Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamosios KAL1 gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui, kaltinamosios KAL2 gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1 (buvusi P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusi kodas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą (statybos darbus), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą kodas (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

KAL2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusi kodas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąja vietą kodas (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamosios KAL1 ir KAL2 , veikdamos bendrininkų grupe, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2026 m. kovo 8 d. apie 6.30 val. gyvenamojo namo, esančio kodas (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš nukentėjusiąją NKA1 , o būtent: KAL1 suėmė rankomis lovoje gulinčios NKA1 kaklą ir jį spaudė, paleidusi nukentėjusiosios kaklą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų NKA1 į veidą, galvą ir į pilvą, po ko KAL2 dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus NKA1 į pilvą, sugriebusi nukentėjusiąją už plaukų, juos tempė bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų nukentėjusiajai į galvą, nugarą ir veidą. Šiais bendrais veiksmais kaltinamosios KAL1 ir KAL2 nukentėjusiajai NKA1 dėl sužalojimų dešinės rankos žasto, kairės ir dešinės pusės ausies, smilkinio ir lūpos srityse sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji KAL1 2026 m. kovo 8 d. apie 21.50 val. kelyje Obeliai-Zarinkiškiai-Šapeliai, ties Ežeriškių k., Rokiškio r., vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi, kai jai nustatytas mažiausias 2,05 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais kaltinamoji K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji K. G. dėl jai inkriminuojamų veikų kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog tą 2026 m. kovo 8 d. ryte telefone pamačiusi, jog į jos namus kodas (duomenys neskelbtini) yra atėjusi buvusi jos sutuoktinio žmona R. P., nusprendė nuvažiuoti į kodas (duomenys neskelbtini) kaimą ir ją sumušti. Tuo metu buvo neblaivi, blaivi taip, kaip pasielgė, nebūtų pasielgusi. Sėdo už savo automobilio vairo, važiuodama į automobilį įsisodino LUD4 , kuris susistabdė automobilį Juodupėje ir paprašė nuvežti į Obelius, bei G. T., kuri sėdėjo autobusų stotelėje visa sušalusi ir jai jos pagailo. Su G. T. nesitarė mušti R. P., G. T. kodas (duomenys neskelbtini) turėjo likti automobilyje. Kaltinamoji K. G. parodė, jog tik atvažiavusi į kodas (duomenys neskelbtini) esančius namus įėjo į namo vidų, rado kambaryje gulinčią R. P. ir ją sumušė. Kiek smūgių sudavė, nepamena, nepamena ir to, kad buvo suėmusi R. P. už kaklo, bet to neatmeta, kad buvo, tik ji pati to dėl girtumo ir susijaudinimo neprisimena. Prisimena, jog kambaryje atsirado ir G. T., kuri taip pat pradėjo mušti R. P., tačiau nei kiek smūgių, nei į kurias vietas sudavė G. T., nepamena, neprisimena, kad G. T. būtų tampiusi R. P. už plaukų. Po įvykio su nukentėjusiąja R. P. susitaikė, ji nukentėjusiajai sumokėjo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl vairavimo esant neblaiviai kaltinamoji K. G. kaltę taip pat pripažino visiškai, parodė, kad tos pačios dienos (2026 m. kovo 8 d.) vakare paprašyta tuometinio savo sutuoktinio vežė jį į ligoninės priimamąjį ir atgal. Vežė, nes šis paskambinęs pasakė, kad jam labai skauda širdies srityje, labai prašė jį pavežti, ji ir sutiko. Nuvažiavusi į kodas (duomenys neskelbtini) kaimą pasiėmė buvusį sutuoktinį, nuvežė į ligoninės priimamąjį, kur pasakė, kad tokia sutuoktinio būklė yra dėl girtumo ir nepaguldė, todėl jį vežė atgal, kai sustabdė policijos pareigūnai ir jai nustatė neblaivumą. Kaltinamoji parodė, jog prieš pradėdama vairuoti suvokė, jog yra neblaivi, nes tą dieną vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, tačiau tai nesulaikė jos nuo vairavimo. Ir dėl šios nusikalstamos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji G. T. dėl jai inkriminuojamos veikos kaltę iš esmės taip pat pripažino visiškai. Kaltinamoji G. T. patvirtino kaltinamosios K. G. parodymus, jog šios automobilyje ji atsidūrė atsitiktinai, įlipo stotelėje, kur sėdėjo išėjusi iš namų, kai susipyko su savo sutuoktiniu. Kad kaltinamoji K. G. važiuoja mušti K. P., ji nežinojo, tačiau prisimena, jog atvažiavus į kažkokį kaimą ji buvo namo viduje, pamena, jog už plaukų tampė R. P., kažkiek sudavė ir smūgių šiai į įvairias kūno vietas, bet kiek tų smūgių buvo, dėl girtumo nepamena. Tačiau pripažino, jog galėjo būti ir tiek, kiek nurodė nukentėjusioji. Tikslių savo smurto protrūkio priežasčių kaltinamoji G. T. nenurodė, pati tiksliai negalėjo į tą klausimą atsakyti, tačiau paaiškino, jog ir anksčiau buvo konfliktų tarp jos ir nukentėjusiosios dėl šios skleidžiamų apkalbų. Kaltinamoji parodė, jog ji bandė taikytis su nukentėjusiąja, jos ir atsiprašė kažkurių bendrų išgertuvių metu, bet nukentėjusioji jai neatleido.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. Fizinio skausmo sukėlimas.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2026 m. kovo 8 d., apie 6.30 val. buvo buvusio vyro K. P. namuose kodas (duomenys neskelbtini). Kambaryje miegojo lovoje, kai atvyko G. T. ir K. G.. Miegodama pajuto smūgius. Nubudusi pamatė, kad ją muša K. su G., girdėjo, kaip K. sakė nustoti ją mušti. Ji bandė gintis, bet nepavyko. Nustojus mušti, G. su K. išėjo, o ji atsikėlusi iš lovos, išbėgo pas kaimyną LUD3 prašyti pagalbos. Konflikto metu K. abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir ją smaugė, o G. dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė į pilvą. Po to rankomis suėmusi už plaukų juos tempė, kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas: galvą, nugarą ir veidą. K., paleidusi jos kaklą, kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų taip pat smūgiavo į įvairias kūno vietas, pataikydama jai į veidą, galvą, pilvą. G. ir K. mušdamos ją sužalojo, prakirto lūpą, ant galvos iškilo guzas. Kai moterys ją mušė, jai skaudėjo. K. G. atsiprašė, ji šiai atleido, su ja susitaikė, pretenzijų jai nebereiškia. Pasirašė susitarimo dokumentą dėl žalos atlyginimo. K. sutiko jai atlyginti 300 Eur neturtinę žalą. (1 t. 36-37, 42-43, 48 b. l.)

Liudytojas LUD5 parodė, kad jis neatsimena, kada buvo įvykis, bet atsimena, kad tą dieną vartojo alkoholį kartu su buvusia žmona NKA1 ir LUD6 , kai ryte į jo namus kodas (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo žmona K. G.. Kartu su ja buvo G., P.. Tuo metu R. miegojo lovoje kambaryje, V. buvo kambaryje, o jis- lauke. Matė, kad K. su G. muša R., gulinčią lovoje, girdėjo, kad ji šaukėsi pagalbos. Kur tiksliai mušė, nematė, R. išbėgus į lauką neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Buvo stipriai neblaivus. (1 t. 60-61 b. l.)

Liudytojas LUD4 , kad 2026 m. kovo 8 d. važiavo automobiliu su K. G. ir G. T. pas K. G. vyrą LUD5 , gyvenantį kodas (duomenys neskelbtini). Dėl ko ten važiavo, neatsimena. Pamena, jog automobilį vairavo K. G., ji buvo neblaivi, jis irgi buvo neblaivus. Nuvažiavęs pas K. P. matė, kaip K. ir G. mušė NKA1 . Matė smūgius, tik kiek ir kur kiekviena sudavė, negali pasakyti. Už ką mušė, nežino, matė tik patį mušimą. (1 t. 66 b. l.)

Liudytojas LUD6 parodė, kad 2026 m. kovo 8 d. buvo stipriai neblaivus, vartojo alkoholį pas K. P.. Žino, kad kilo muštynės tarp K. G., G. T. ir R. P., bet kas ir kaip ten įvyko, jis nieko negali pasakyti, nes buvo girtas ir nieko neatsimena. (1 t. 71 b. l.)

Liudytojas LUD3 parodė, kad 2026 m. kovo 8 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, į jo kiemą adresu kodas (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstama NKA1 , kuri jam papasakojo, kad pas K. atvažiavo K. G. su kita moterimi ir ją primušė. Jis jai patarė skambinti į policiją. Ar ant R. kūno buvo sužalojimų, jis neatsimena. (1 t.76 b. l.).

2026 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys. (1 t. 23-24, 26-30 b. l.)

2026 m. kovo 8 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede nuotraukose užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios NKA1 dešinės rankos ties žastu yra kraujosruva („mėlynė“), kairės pusės galvos srityje, už ausies, dešinėje pusėje už ausies, kairėje pusėje, ties smilkiniu matomi patinimai („guzai“). Ant apatinės nukentėjusiosios lūpos taip pat matoma žaizda. (1 t. 79, 82-87 b. l.)

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2026 m. kovo 8 d. 8.24 val. ryte policijos pareigūnai atvyko prie gyvenamojo namo, kur yra pranešėja, kurios veide, ties lūpa matyti sužalojimai. Šalia moters stovi vyras, moteris papasakoja pareigūnams, kad pas K. P. atvažiavo šio žmona K. G., P., G. T., parodė, jog K. G. su G. T. (rodo ties smilkiniu skaudančią vietą). (1 t. 89-90 b. l.)

Apžiūros protokole ir jo priede garso įraše užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučio garso įrašas, skambučio trukmė 3 min 11 s, laikas 2026 m. kovo 8 d. 7.45 val. Pranešėja, paskambinusi BPC, operatorei paaiškina, kad pas LUD5 , gyvenantį kodas (duomenys neskelbtini) kaime (tikslaus adreso nežino), atvykusios K. G. ir G. T. ją sumušė. Ji atbėgo pas kaimyną. Pranešėja prisistato NKA1 , pasako, kad ji yra LUD5 pirmoji žmona, o K. G. yra antroji žmona. (1 t. 92-93 b. l.)

Alkoholio prietaiso matavimo rezultatų kopijos patvirtina, jog 2026 m. kovo 8 d. 8.43 val. K. P. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 8.44 val. KAL2 – 3,66 promilių neblaivumas. (1 t. 94-97 b. l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios K. G. ir G. T., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupe, smurtavo prieš nukentėjusiąją R. P., šiais veiksmais sukeldamos nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl K. G. ir G. T. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios neprisiminė, kiek jos ten tiksliai smūgių nukentėjusiajai sudavė, ši aplinkybė veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės – nustačius, jog kiekviena iš kaltinamųjų nors vieną smūgį sudavė nukentėjusiajai, dėl šio smūgio nukentėjusioji juto fizinį skausmą, tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Byloje taip pat nustatyta, jog abi kaltinamosios smurtavo prieš nukentėjusiąją tuo pačiu metu, viena paskui kitą, abi norėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, tai yra veikė tiesiogine tyčia ir bendrininkų grupe.

Kaltinamųjų K. G. ir G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Abiejų kaltinamųjų jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamos apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

2 nusikalstama veika. Transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja

neblaivus asmuo.

Liudytoja policijos pareigūnė LUD2 parodė, kad 2026 m. kovo 8 d. dirbant su jaunesniąja tyrėja K. J. gavo pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo, automobiliu „Škoda“ važiuojančio nuo kodas (duomenys neskelbtini). Su kolege vykdamos į kodas (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., pamatė nuo kodas (duomenys neskelbtini) k. važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Šį automobilį sustabdė kelyje Obeliai - Zarinkiškiai - Šapeliai, ties sankryža į Ežeriškio k., Rokiškio r. Nustatė, jog automobilį vairavo K. G., patikrinusios blaivumą nustatė, jog vairuotoja yra neblaivi (pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,09 promilės, antru – 2,28 promilės neblaivumai). (1 t. l. 132-133 b. l.)

Liudytoja policijos pareigūnė LUD1 parodė analogiškai pareigūnei liudytojai A. K.. (1 t. 138-139 b. l.)

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, jog įvykio vieta yra Rokiškio r., Obelių sen., Ežeriškio k., kelyje Nr. 3628 Obeliai-Zarinkiškiai-Šapeliai, ties sankryža į Ežeriškio k., Obelių sen., Rokiškio r. Šalia sankryžos yra autobusų sustojimo stotelė, ant kelio prie autobusų sustojimo stotelės stovi automobilis „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris po apžiūros nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Panevėžyje, Smėlynės g. 106B. (1 t. 118-119, 121-124 b. l.)

Neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARPK-0196 panaudojimo registracijos žurnalo lapų kopijose, nurodyta, kad K. G. alkoholio kiekio matavimo prietaisu 2026 m. kovo 8 d. pirmu tikrinimu (21.54 val.) nustatytas 2,09 promilės, antru tikrinimu (22.10 val.) – 2,28 promilės neblaivumas. (1 t. 145 b. l.)

2026 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymų užfiksuota, kad alkoholio kiekio matavimo prietaiso (Alcotest 7510 Nr. ARPK-0196) patikros sertifikate Nr. 2405108, nurodyta, kad kai nustatytas neblaivumas daugiau nei 1 promilės neblaivumas yra 1,7 procento paklaida 0,03553 promilės. 2026 m. kovo 8 d. K. G. neblaivumas pritaikius apskaičiuotą paklaidą yra 2,05 promilės. (1 t. 146 b. l.)

2026 m. kovo 8 d. reikalaujamų pateikti dokumentų protokole užfiksuota, kad K. G. pateikė automobilio „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registracijos liudijimą Nr. kodas (duomenys neskelbtini), ir jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. kodas (duomenys neskelbtini). (1 t. 148-149 b. l.)

2026 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnės K. J. 2026 m. kovo 8 d. kūno kameros įrašai, kuriame užfiksuota pareigūnė bendraujanti su sustabdyto automobilio vairuotoja, kuriai alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu nustatomas 2,09 promilės, antru tikrinimu – 2,28 promilės neblaivumai. (1 t. 172-173 b. l.)

VĮ Regitra duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkė K. G.. (1 t. 155 b. l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji K. G. 2026 m. kovo 8 d. automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, todėl K. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji K. G., prieš pradėdama vairuoti automobilį, suvokė, jog yra neblaivi, numatė galimas pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybe šiame epizode yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamosioms K. G. ir G. T. bausmes ir parinkdamas jų rūšį bei dydį atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji K. G. padarė du nesunkius nusikaltimus, vienu nusikaltimu pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, buvo suduoti į įvairias kūno vietas smūgiai, kaltinamoji K. G. buvo šios veikos sumanytoja ir pagrindinė vykdytoja, tačiau nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajai neturi, neturtinės žalos dalį nukentėjusiajai kaltinamoji taip atlygino. Kita nusikalstama veika nukreipta į transporto eismo saugumą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji automobilį vairavo rajono gatvėmis, jai nustatytas vidutinis girtumas.

Kaltinamoji K. G. neteista (teistumas išnykęs (1 t. 184-187 b. l.)), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t. 189-191 b. l.), teigia, jog vykdo individualią veiklą (statybos darbai), taip pat kaip bedarbė yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t. 182 b. l.). Yra nustatytos ir jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai K. G. už fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1 dalyje) – laisvės apribojimo bausmę, už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) – baudą. Laisvės apribojimo bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, baudos – sankcijos minimumo ribose.

Teismas nebendrina kaltinamajai K. G. skirtų bausmių, kaip to prašė prokuroras baigiamosiose kalbose, nes BK 65 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Tačiau ta pati BK 65 straipsnio 2 dalis numato, jog bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Tai yra bendrinant pagal BK 63 straipsnio taisykles, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, bauda, remiantis BK 65 straipsnio nuostatomis, negali būti pakeista laisvės apribojimo bausme, ji, bauda, skiriama kartu su laisvės apribojimo bausme.

Kadangi kaltinamoji K. G. visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai K. G. paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Kartu su laisvės apribojimo bausme, įvertinus tas aplinkybes, jog nusikalstama veika padaryta paryčiais, apsvaigus nuo alkoholio, veika yra smurtinė, kaltinamajai K. G. skiriama ir intensyvi priežiūra - kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatoma buvimo vieta ir laikas. Juo labiau, jog, remiantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, intensyvi priežiūra ir skiriama paprastai su bausme. Kas reiškia, jog tam, kad su bausme nebūtų skiriama intensyvi priežiūra, turi būti ir motyvuojama. Be to, kaltinamoji K. G. įpareigojama per teismo nustatytą terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl taikomų baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamajai K. G. Kadangi K. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąja teise vairuoti transporto priemones, ją darydama vairavo transporto priemonę, yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės uždraudimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į nustatytą 2,05 promilės girtumą (vidutinis girtumo laipsnis), į veikos pavojingumo laipsnį (vairuota vakare, miestelio gatvėmis). Teismas, nustato, jog šios baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2026 m. kovo 10 d.).

Dėl turto konfiskavimo. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis turtas, esantis nusikalstamos veikos padarymo priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi automobilis „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklauso kaltinamajai K. G. , taikoma ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, automobilis „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas, automobilių saugojimo aikštelėje Panevėžyje, Smėlynės g. 106B, yra konfiskuojamas.

Teismas netaiko kaltinamajai K. G. prokuroro prašomos įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, nes, remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama kartu su baudos bausme.

Kaltinamoji G. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, buvo suduoti į įvairias kūno vietas smūgiai, kaltinamoji nebuvo šios veikos iniciatorė, prie kaltinamosios K. G. veikos prisijungė labiau „dėl kompanijos“ ir savo sunkaus girtumo (labai mažai tikėtina, kad kaltinamoji būtų smurtavusi, jeigu būtų buvusi blaivi). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamoji nors anksčiau ir teista, tačiau teistumas yra išnykęs (2 t. 54-60 b. l.), yra ne kartą administracine tvarka bausta, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t. 127-134 b. l.), yra bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t. 52 b. l.)), yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai G. T. skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau bausmės dydį nustatyti mažesnį, nei kaltinamajai K. G. – kaltinamoji G. T. nebuvo šios veikos iniciatorė, todėl, kaip teisingai pastebėjo kaltinamosios gynėjas, skirti jai tokio pat dydžio bausmę, kaip ir kaltinamajai K. G., nebūtų teisinga. Kadangi kaltinamoji G. T. taip pat kaltę pripažino visiškai, įrodymų tyrimas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas, remdamasis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai bausmę mažina trečdaliu.

Kartu su laisvės apribojimo bausme įvertinus tas aplinkybes, jog nusikalstama veika padaryta paryčiais, apsvaigus nuo alkoholio, veika yra smurtinė, kaltinamajai G. T. teismas skiria ir intensyvią priežiūrą - kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatoma buvimo vieta ir laikas. Taip pat pripažįstama, jog ši priemonė, kaip ir kaltinamajai K. G., turės teigiamą poveikį ir kaltinamoji nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamoji G. T. yra bedarbė ir nedirbanti, jos padaryta veika yra smurtinė, teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, kaltinamąją G. T. įpareigoja neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau valandų skaičių nustato mažesnį, nei to prašo prokuroras. Kaltinamoji G. T., įvertinus veikos pobūdį, įpareigojama dalyvauti ir elgesio pataisos programoje. Teismas nenustato kaltinamajai G. T. draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones), nes asmuo, kuriam pritaikyta intensyvi priežiūra, priemonės taikymo metu negali vartoti šių psichiką veikiančių medžiagų, tokio įpareigojimo skyrimas būtų perteklinis.

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią žalą prašo priteisti iš kaltinamosios G. T.. (2 t. 25-28 b. l.) Prašydama priteisti 600 Eur neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė, jog prieš ją smurtavo du asmenys (kaltinamosios), jai buvo suduota į galvą, veidą, pilvą ir nugarą, ji buvo tampoma už plaukų. Tokio pobūdžio smurtas sukėlė jai fizinį skausmą, išgąstį, bejėgiškumo jausmą. Teigia, jog kažkur keturias dienas po įvykio skaudėjo galvą, rankas ir kojas, juto baimę dėl savo saugumo, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nesaugumo jausmą, emocinę įtampą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nurodo, jog vien tai, kad, bijodama tolimesnio smurto, buvo priversta bėgti pas kaimyną pagalbos, patvirtina jos patirto išgąsčio bei nesaugumo intensyvumą. Dėl fizinio skausmo sukėlimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 900 Eur, 300 Eur jai atlygino kaltinamoji K. G., todėl iš kaltinamosios G. . prašo priteisti likusią 600 Eur sumą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atlyginamos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato, todėl neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala vertinama atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 2000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020 ir kitos).

Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją R. P. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, abiejų kaltinamųjų buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama tuo metu, kada ji gulėjo lovoje, paryčiais, kai asmuo jaučiasi saugus ir nesitiki, jog prieš jį bus taip smurtaujama. Nukentėjusioji R. P. neabejotinai skaudėjo, ji kelias dienas po smurto galėjo jausti ir nepatogumus, emocinę baimę, diskomfortą.

Todėl pripažįstama, jog nukentėjusioji R. P. dėl prieš ją padaryto smurtinio nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkinamas. Mažinti neturtinės žalos dydį, įvertinus nurodytą neturtinės žalos dydį (900 Eur), nėra pagrindo. Ši suma atitinka patirtą žalą, ji neviršija teismų praktikoje priteisiamos sumos, nurodyta teismų praktika buvo formuojama prieš 5 metus, per tą laiką kilo ir infliacija, kito ir kainos. Juo labiau, jog ir kaltinamoji G. T. sutinka, kad 900 Eur dydžio neturtinės žalos dydis iš esmės pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad fizinis skausmas nukentėjusiajai R. P. sukeltas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais. CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Kas reiškia, jog nukentėjusioji R. P. turi teisę reikalauti atlyginti žalą tiek iš abiejų kaltinamųjų, tiek iš vienos jų atskirai, taip pat prašyti atlyginti tiek visą žalą, tiek dalį jos. Todėl šis nukentėjusiosios R. P. reikalavimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismas šią sumą (600 Eur) priteisia iš kaltinamosios G. T.. Be to, esant nukentėjusiosios reikalavimui, iš kaltinamosios G. T. priteisia ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tuo pačiu kaltinamajai G. T. išaiškinama, jog ji, įvykdžiusi solidariąją pareigą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kaltinamosios K. G. lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniai klausimai.

2026 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registracijos liudijimas Nr. kodas (duomenys neskelbtini), paliekamas Panevėžio apskrities VPK, vykdančiam turto konfiskavimą (BPK 357 straipsnio 6 dalis). Byloje esantis dokumentas – kaltinamosios K. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas AB „Regitra“.

Byloje esanti CD laikmena, kurioje yra įrašyti pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas, esanti voke, prisegtame prie galinio viršelio (2 t.) vidinės pusės, paliekama saugoti su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomosios priemonės, skirtos kaltinamosioms K. G. ir G. T., paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmes, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąją K. G. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Kaltinamąją K. G. pripažinti kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei paskirti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei skirti 60 MGL, arba 3000 Eur (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudos.

Išaiškinti kaltinamajai K. G., jog bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Įspėti kaltinamąją K. G., jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išieško baudą priverstinai.

Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai K. G. paskirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamąją K. G. įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajai K. G., jog ji laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Išaiškinti kaltinamajai K. G., jog jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajai K. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Nustatyti, jog K. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo 2026 m. kovo 10 d.

Remiantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaltinamajai K. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – bei Lietuvos valstybės naudai konfiskuoti automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Panevėžyje, Smėlynės g. 106B.

Kaltinamajai K. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Byloje esantį dokumentą – kaltinamosios K. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Kaltinamąją KAL2 pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 9 (devynių ) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai KAL2 paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai KAL2 paskirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamąją KAL2 įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti kaltinamajai KAL2 , jog ji laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo juos.

Išaiškinti kaltinamajai KAL2 , jog jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajai KAL2 skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios NKA1 , g. kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamosios KAL2 nukentėjusiosios NKA1 naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Byloje esančią CD laikmeną, saugoma voke, prisegtame prie 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.