- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-864-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05884-2017-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Pareiškėjas
- D. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nutraukta D. Z. ir D. Z. santuoka bei patvirtinta 2017 m. birželio 2 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis civilinėje byloje Nr. 2-8276-838/2017.
2026 m. birželio 22 d. pareiškėjas D. Z. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-8276-838/2017, nes nevykdomas teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių 15 punktas, kur numatyta, kad bankui sutikus, per protingą terminą, D. B. pateiks pasiūlymą pakeisti kredito sutartį ir laiduotoju (solidariu bendraskoliu su ja), vietoj D. Z., paskirti kitą, D. B. nurodytą bei bankui priimtiną asmenį.
Pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini) atiteko D. B., tačiau pareiškėjas iki šiol yra bendraskolis. Pareiškėjo manymu, nuo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo praėjo 9 metai ir tai nėra „protingas terminas“. Mano, kad D. B. nevykdo šalių susitarimo ir teismo sprendimo. Pažymėjo, jog yra sukūręs naują šeimą ir faktas, kad jis yra bendraskolis, pažeidžia jo teises ir interesus, mažina kreditingumą ir galimybę gauti kreditą savo būsto įsigijimui.
Atsiliepimas
2026 m. liepos 15 d. suinteresuotas asmuo D. B. (buvusi (duomenys neskelbtini)) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog po teismo sprendimo kredito įmokas mokėjo ji viena tinkamai (įsiskolinimų nėra), todėl pareiškėjas nepatyrė neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad jos finansinė padėtis buvo sudėtinga, 2025 m. balandžio 30 d. neteko darbo dėl darbdavio vykdyto pareigybių naikinimo, nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir tik nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. dirba naujame darbe, kuriame pirmuosius tris mėnesius galiojo bandomasis laikotarpis.
Be to, viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl finansinės galimybės spręsti paskolos refinansavimo ar bendraskolio pakeitimo klausimus buvo ribotos. Akcentuoja, kad teismo patvirtintame susitarime buvo numatyta, jog kredito sutarties pakeitimas galimas bankui sutikus. Todėl šio susitarimo įvykdymas priklausė ne vien nuo jos valios, bet ir nuo banko sprendimo bei tuo metu buvusių finansinių galimybių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo D. Z. prašymą tenkino ir išdavė D. Z. vykdomąjį raštą dėl 2017 m. birželio 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8276-838/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkto priverstinio vykdymo D. B..
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nustatyta, kad D. B. ilgą laiką nevykdo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkte nustatytos pareigos kreiptis į banką dėl kredito sutarties pakeitimo ir bendraskolio pakeitimo, todėl egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog šalys teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenumatė, kad pareigos vykdymas priklausytų nuo jų faktinio bendro gyvenimo trukmės ar nutrūktų joms kurį laiką gyvenant kartu. Be to, net ir pripažinus, kad iki faktinio galutinio išsiskyrimo prievolės vykdymo poreikis buvo mažesnis, nuo 2024 m. balandžio mėnesio D. B. turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų susitarimui įvykdyti.
Kartu teismas nelaikė pagrįstais D. B. argumentų, jog jos finansinė padėtis, darbo netekimas bei dviejų nepilnamečių vaikų auginimas objektyviai sutrukdė vykdyti susitarimą. Pareiga, nustatyta susitarimo 15 punkte, buvo procesinio ir organizacinio pobūdžio – kreiptis į banką su pasiūlymu pakeisti kredito sutartį. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. B. bent kartą kreipėsi į banką dėl bendraskolio pakeitimo, teikusi prašymą, derinusi galimus sprendimus ar ieškojusi bankui priimtino naujo bendraskolio. Taigi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. apskritai būtų pradėjusi vykdyti teismo sprendimu patvirtintą įsipareigojimą.
Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad galutinis kredito sutarties pakeitimas priklauso nuo banko sutikimo, nepaneigia D. B. pareigos atlikti nuo jos priklausančius veiksmus. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta pareiga užtikrinti banko sprendimą, tačiau buvo nustatyta pareiga kreiptis į banką ir inicijuoti kredito sutarties pakeitimą. Jokių įrodymų, jog minėta pareiga buvo vykdoma byloje nėra pateikta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti arba panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkto įvykdymas objektyviai priklauso ir nuo banko sprendimo, kurio priverstinai užtikrinti negalima, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai išdavė vykdomąjį raštą pareigai, kurios rezultato priverstinis vykdymas iš esmės negalimas.
Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagristai sutarties 15 punkte vartojamą sąvoką „per protingą terminą“ aiškino formaliai, vien pagal nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjusį laikotarpį (beveik 9 metus), tinkamai neįvertinęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių, o būtent šalių faktinio bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo iki 2024 m. balandžio 1 d., apeliantės darbo netekimo nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., taip pat dviejų nepilnamečių vaikų auginimo ir su tuo susijusių ribotų finansinių galimybių.
Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, jog priverstinis vykdomojo rašto vykdymas šiuo atveju būtų neproporcingas ir realiai nepasiektų teisėto tikslo – pareiškėjo atleidimo nuo solidariosios prievolės bankui, nes toks atleidimas bet kuriuo atveju priklauso nuo banko valios, kurios antstolis ar teismas pakeiti negali. Šiuo atveju vykdomojo rašto vykdymas galėtų lemti tik apeliantei taikomas poveikio priemones nesukuriant jokio realaus rezultato dėl solidariosios prievolės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu pareiškėjas D. Z. prašo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra aiški, konkreti ir vykdytina, taip pat ji įtvirtina ne galutinio rezultato pasiekimą, ką teigia apeliantė, o jos atliktinus veiksmus, kas visiškai priklauso nuo apeliantės valios.
Atsiliepime taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantė bandė derėsis su banku ir ėmėsi kokių nors realių veiksmų. Kita vertus, pareiga kreiptis į banką nėra finansinis įsipareigojimas, o procesinio – organizacinio pobūdžio priemonė, dėl ko apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su darbo netekimo laikotarpiu bei nepilnamečių vaikų auginimu nėra teisiškai reikšmingos, juo labiau, kad sūnus po mėnesį laiko gyvena pas kiekvieną iš tėvų ir dar šiais metais sulauks pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog D. B. devynerius metus nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkte nustatytos pareigos kreiptis į banką dėl kredito sutarties pakeitimo ir bendraskolio pakeitimo, o toks kreipimąsis yra susijęs išimtinai su D. B. veiksmais inicijuojant kredito sutarties pakeitimą.
Vertinant byloje kilusį ginčą pažymėtina tai, jog kai nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 išaiškino, kad kai nevykdoma teismo sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, o pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką.
Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, teismas turi aiškintis aplinkybes apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir vykdomąjį raštą turi išduoti tik dėl neįvykdytos taikos sutarties sąlygų. Tuo tarpu, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas teismo sprendimo vykdymo aplinkybių netiria ir nesiaiškina, o vykdomąjį raštą išduoda dėl priverstinai vykdytinos teismo sprendimo dalies.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).
Taigi, išduodant vykdomąjį dokumentą CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas, ar tinkamai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu. Dėl nepiniginio pobūdžio sąlygų vykdymo sprendžiama specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Tokio sprendimo nevykdant, būtent teismas sprendžia dėl poveikio priemonių taikymo ir vertina, ar asmeninio pobūdžio sprendimas nevykdomas ir jeigu taip, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2026 m. liepos 21 d., t. y. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026 priėmimo, kurioje buvo išaiškinta, jog tuo atveju, kai nevykdoma teismo sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, o pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką.
Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjo nurodytus argumentus ir vertino, jog nurodomas punktas turi vykdytinumo savybę, jokio esminio procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė, juo labiau, kad iki minėtos 2026 m. rugsėjo 2 d. kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo teismuose buvo susiformavusi praktika dėl prašymų nagrinėjimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu tais atvejais, kai sprendžiamas vykdomojo rašto išdavimo klausimas byloje, kurioje teismas yra patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išdėstytos aplinkybės, kad šalių susitarimu buvo įtvirtinta D. B. pareiga imtis veiksmų, o ne konkretaus, nuo banko valios priklausančio rezultato pasiekimas, išties patvirtina teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkto vykdytinumą, dėl ko egzistavo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, o aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių apeliantė nesiėmė veiksmų, vykdydama tokį sutarties punktą, nepatenka į CPK 646 straipsnio 1 dalies normos taikymo apimtį ir, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei siekiant išvengti išankstinio pasisakymo dėl galimo CPK 771 straipsnio nuostatų taikymo esant išduotam vykdomajam raštui, apeliacinės instancijos teismo nėra analizuojamos ir vertinamos.
Įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8276-838/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 15 punkto priverstinio vykdymo, iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko suinteresuoto asmens D. B. atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.