Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2011 m. vasario 28 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 1 m.; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pritaikius BK 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti. 2013 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas) Panevėžio APK Panevėžio probacijos skyriuje;

2017 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 5 metams. 2021 m. balandžio 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus;

2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 11 mėn.;

2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 4 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 4 m.;

2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštas 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pagal 2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 mėn. 11 d.;

2023 m. sausio 23 d., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. 2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal 2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 2025 m. rugsėjo 8 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai dėl BK 259 straipsnio 2 dalies veikos padarymo

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad turėjo apie 0,5 g kristalų. Nusprendė susileisti dozę, o ją susileidęs pasijuto apsvaigęs. Po to nuėjo pas draugą M. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pasibeldus draugas jį įsileido ir pakvietė į kambarį. Paprašė draugo pavaišinti arbata, todėl šis nuėjo jos paruošti, o kas vyko toliau, nebeprisimena. Nurodė, kad kristalus įsigijo (duomenys neskelbtini) prieš kelias dienas iš nepažįstamų asmenų, kurie, jo teigimu, nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Kokios valstybės piliečiai jie buvo, nežino. Apie 0,5 g medžiagos už 30 Eur įsigijo netoli (duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančiame parke. Įsigyta medžiaga buvo miltelių pavidalo, ją laikė piniginėje. Iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini). Atvykęs pas M. G. dar turėjo medžiagos likutį, nes dalį jos jau buvo susileidęs. Pagal jo vartojamas dozes paketėlyje likęs medžiagos kiekis sudarė vieną dozę. Draugui apie turimas narkotines medžiagas nesakė. Paaiškino, kad narkotines medžiagas vartoja kartais, priklausomai nuo nuotaikos, gali jų ir nevartoti, priklausomybės nejaučia. Nors anksčiau duodamas parodymus buvo nurodęs, kad dozės jam reikia kiekvieną dieną, šiuo metu situacija yra kitokia. Kartais su narkotinių medžiagų vartojimo pasekmėmis susitvarko pats, tačiau yra buvęs ne vienas atvejis, kai dėl jų vartojimo teko kreiptis medicininės pagalbos. Nurodė, kad sutiktų gydytis. Dėl padarytos veikos kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi. Nurodė, kad anksčiau porą kartų buvo teistas dėl narkotinių medžiagų. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus paaiškino nežinantis tikslaus vartotos psichotropinės medžiagos pavadinimo, tačiau nuo vadinamųjų „kristalų“ apsvaigsta. Patikslino, kad jo draugas gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio, buvusio (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kiek pamena, dėl galimo asmens perdozavimo. Atvykę į įvykio vietą rado ant žemės gulintį asmenį, taip pat į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Patikrinus juodos spalvos piniginę, joje buvo rastas permatomas pakelis su, galimai, kristalų pavidalo narkotine medžiaga. Medikai E. B. suteikė pagalbą, šis atgavo sąmonę ir nurodė, kad rasti daiktai priklauso jam. Kartu su liudytoju įvykio vietoje buvo jo kolega, patalpoje taip pat buvo asmuo neįgaliojo vežimėlyje ir, kiek pamena, dar vienas asmuo virtuvėje. Konkrečiai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek pamena, E. B. buvo vežamas į ligoninę apžiūrai, o vėliau sulaikytas dėl rastų galimai narkotinių medžiagų. Jo daiktai buvo patikrinti, nes tokiais atvejais atliekama asmens ir jo turimų daiktų patikra. Pas kitus įvykio vietoje buvusius asmenis narkotinių medžiagų rasta nebuvo.

Iš Teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. G. parodymų, kuris parodė, jog 2026 m. vasario 15 d., tikslaus laiko nepamena, bet buvo jau sutemę, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas E. B.. Matė, kad E. B. kaip ne savas, po keleto minučių šiam pasidarė bloga, suprato, kad E. B. turbūt perdozavo narkotinių medžiagų, nes šis pats jam yra sakęs, kad yra nuo jų priklausomas, todėl jis iškvietė GMP medikus, kartu atvyko ir policija. Medikai išsivežė E. B. į ligoninę. Jam E. B. nesiūlė narkotinių medžiagų, pats jo namuose narkotinių medžiagų nevartojo, atėjo jau pavartojęs. Jis nežinojo, kad E. B. prie savęs turėjo narkotinių medžiagų, šis jam nieko apie tai nesakė, šio piniginės nematė (t. 1, b. l. 33-35).

Iš 2026 m. vasario 15 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje registruoto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. vasario 15 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas bute buvusį E. B., gim. (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje atverčiamoje vyriškoje juodos spalvos piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga - kristalais (t. 1, b. l. 19-24).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. V. 2026 m. vasario 15 d., tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. vasario 15 d., dirbdamas ekipaže kartu su jaunesniuoju tyrėju Ž. P., 19 val. 32 min. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad vyras perdozavo narkotikų. Kai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo GMP medikai, kurie suteikinėjo skubiąją būtinąją pagalbą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris galimai buvo perdozavęs narkotinių medžiagų. Pabendravus su bute buvusiu buto savininku M. G., šis paaiškino, jog pas jį į svečius atėjęs pažįstamas E. B. kažko susileido sau į ranką ir šiam paskui pasidarė bloga. Ko ir kiek E. B. sau susileido, M. G. nurodyti negalėjo. Įvykio vietoje atliekant bute buvusių asmenų dalinę kūno apžiūrą, ant sofos, šalia E. B., kuriam medikai suteikinėjo pagalbą, buvo rasta E. B. priklausanti juodos spalvos atverčiama odinė piniginė, kurios užsegamame monetų skyriuje buvo rastas susuktas polietileninis užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga - kristalais. Dėl rastų galimai narkotinių medžiagų buvo užregistruotas įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje dirbę GMP medikai dėl E. B. būklės nutarė šį vežti į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, detalesniems tyrimams, stebėjimui. Jų ekipažas palydėjo E. B. iki ligoninės. Po medikų apžiūros E. B. buvo išleistas iš ligoninės, todėl 21 val. 15 min. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Laikino sulaikymo patalpose E. B. jiems paaiškino, kad narkotinės medžiagos, rastos jo piniginėje, priklauso jam, ir kad tai yra likutis, nes kitą dalį jų jis suvartojo prieš tai. Asmuo nurodė, jog jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. E. B. laikino sulaikymo patalpose buvo atliktas vienkartinis narkotinių medžiagų testas, kuris nieko neparodė. Testas supakuotas į plastikinį maišelį, pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. piniginėje rastas susuktas polietileninis užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga - kristalais supakuotas į plastikinį maišelį, paketo Nr. (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY A. V. ir Ž. P. (t. 1, b. l. 68-69).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2026 m. vasario 15 d. į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į butą, kuriame ant grindų, atsirėmęs į sofą, yra E. B., kuriam greitosios medicinos pagalbos darbuotojai teikia pagalbą. Įvykio vietoje buvęs vyras pareigūnams nurodo, kad E. B. atėjo pas jį, susileido narkotinių medžiagų, po ko jam pasidarė bloga, taip pat nurodo, kad narkotinių medžiagų nebėra, nes E. B. jas susileido. Pareigūnui tikrinant E. B. daiktus, jo piniginėje randamas nedidelis polietileninis maišelis su kristalų pavidalo medžiaga. Maišelis apžiūrimas įvykio vietoje. E. B. toliau teikiama medicinos pagalba, jis aprengiamas, paguldomas ant neštuvų ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežamas į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvusiam E. B. broliui pareigūnas paaiškina, kad E. B. dėl jo piniginėje rastų galimai narkotinių medžiagų bus sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėlesniame vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. B. informuojamas, kad yra sulaikomas iki 48 valandų dėl jo piniginėje rastų narkotinių medžiagų. Pareigūnui nurodžius, kad piniginėje rastos medžiagos jis nespėjo susileisti, E. B. atsako, kad „dėl to ir nesileido“. E. B. išaiškinamos įtariamojo teisės, jis pasirašo procesinius dokumentus ir dokumentus dėl paimtų daiktų – piniginės, telefono bei kitų daiktų. Taip pat užfiksuota, kaip jam atliekamas testas narkotinėms medžiagoms nustatyti, o iš jo paimti daiktai padedami į saugojimo spintelę (t. 1, b. l. 40,41-44).

Iš 2026 m. vasario 17 d., tarnybinio pranešimo dėl papildomų daiktų registravimo nurodyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04853-26 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Registruotas Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. V. tarnybinis pranešimas, kad 2026 m. vasario 15, apie 20 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), pas bute buvusį E. B., gim. (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje atverčiamoje vyriškoje juodos spalvos piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su galimai narkotine medžiaga- kristalais. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas E. B. sulaikytas, vadovaujantis LR BPK 140 str.. Sulaikę pareigūnai A. V. ir Ž. P.. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime dėl įvykių aplinkybių nurodyta, kad įvykio vietoje atliekant bute buvusių asmenų dalinę kūno apžiūrą, ant sofos, šalia E. B., buvo rasta jam priklausanti juodos spalvos atverčiama odinė piniginė, kurios užsegamame monetų skyriuje buvo rastas susuktas polietileninis užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga - kristalais, kuri buvo paimta ir supakuota į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat E. B. laikino sulaikymo patalpose buvo atliktas vienkartinis narkotinių medžiagų testas, kuris nieko neparodė. Testas supakuotas į plastikinį maišelį, pakuotės Nr.: (duomenys neskelbtini)ir pridėtas prie bylos. Minėti objektai, kurie buvo supakuoti į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini)ir spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini), turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl šiuos objektus tikslinga registruoti kaip atskirus objektus prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-04853-26. (t. 1, b. l. 45-47).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos kristalinių miltelių iš plastikinio maišelio, aptikto 2026 m. vasario 15 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas E. B., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - MDMA, kurios masė yra 0,165 g. (81,4 %). Tyrimo metu kristaliniai milteliai pilnai sunaudoti (t. 1, b. l. 57-60).

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnyje, 260 straipsnyje dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

BK 259 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismų praktikoje dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis pripažįstama, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. B. kaltė, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl laikytų psichotropinių medžiagų pripažino visiškai, nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo (duomenys neskelbtini). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas, E. B. laikytos psichotropinės medžiagos – 3,4-metilendioksimetamfetamino (MDMA) – kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl, remiantis išdėstytais įrodymais, E. B. veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti įrodymai dėl BK 178 straipsnio 2 dalies veikos padarymo

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad šį „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją prisimena, tą naktį jis jį vežiojo kelis kartus. Nežino, iš kur galėjo atsirasti 212 Eur suma, nes jis vairuotojui tokios sumos nemokėjo. Nurodė, kad vairuotojas jį vežiojo apie pusę nakties, tačiau buvo pertrauka, kurios metu vairuotojas buvo išvažiavęs be jo. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos „Toyota Prius“. Su šiuo vairuotoju buvo važiavęs ir anksčiau. Nurodė, kad vežėsi taburetę, kurią jam buvo atidavęs draugas ir kurią ketino padovanoti kitam draugui. E. B (duomenys neskelbtini) namo kieme paskambino M. G. ir paprašė iškviesti tą patį „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją. Vairuotojui atvykus, nurodė adresą, kuriuo šis jį nuvežė, nes vyko pas kitą draugą. Išlipdamas iš automobilio, tarp porankio ir vairuotojo sėdynės pamatė permatomą plastikinę žvejybinę dėžutę, kurioje buvo kupiūrų ir monetų. Negalvodamas, spontaniškai ją paėmė ir paskubomis nuėjo. Tuo metu vairuotojas prie automobilio bagažinės traukė jo taburetę, o jis prieš tai sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atidaręs automobilio dureles ir išlipdamas apsidairė, ar nepaliko savo asmeninių daiktų, tuomet pamatė dėžutę ir ją pasiėmė. Dėžutę paslėpė po drabužiais ir nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Pamatęs pinigus apie taburetę pamiršo. Dėžutėje buvusius pinigus tą pačią dieną išleido parduotuvėje. Maždaug po pusvalandžio suskaičiavo dėžutėje buvusius pinigus – jo teigimu, joje buvo 82 Eur. Tuo metu apsvaigęs nebuvo. Nežino, kodėl vairuotojas nurodo 215 Eur sumą, su šia suma nesutinka ir tokio dydžio žalos atlyginti nesutinka. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad pragyvena iš pavienių darbų, gyvena vienas socialiniame būste Naujarodžių kaime, prižiūri pirmos grupės neįgalumą turintį tėvą. Savo elgesį vertina blogai ir nežino, kodėl taip pasielgė. Paaiškino, kad buvo neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, daug metų praleido nelaisvėje, todėl jam buvo sunku, jautėsi psichiškai ir psichologiškai palūžęs. Per dieną užsidirba apie 40–50 Eur ir, jo teigimu, šių pajamų jam vienam, taupant, minimaliai pakanka. Atsakydamas į tikslinančiuosius klausimus kaltinamasis nurodė, kad dėžutėje buvo popierinių pinigų ir monetų, pastarųjų buvo daugiau. Dėžutėje buvo eurų ir centų monetų, kurių bendra suma galėjo sudaryti apie 15 Eur. Didžiausia kupiūra, kiek pamena, buvo 20 Eur, taip pat galėjo būti 5 ir 10 Eur nominalo kupiūrų, tačiau tikslaus jų kiekio ir nominalų neprisimena, nes to nesureikšmino. Visus paimtus pinigus išleido savo reikmėms, maistui, tačiau konkrečiai, ką pirko ir ar visus pinigus išleido vienu kartu, neprisimena. Dėžutę paėmė išlipdamas iš automobilio, kai vairuotojas jau buvo išlipęs. Paėmęs dėžutę paskubomis nuėjo namų link. Vairuotojas jo nesivijo. Atsisukęs matė, kad vairuotojas, kiek pamena, stovėjo prie automobilio. Suprato, kad vairuotojas nepastebėjo, jog jis pasiėmė dėžutę, ir manė, kad kaltinamasis eina pas draugą atnešti pinigų už kelionę. Tiksliai neprisimena, ar vairuotojas tuo metu stovėjo prie automobilio bagažinės, ar prie vairuotojo durelių, taip pat neprisimena, ar bagažinės dangtis buvo atidarytas. Nueidamas taburetės nematė. Paaiškino, kad vairuotojas į jo veiksmus niekaip nesureagavo, nes tikėjosi, jog kaltinamasis grįš sumokėti už suteiktą paslaugą. Kaltinamasis suprato, kad vairuotojas nepastebėjo, jog jis pasišalina su dėžute. Nešama dėžutė šiek tiek barškėjo, tačiau kaltinamasis su savimi turėjo ir kuprinę, todėl mano, kad vairuotojas galėjo manyti, jog barška kuprinė. Prieš nueidamas vairuotojui buvo pasakęs, kad eina atnešti pinigų. Su šiuo pavežėju tą vakarą praleido apie tris valandas. Už pavežėjimo paslaugas mokėjo, tačiau nematė, kur vairuotojas dėdavo gautus pinigus, todėl nežino, ar dėžutė visą laiką buvo toje pačioje vietoje. Su vairuotoju nesikalbėjo, nes nemoka rusų kalbos. Tą vakarą pats turėjo pinigų, dalį jų buvo gavęs iš draugo, o vakarinę kelionę draugė buvo apmokėjusi kortele. Apie tai, kad dėl įvykio buvo kreiptasi į policiją, suprato tik tada, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą apklausai. Kaltę pripažįsta ir dėl savo poelgio gailisi. Nurodė, kad vairuotojo neprašė iškeisti pinigų, nes tuo metu jie pinigų neturėjo. Važinėjant su šiuo vairuotoju buvo planuojama surinkti iki 80 Eur, tačiau jam atvykus pavyko surinkti tik 10 Eur. Tą vakarą vyko į lombardą parduoti ir užstatyti savo asmeninių daiktų, taip pat pas savo buvusią draugę užstatė telefoną. Tą dieną šio vairuotojo paslaugomis naudojosi ne vieną kartą, buvo keli atskiri iškvietimai. Tuo metu buvo kartu su M. G..

Nukentėjusysis V. P. teisme parodė, kad jį iškvietė kitas asmuo, kuris sunkiai vaikšto ir naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Šį asmenį paėmė miesto centre, (duomenys neskelbtini), o vėliau pakeliui paėmė jo draugą. Juos po miestą vežiojo apie 2,5 valandos. Paskutinio sustojimo (duomenys neskelbtini) metu pateikė 47 Eur sąskaitą už pavežėjimo paslaugas, tačiau ji nebuvo apmokėta. Jam buvo paaiškinta, kad tuo metu pinigų neturi ir atsiskaitys vėliau, kai atvyks žmona. Visą laiką, kol vežiojo minėtus asmenis, dėžutė su pinigais buvo šalia jo, tarp priekinių automobilio sėdynių. Važiuodami klientai pardavinėjo kažkokius laikrodžius. Vienu metu jie paprašė iškeisti 50 Eur kupiūrą, nes neturėjo smulkesnių pinigų. Nukentėjusysis ištraukė dėžutę, ją atidarė, todėl klientai galėjo matyti joje esančius pinigus. Iškeitęs kupiūrą, dėžutę padėjo atgal į tą pačią vietą. Jo teigimu, dėžutėje tuo metu buvo didesnė pinigų suma. Kadangi už pavežėjimą nebuvo atsiskaityta ir buvo paaiškinta, jog bus atsiskaityta vėliau, nukentėjusysis paprašė neįgaliojo vežimėliu besinaudojančio asmens jam paskambinti, kad telefone liktų jo telefono numeris. Vėliau iš to paties numerio jam paskambino kaltinamasis. Kadangi kaltinamasis nemoka rusų kalbos, nukentėjusysis suprato, kad anksčiau su juo rusiškai bendravo kitas – neįgaliojo vežimėliu besinaudojantis – asmuo. Pamatęs, kad skambinama iš to paties telefono numerio, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė kaltinamąjį su sena taburete. Paklausė jo, kur yra jam skolingas asmuo. Kaltinamasis pasakė, kad šis yra (duomenys neskelbtini), todėl reikia nuvažiuoti tuo adresu ir ten bus sumokėta už pavežėjimą. Atvykus į nurodytą vietą, kaltinamasis iš automobilio neišlipo ir nurodė nukentėjusiajam iš bagažinės ištraukti taburetę. Kaltinamasis šiek tiek pravėrė automobilio dureles, tačiau liko sėdėti automobilyje, o nukentėjusysis nuėjo prie bagažinės. Atidaręs bagažinę gerai girdėjo, kas vyksta automobilio viduje, ir išgirdo metalinių monetų garsą. Pakėlęs akis ir pažvelgęs per bagažinę, automobilio salone degant apšvietimui, pamatė, kaip kaltinamasis sugriebė dėžutę ir nubėgo. Nukentėjusysis pradėjo jį vytis ir garsiai 2–3 kartus sušuko, taip pat kelis kartus paspaudė automobilio garso signalą. Pirmą kartą sušukus „Ei, kur?“, kaltinamasis buvo maždaug už 3–4 metrų nuo automobilio. Kadangi buvo naktis ir tylu, nukentėjusiojo teigimu, jo šauksmas turėjo būti gerai girdimas. Tačiau kiemas buvo neapšviestas, šiek tiek šviesos sklido tik nuo pagrindinės gatvės, aplink stovėjo daug automobilių, buvo suoliukų, todėl, bijodamas paslysti ir susižaloti bei supratęs, kad kaltinamojo nepavys, jo toliau nebesivijo. Apie įvykį per „(duomenys neskelbtini)“ programėlės saugumo funkciją pranešė pagalbos tarnybai. Jam buvo atsakyta anglų kalba, jis pats kelis žodžius pasakė rusų ir anglų kalbomis, buvo suprastas ir jam buvo nurodyta, kad su juo bus susisiekta. Netrukus su juo susisiekė Panevėžio policijos pareigūnai ir paklausė, ar kaltinamasis tebėra įvykio vietoje, ar pabėgo. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis pabėgo. Kadangi tiesioginės grėsmės nebebuvo, jam buvo nurodyta pačiam atvykti į policijos komisariatą, kur jis parašė pareiškimą. Nukentėjusiojo vertinimu, veiksmai galėjo būti suplanuoti iš anksto, nes anksčiau kartu važiavę asmenys matė dėžutėje esančius pinigus, neįgaliojo vežimėliu besinaudojantis asmuo galėjo apie juos papasakoti kaltinamajam, kaltinamasis paskambino iš telefono numerio, kurį nukentėjusiajam buvo nurodęs jam skolingas asmuo, o taburetė galėjo būti panaudota jo dėmesiui nukreipti. Atsakydamas į tikslinančiuosius klausimus nukentėjusysis nurodė, kad dėžutėje esančius pinigus kartais perskaičiuodavo ir paprastai joje būdavo apie 80–100 Eur. Be to, joje buvo apie 60 Eur popierinėmis kupiūromis, tarp jų – 5 ir 10 Eur nominalo kupiūrų. Tą dieną dirbdamas taip pat buvo gavęs apie 60–70 Eur grynaisiais pinigais. Dėžutėje buvusią pinigų sumą nustatė atsižvelgdamas į „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje matomas tos dienos pavežėjimų ir grynaisiais pinigais gautas sumas, iš namų turėtus grynuosius pinigus bei apytiksliai įvertinęs dėžutėje buvusių monetų sumą. Monetų dėžutėje buvo gerokai daugiau, nes nuolat turėdavo smulkių pinigų, kad galėtų klientams atiduoti grąžą. Nurodė, kad faktinė turtinė žala galėjo būti ir didesnė, tačiau monetų vertę apskaičiavo apytiksliai ir nurodė mažesnę sumą. Už pavežėjimą nesumokėtų 47 Eur į nurodytą pagrobtų pinigų sumą neįtraukė. Nukentėjusysis patvirtino anksčiau nurodytą 217 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 212 Eur pinigų ir 5 Eur vertės dėžutė. Dėžutė buvo maždaug A4 formato, apie 2,5–3 cm aukščio, padalyta į šešis skyrelius. Juose pagal nominalus laikė monetas – 1 Eur, 0,50 Eur ir kitų nominalų. Tokią dėžutę naudojo tam, kad naktį, esant prastam matomumui, būtų lengva rasti reikiamo nominalo monetą. Popierinius pinigus laikė atskiroje dėžutės dalyje. Patvirtino, kad prieš tai buvo iškeitęs 50 Eur kupiūrą, todėl vagystės metu dėžutėje tikrai buvo viena 50 Eur nominalo kupiūra. Paprastai dėžutėje taip pat laikydavo 20, 10 ir daugiausia 5 Eur nominalo kupiūras, kad būtų patogu atiduoti grąžą keleiviams. Kiek tiksliai buvo 20 Eur kupiūrų, neprisimena, tačiau vieną tokią kupiūrą tikrai prisimena; dažniausiai naudodavo 10 ir 5 Eur nominalo kupiūras. Nukentėjusysis papildomai nurodė, kad kaltinamasis su savimi turėjo kuprinę. Pamatęs, kad kaltinamasis paėmė dėžutę su pinigais ir pradėjo bėgti, suprato, kas įvyko, todėl pradėjo šaukti. Paaiškino, kad dėžutės turinį perskaičiuoja prieš išvykdamas iš namų. Išvažiuodamas dirbti paprastai turi apie 80–100 Eur monetomis. Darbo metu pinigų nebeperskaičiuoja, nes dėžutė nuolat pasipildo. Visus iš keleivių grynaisiais pinigais gautus atsiskaitymus deda tik į šią dėžutę, pinigų neperdeda nei į piniginę, nei į kišenes. Vagystės metu dėžutėje galėjo būti apie 80 Eur monetomis, tačiau jų galėjo būti ir daugiau, taip pat apie 60 Eur popierinėmis kupiūromis. Tą dieną iš namų (duomenys neskelbtini) dirbti išvažiavo apie 15.00 val., apie 16.00 val. jau buvo (duomenys neskelbtini) ir visą laiką čia dirbo. Įvykis buvo naktį. Tikslaus jo laiko neprisimena, iš pradžių manė, kad galėjo būti apie 2.00 val., tačiau telefone turi skambučio policijai duomenis. Nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytas įvykio laikas – 5.10 val. – gali būti teisingas. Tą vakarą į namus grįžęs nebuvo, nes paprastai dirba beveik parą, o iki namų jam yra apie 60 km. Nurodė, kad kažkokia moteris paprašė iškeisti 50 Eur kupiūrą. Jai buvo parduodamos kažkokios tabletės. Taip pat jai buvo paduotas laikrodis, tačiau vėliau jis buvo grąžintas. Girdėjo garsiai tariamus vaistų pavadinimus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kaip suprato, šiuos vaistus M. G. išrašo gydytoja, tačiau jis juos pardavinėja. Mano, kad tai galėjo būti ne tik vaistai, bet ir narkotinės medžiagos. Negali tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis matė pinigų keitimo momentą. M. G. visą laiką buvo automobilyje, todėl, jo teigimu, pinigų keitimą tikrai matė, o kaltinamasis tai išlipdavo iš automobilio, tai vėl į jį grįždavo.

Iš Teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. G. parodymų, kuriuose parodė, kad kas vyko 2026 m. kovo 28 d., jis tiksliai neprisimena. Pamena, kad važinėjo taksi savo reikalais. Tuo metu buvo kartu su savo pažįstamu (duomenys neskelbtini), pavardės jo nežino, kiek žino, šis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet namas yra netoli užkandinės „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad kartu su (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į lombardą, kur paskui važiavo, neprisimena. Kad būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę nelabai prisimena, bet gali būti, kad ir važiavo, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso tikslaus nežino, (duomenys neskelbtini) namas, gyvena pažįstama vardu (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Kiek prisimena, paskui jie buvo grįžę pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jis iš savo numerio paskambino tam pačiam taksistui, t.y. iškvietė taksi (duomenys neskelbtini). Kur (duomenys neskelbtini) planavo važiuoti, nežino, gal namo. Jis dar (duomenys neskelbtini) iš savo namų atidavė vieną taburetę, kuri jam buvo nereikalinga, su kuria šis ir išėjo. Kas toliau vyko, nežino. Paskui jis dar ne kartą buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), šis jam sakė, kad pavogė iš taksisto pinigus, bet kaip jis tai padarė ir kiek pinigų pavogė, jam nepasakojo. (duomenys neskelbtini) yra lieso kūno sudėjimo, kiek tiksliai jam metų, nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų, ūgio apie (duomenys neskelbtini) cm, su (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123-126).

Iš V. P. 2026 m. kovo 30 d., protokolo-pareiškimo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 29 d., apie 05.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo vairuojamo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamas asmuo atvirai pagrobė plastikinę dėžutę, kurioje buvo 212 eurų grynais, ir pasišalino. Dėl šio įvykio pretenzijų turi ir pageidauja tyrimo (t. 1, b. l. 70-79).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra tarp daugiabučių, adresais: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra viešoje vietoje, ties įvažiavimu į stovėjimo aikštelę prie daugiabučio (duomenys neskelbtini). Kelio danga dengta asfaltu, ties įvykio vieta, kitoje kelio pusėje, yra (duomenys neskelbtini) spalvos medinė tvora. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, niekas nepaimta (t. 1, b. l. 84-86, 87-90).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kuriame nurodyta, kad V. P. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, o tai yra E. B. nuotrauka, kaip asmenį, kuris 2026 m. kovo 29 d., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, iš jo vairuojamo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai pagrobė plastikinę dėžutę, kurioje buvo 212 eurų. Asmenį atpažino pagal veido bruožus: smakro formą, nosį, nurodė, kad įvykio metu asmuo, pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3, buvo su (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100-103, 104-106).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kuriame nurodyta, kad M. G. nuotraukoje Nr. 2 atpažino asmenį, kurį savo apklausoje įvardino (duomenys neskelbtini), tik dabar (duomenys neskelbtini) yra su (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje Nr. 2 yra E. B. (t. 1, b. l. 127-131).

Iš savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 30 d., V. P. savanoriškai pateikė taburetę (t. 1, b. l. 132-134).

Iš daiktų apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta taburetė, paimta 2026 m. kovo 30 d., kurią savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė V. P.. Taburetė sudaryta iš metalinio rėmo su kojomis ir prie jo varžtų ir medvaržčių pritvirtintos kvadrato formos fanerinės sėdynės (dviejose rėmo kiaurymėse varžtų nėra, sėdynė kliba). Metalinis rėmas yra sudarytas iš keturių metalinių kojų, kurios viršuje sujungtos keturiomis jungiamosiomis metalinėmis plokštelėmis, kojų ir plokštelių paviršius padengtas baltos spalvos dažais. Kojų galuose yra įdėti medžio gabalėliai, prie kurių medvaržčiais yra pritvirtintos juodos spalvos gumos pagalvėlės. Sėdynės viršutinė dalis padengta baltos spalvos plastiku, kurio vienas kampas yra nuskilęs, apatinė dalis - padengta baltos spalvos dažais. Taburetės aukštis - 42,5 cm, sėdynės išmatavimai - 32,5 x 32,5 x 1 cm. Apžiūros metu rasta: - ant taburetės kojų vienos jungiamosios metalinės plokštelės vidinės pusės buvo išryškinti keturi rankų pėdsakai, kurie nufotografuoti ir nukopijuoti skaidriose bespalvėse daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (žr. pav. Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8); - ant taburetės kojų kitos jungiamosios metalinės plokštelės vidinės pusės buvo išryškinti du rankų pėdsakai, kurie nufotografuoti ir nukopijuoti skaidrioje bespalvėje daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4 (žr. pav. Nr. 9, Nr. 10)( t. 1, b. l. 137-139, 140-146).

Iš policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad rankų pėdsakai, nukopijuoti ant pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, iš voko su plomba (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 2026 m. balandžio 2 d., objekto apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 155-158).

Įstatyme numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 178 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Jis iš esmės neginčija, kad, būdamas nukentėjusiojo vairuojamame automobilyje, paėmė jame buvusią nukentėjusiajam priklausančią dėžutę su pinigais ir pasišalino, tačiau nesutinka, kad svetimą turtą pagrobė atvirai, taip pat ginčija pagrobtų pinigų sumą.

Dėl pagrobtos sumos

Įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. P. nurodytu pagrobtų pinigų dydžiu – 212 Eur. Visų pirma, šią konkrečią pinigų sumą nukentėjusysis nurodė ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet jau kitą dieną po įvykio pateiktame protokole-pareiškime, kuriame nurodė, kad iš jo automobilio buvo pagrobta plastikinė dėžutė su 212 Eur grynųjų pinigų. Taigi 212 Eur suma buvo nurodyta iš karto po įvykio, dar iki kilus ginčui dėl pagrobto turto vertės, ir vėliau nukentėjusiojo nebuvo keičiama.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis išsamiai paaiškino, kokiu būdu nustatė dėžutėje buvusių pinigų sumą. Jis nurodė, kad prieš pradėdamas darbą dėžutėje turėdavo grynųjų pinigų, darbo metu visus iš keleivių grynaisiais gautus atsiskaitymus dėdavo būtent į šią dėžutę ir pinigų į kitas vietas neperdėdavo. Pagrobtų pinigų dydį jis nustatė atsižvelgdamas į iš namų turėtą grynųjų pinigų sumą, „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje matomas tos dienos grynaisiais gautas pajamas bei dėžutėje buvusias monetas. Nukentėjusysis taip pat aiškiai nurodė, kad 47 Eur skolos už pavežėjimo paslaugas į 212 Eur sumą neįtraukė.

Aplinkybė, kad prieš pat turto pagrobimą nukentėjusysis dėžutės turinio iš naujo tiksliai neperskaičiavo, savaime nepaneigia jo parodymų patikimumo. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėžutėje laikė skirtingų nominalų monetas ir banknotus, išvykdamas dirbti paprastai turėdavo apie 80–100 Eur monetomis, darbo metu dėžutė nuolat pasipildydavo iš keleivių grynaisiais gaunamais pinigais, o vagystės metu joje galėjo būti ir daugiau kaip 80 Eur monetomis. Todėl jo nurodyti atskirų monetų ir banknotų kiekiai buvo apytiksliai ir negali būti vertinami kaip galutinis dėžutės turinio perskaičiavimas ar kaip prieštaraujantys jo nurodytai bendrai 212 Eur sumai.

Nukentėjusiojo parodymų patikimumą papildomai sustiprina konkrečios jo nurodytos aplinkybės. Jis prisiminė, kad iki įvykio buvo iškeitęs 50 Eur kupiūrą, todėl dėžutėje vagystės metu neabejotinai buvo ir 50 Eur nominalo banknotas. Tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad didžiausio nominalo kupiūra buvo 20 Eur, nors kartu pripažino tiksliai neprisimenantis nei banknotų kiekio, nei jų nominalų ir dėl dalies jų nurodė tik prielaidas.

Kaltinamojo nurodyta 82 Eur suma objektyviais bylos duomenimis nėra patvirtinta. Nors kaltinamasis teigė praėjus maždaug pusvalandžiui po įvykio pinigus suskaičiavęs, jo parodymai apie konkrečią dėžutės pinigų sudėtį nėra tikslūs: jis negalėjo nurodyti banknotų kiekio ir nominalų, o visus pagrobtus pinigus, jo paties teigimu, vėliau išleido. Todėl, sugretinus abiejų proceso dalyvių parodymus, teismas patikimesniais laiko nukentėjusiojo parodymus, kurie dėl bendros pagrobtų pinigų sumos nuo pat pirmojo kreipimosi į policiją buvo nuoseklūs ir kurių apskaičiavimo būdą nukentėjusysis teisme išsamiai paaiškino. Dėl to pripažįstama įrodyta, kad dėžutėje buvo 212 Eur, o kartu su 5 Eur vertės dėžute nukentėjusiajam padaryta 217 Eur turtinė žala.

Dėl atviros vagystės

Kaip minėta, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, už atvirą svetimo turto pagrobimą. Atvirosios vagystės požymį nuo slaptosios vagystės skiria kaltininko veiksmų atvirumas: nukentėjusysis ar kitas asmuo suvokia, kad vyksta neteisėtas turto pagrobimas, o kaltininkas žino, kad jo veiksmų pobūdis yra suprastas, tačiau šios aplinkybės nepaiso ir toliau siekia užvaldyti svetimą turtą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad net ir iš pradžių slaptai pradėtas turto pagrobimas gali virsti atviru, jeigu kaltininkas, supratęs, kad yra pastebėtas, sąmoningai tęsia turto pagrobimą.

Nagrinėjamu atveju šie požymiai nustatyti. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad, būdamas prie automobilio bagažinės, išgirdo monetų garsą, pažvelgė į automobilio saloną ir, jame degant apšvietimui, tiesiogiai pamatė, kaip E. B. sugriebė dėžutę su pinigais ir pradėjo bėgti. Taigi nukentėjusysis ne vien vėliau nustatė turto dingimą, bet tiesiogiai matė patį svetimo turto paėmimo ir pasišalinimo su juo momentą.

Be to, nukentėjusysis į kaltinamojo veiksmus sureagavo nedelsdamas: pradėjo jį vytis, du ar tris kartus garsiai šaukė ir kelis kartus spaudė automobilio garso signalą. Pirmą kartą nukentėjusiajam sušukus „Ei, kur?“, kaltinamasis buvo nutolęs nuo automobilio tik apie 3–4 metrus. Įvykis vyko naktį, aplinkoje buvo tylu. Nepaisydamas tokios aiškiai išreikštos nukentėjusiojo reakcijos, kaltinamasis nesustojo, dėžutės negrąžino ir toliau su ja bėgo iš įvykio vietos.

Šios aplinkybės leidžia spręsti ne tik apie objektyvų turto pagrobimo atvirumą, bet ir apie kaltinamojo suvokimą, kad jo veiksmai yra pastebėti. Kaltinamasis, nuo nukentėjusiojo būdamas vos už kelių metrų, girdėdamas garsius šūksnius ir automobilio garso signalą, negalėjo pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis jo veiksmų nepastebėjo ar vis dar tikisi, jog jis eina atnešti pinigų už kelionę. Priešingai, tolesnis skubus pasišalinimas su svetimu turtu rodo, kad kaltinamasis suprato esąs pastebėtas, tačiau šios aplinkybės nepaisė ir toliau siekė galutinai užvaldyti pagrobtą turtą. Dėl to jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviras svetimo turto pagrobimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. B. yra teistas 6 kartus, be kita ko, už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam ne kartą buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Paskutinę laisvės atėmimo bausmę E. B. atliko 2025 m. rugsėjo 8 d., tačiau jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Nepaisydamas ankstesnių teistumų ir jam skirtų bausmių, turėdamas neišnykusį teistumą, E. B. vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnis jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir paskirtos bausmės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas E. B. pripažįsta recidyvistu.

Atsižvelgiat į aplinkybę, kad ankstesniais nuosprendžiais E. B. nebuvo pripažintas recidyvistu, teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

E. B. atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino svetimo turto pagrobimo faktą ir dėl savo veiksmų gailėjosi, tačiau nepripažino, kad svetimą turtą pagrobė atvirai, t. y. ginčijo aplinkybę, turinčią reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl šios nusikalstamos veikos nenustatoma.

E. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, vien 2026 m. administracine tvarka baustas penkis kartus, be kita ko, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir smulkią vagystę, turi galiojančių nesumokėtų baudų. Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gegužės 17 d. – (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu, gavus teismo psichiatrijos eksperto informaciją, konstatuota, kad skirti E. B. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus E. B. asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skiriama arešto bausmė, kurios trukmė artima įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė už įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms – viena veika yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis nusikaltimas, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinamos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 15 d. 21.15 val. iki 2026 m. vasario 16 d. 14.24 val. – viena sulaikymo para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Byloje civiliniu ieškovu pripažintas nukentėjusysis V. P. pareiškė 217 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 212 Eur pagrobtų pinigų ir 5 Eur vertės plastikinė dėžutė (t. 1, b. l. 117).

Nukentėjusysis V. P. pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad pagrobtoje dėžutėje buvo 212 Eur. Nurodė, kad tikslios joje buvusios pinigų sumos prieš pat įvykį nebuvo perskaičiavęs, tačiau ją nustatė įvertinęs prieš pradėdamas darbą dėžutėje turėtą grynųjų pinigų sumą, tą dieną už pavežėjimo paslaugas grynaisiais gautas pajamas, matomas „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje, bei dėžutėje buvusių monetų sumą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad už pavežėjimo paslaugas nesumokėtų 47 Eur į pagrobtų pinigų sumą neįtraukė. Kaltinamasis su nurodytu žalos dydžiu nesutiko ir paaiškino, kad praėjus maždaug pusvalandžiui po dėžutės pagrobimo suskaičiavo joje buvusius pinigus – iš viso 82 Eur.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. P. nurodytu pagrobtų pinigų dydžiu. Nukentėjusysis tiek iš karto po įvykio pateiktame pareiškime, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad buvo pagrobta 212 Eur, išsamiai paaiškino, kokiu būdu nustatė šią sumą, nurodė prieš pradėdamas darbą dėžutėje turėtų pinigų kiekį, darbo metu grynaisiais gautas pajamas bei dėžutėje laikytų monetų ir banknotų nominalus. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad tą dieną gautas pajamas galėjo įvertinti pagal „(duomenys neskelbtini)“ programėlės duomenis, o už pavežėjimo paslaugas nesumokėtų 47 Eur į pagrobtų pinigų sumą neįtraukė. Aplinkybė, kad nukentėjusysis prieš pat dėžutės pagrobimą joje buvusių pinigų neperskaičiavo, savaime nesudaro pagrindo jo parodymus dėl žalos dydžio vertinti kaip nepatikimus. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad dėžutėje buvo tik 82 Eur, kitais objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinta. Be to, kaltinamojo parodymai dėl dėžutėje buvusių banknotų neatitinka nukentėjusiojo parodymų: kaltinamasis teigė, kad didžiausio nominalo banknotas buvo 20 Eur, tuo tarpu nukentėjusysis paaiškino, kad dėžutėje buvo ir 50 Eur nominalo banknotas, gautas anksčiau keičiant pinigus. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, jų išsamumą ir tai, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jų patikimumu, kaltinamojo nurodyta 82 Eur suma nėra pagrįsta kitais bylos duomenimis, todėl šiais jo parodymais, nustatant pagrobto turto vertę, nesivadovaujama. Todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad E. B. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 212 Eur ir 5 Eur vertės plastikinę dėžutę, iš viso padarydamas 217 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš E. B. nukentėjusiojo naudai priteisiant 217 Eur turtinei žalai atlyginti.

E. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas:

vienkartinį narkotikų testą, supakuotą į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 48-49, 50-51), – sunaikinti;

voką ir tyrimo objekto pakuotes, likusias po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 64-65, 66-67), – sunaikinti;

taburetę, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 147-149), – sunaikinti;

kartoninį voką su paaiškinamaisiais užrašais, kuriame yra vokas su keturiomis daktiloskopinėmis plokštelėmis, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 159-161, 162-163), – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. B. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 15 d. 21.15 val. iki 2026 m. vasario 16 d. 14.24 val. – 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Pripažinti E. B. recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. B. nukentėjusiojo naudai priteisti 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

vienkartinį narkotikų testą, supakuotą į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 48-49, 50-51), – sunaikinti;

voką ir tyrimo objekto pakuotes, likusias po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 64-65, 66-67), – sunaikinti;

taburetę, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 147-149), – sunaikinti;

kartoninį voką su paaiškinamaisiais užrašais, kuriame yra vokas su keturiomis daktiloskopinėmis plokštelėmis, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 159-161, 162-163), – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.