Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. Z. dėl fizinio asmens (K. Z.) pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikianti institucija Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė prašė pareiškimą patenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog motinos būklė negerėja, ja reikia nuolat rūpintis. Pareiškėjas sutinka ir pasiruošęs globoti motiną.

Teismo posėdžio metu K. Z. atstovas nurodė, kad pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, teismo psichiatrijos ekspertų išvada, t. y. yra įrodyta, kad K. Z. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl sutinka, kad ji būtų pripažinta neveiksnia, kad jai būtų nustatyta globa, o jos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas pareiškėjas A. K., kuris tinka būti motinos globėju. Taip pat nurodė, kad siūlo pakoreguoti turtinių ir neturtinių santykių sritys, kurios nėra aktualios garbaus amžiaus K. Z., t. y. išplėstos kaip aktualios – dėl atstovavimo bankuose, kituose kredito įstaigose; tapatybės dokumentų tvarkymo; teisės balsuoti ir būti renkamam srityse, o išbrauktos kaip perteklinės ir neaktualios sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju ir darbo teisinių santykių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl K. Z. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad K. Z. yra pareiškėjo A. K. motina. K. Z. pagal 2025-02-11 Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2025-02-10 Asmens su negalia pažymėjimą AP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)neterminuotai nustatytas penkiolikos procentų dalyvumo lygis ir nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Socialinio darbuotojo 2025-04-24 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad dėl savo psichinės/fizinės sveikatos būklės K. Z. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų.

2026 m. balandžio 21 – birželio 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-A-46/2026 nustatyta, kad K. Z. serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, globos ir rūpybos institucijos išvadą, nebejotinai nustatyta, kad K. Z. diagnozuotas psichinis sutrikimas, ji visiškai negali pati savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus, yra nuolat slaugoma, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl yra pakankamas ir medicininis, ir juridinis kriterijus ir pagrindas pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, turi pripažinti asmenį neveiksniu tik konkrečiai jam aktualiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad K. Z. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti jokių savo socialinių teisių ir pareigų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus: dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju) srityje; darbo teisinių santykių (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.) srityje; šeimos teisinių santykių (gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti) srityje, kurios, įvertinus K. Z. amžių ir sveikatos būklę, teismo vertinimu, jai yra neaktualios. Teismo vertinimu, nėra pagrindo papildomai atskirai įvardinti K. Z. atstovo nurodytas sritis – atstovavimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat tapatybės dokumentų tvarkymas, kadangi šias sritis apima asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. sritis ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis bei tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) sritis. Teisės balsuoti ir būti renkamam sritis, įvertinus K. Z. amžių ir sveikatos būklę, teismo vertinimu, jai taip pat yra neaktuali (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos K. Z. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis). Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.

Šiuo teismo sprendimu pripažinus K. Z. neveiksnia tam tikrose srityse, būtina nustatyti jai nuolatinę globą bei paskirti jai globėją ir turto administratorių.

Pažymėtina, jog globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Globėju gali būti skiriamas fizinis ar juridinis asmuo tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas.

Pareiškėjas prašė paskirti jį motinos K. Z. globėju ir turto administratoriumi. Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius taip pat pasiūlė K. Z. globėju paskirti jo sūnų A. K., nurodė, kad sūnus jau kurį laiką globoja motina, tai daro tinkamai, kitų asmenų, kurie norėtų globoti K. Z., nėra.

A. K. charakterizuojamas teigiamai, neteistas, yra pensininkas. Jis nuo ligos pradžios rūpinasi ir prižiūri motiną, sutinka būti motinos globėju, supranta globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas, mano turintis galimybes tinkamai jas įgyvendinti. Todėl teismas neabejoja, kad A. K. moralinės ir kitokios savybės atitinka globėjui keliamus reikalavimus. Byloje esanti sveikatos pažyma patvirtina, jog jis gali būti motinos globėju.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog A. K. galės tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas, apsaugos ir apgins motinos teises ir interesus atsižvelgiant į motinos interesų prioriteto principą, todėl neveiksnia tam tikrose srityse pripažįstamos K. Z. globėju ir turto administratoriumi skirtinas jos sūnus A. K., nustatant paprastąjį turto administravimą (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, 239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Globėjui išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.,

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.),

- visose kitose asmeninių turtinių santykių srityse, išskyrus dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) srityje;

Ją pripažinti neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),

- politinė teisė dalyvauti rinkimuose (būti renkamam).

- visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju) srityje; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.); šeimos teisinių santykių srityje (gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti).

Nustatyti neveiksniai K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant paprastąjį turto administravimą.

Išaiškinti A. K., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.