo teises į jos tėvo V. T. palikimą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,38 Eur (dvylikos eurų 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 2222. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį įrodymą.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.