Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Donersa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Donersa“ dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino apeliantės pateiktų argumentų bei duomenų dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, išimtinai rėmėsi tik ieškovės atstovo ir liudytojo A. K. pateiktais paaiškinimais dėl apeliantės pareigos atsiskaityti, nepaisė apeliantės ir liudytojo A. Č. nurodymų, jog darbai atlikti netinkamai, iš pateiktų fotofiksacijų akivaizdžiai neatitinka kokybinių reikalavimų, numatytų įstatymuose, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Pažymi, jog ieškovė darbus atliko ne pagal užduotį, rangos tikslas nepasiektas, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovė vienašališkai vykdymo eigoje pakeitė pradinį derintą darbų apimtį ir pobūdį (lyginant su sąmata) vienašališkai, nederino su apeliante, koks rezultatas kur reikalingas apeliantei, dėl ko pateikė sąskaitą, reikalaujant apmokėti už darbą, kurio niekam nereikėjo.

Teigia, jog elektroniniu paštu 2025 m. kovo 29 d. ieškovei buvo nurodymas darbus derinti su naujuoju apeliantės vadovu, tačiau ieškovė tai ignoravo. Tvirtina, kad dėl ieškovės kaltės nėra pasiektas rangos rezultatas, o darbai, jeigu ir buvo atlikti, atlikti netinkamai, nes neatitinka ne tik apeliantės poreikio, tačiau ir įprastų jiems taikytų reikalavimų, atsižvelgiant į jų pobūdį. Apeliantė ne kartą prašė ieškovės pateikti informaciją ar susirašinėjimus, kas su kuo yra suderinta, kad būtų galima vertinti, ar ieškovė atliko tai, ką turėjo atlikti, tačiau ieškovė neteikė jokios informacijos ir nėra galimybės patikrinti, ar darbai iš tiesų buvo atlikti ir, ar atitinka apeliantės reikalavimams.

Tvirtina, jog ieškovės atlikti rangos darbai niekuomet nebuvo apeliantės priimti, kadangi jai iki ieškovei kreipiantis į teismą net nebuvo žinoma, kokie konkrečiai darbai yra atlikti ir kokios aplinkybės tai patvirtina. Ieškovės siūlymas apmokėti už darbus negali būti laikomas tinkamu pasiūlymu priimti darbus, nes neatskleidžia konkretaus darbų rezultato, jo apimties, vietos ar kokybės. Apeliantei nebuvo žinoma, kokie ir kur buvo atlikti darbai, ji negalėjo jų įvertinti bei juos priimti, todėl pasiūlymas apmokėti už darbus negali būti vertinama kaip siūlymas priimti darbus. Apeliantė ne kartą prašė ieškovės detalizuoti darbus, kokie darbai atlikti, nors atlikti darbai nebuvo derinami nuo 2025 m. kovo 29 d., kas lėmė, jog darbai neatitinka apeliantės poreikių. Nederindama darbų atlikimo su apeliante, ieškovė veikė savo rizika. Ta aplinkybė, jog apeliantė įvertinusi tokio pobūdžio darbus, pasiūlė kainą už ieškovės nurodomus darbus, nereiškia, jog ji priėmė darbus ir jais naudojosi.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės poreikių netenkina rangos darbų rezultatas, o ieškovė neįrodė, kad darbai yra atlikti tinkamai, kokybiškai bei tinkami naudoti pagal įprastinę paskirtį, ir tokie darbai yra perduoti, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turi teisę į apmokėjimą už jos nurodytus darbus.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbai, dėl kurių buvo kreiptasi į ieškovę ir derintos kainos, yra atlikti kaip tas buvo reikalinga apeliantei, t. y. kad stogas sutvarkytas taip, kad neleistų; lempos, laidai, loveliai, jungikliai, yra ten, kur buvo numatyta suderintame su ieškove plane, nėra išpildomųjų nuotraukų paslėptų darbų (kabelio po žeme paklojimo) ir t. t.

Teigia, kad tik bylai baiginėjant nagrinėti iš esmės ieškovė pateikė darbų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad darbai atlikti nekokybiškai. Liudytojas A. Č. patvirtino, jog stogo darbai atlikti netinkamai, nes leidžia vandenį. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad darbai atlikti tinkamai ir priteisė ieškovei atlyginimą. Tokiu būdu teismas užkirto kelią apeliantei reikšti pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų ir ieškovė praturtėjo apeliantės sąskaita.

Pažymi, kad elektros instaliacija akivaizdžiai buvo netvarkinga, apšvietimas nebuvo įrengtas pagal su apeliante suderintą planą, laidai kabojo nesaugiai ir netvarkingai, kas neatitinka nei įprastų elektros instaliacijos darbų kokybės reikalavimų, nei paprastų saugumo reikalavimų ir įprastų užsakovo lūkesčių tokių darbų rezultatui. Apeliantei aplinkybės dėl faktinių darbų atlikimo paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, todėl ji teismo posėdžio metu ir baigiamosiose kalbose aiškiai nurodė, kad darbai nebuvo priimti, nebuvo atlikti tinkamai ir apeliantė jais negalėjo naudotis. Teismas šių aplinkybių nevertino, neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl bylą išnagrinėjo netinkamai.

Aiškina, jog, teismas tinkamai vertino tuometinio įmonės vadovo A. K. parodymus, liudytojo A. Č. parodymus, kurie neparodė, kad darbai buvo atlikti netinkamai, t. y., liudytojai vieningai patvirtino, kurie darbai ir kur buvo atliekami, kadangi įmonės vadovas (buvęs) suderino sąmatą su ieškove elektroniniu paštu, o A. Č. lankėsi kartodrome, kaip būsimo kartodromo savininko įgaliotas asmuo. Tvirtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neprivalo pasisakyti apie atliktų darbų kokybę, nes toks klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės atliktus nekokybiškus darbus, ar kad būtų samdęs kitus rangovus darbams atlikti, už kuriuos ieškovė ieškiniu reikalavo sumokėti.

Apeliaciniame skunde pozicija dėl 3 000,00 Eur siūlymo jau yra keičiama, t. y. nurodoma, kad ji pasiūlyta įvertinus panašių darbų kainą rinkoje, nors toks argumentas pirmą kartą yra paminimas tik šiame skunde. Pirmosios instancijos teisme ši suma buvo minima tik kaip pasiūlymas kompensacija ne už darbus, o už bylinėjimosi išlaidas ar pan.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos už atliktus rangos darbus, tuo tarpu apeliantė atsikirtinėjo į ieškinį argumentuodama, kad rangos darbai nebuvo atlikti ir nebuvo perduoti, t. y., pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė visų bendrai darbų ir kiekvieno atskirai įkainojimo klausimo. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas, nes didžioji dalis argumentų nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, o ieškovė nemato pagrindo į juos atsikirsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė, iki apeliantės buvusio vadovo A. K. atleidimo iš vadovo pareigų, bendradarbiaudavo dėl įvairių darbų atlikimo, rašytinių rangos sutarčių nesudarinėdavo. 2025 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku apeliantės tuometinis vadovas A. K. užklausė ieškovės vadovo D. K. dėl sąmatų vidaus elektros pakeitimo, stendo apšvietimo, tualeto sandėliuke, schemos kabelių lauko ir terasos apšvietimo, 2 naujų lauko durų, schemos su 2 signalizatoriais ir su 1 „safety box“ įrengimo. 2025 m. kovo 7 d. apeliantės vadovas A. K. elektroniniu laišku, be kita ko, pakvietė 2025 m. kovo 15 d. ieškovę atvykti į atliktinių darbų vietą. 2025 m. kovo 16 d. ieškovės vadovas elektroniniu laišku pateikė apeliantei remonto darbų sąmatą bendrai 4 930,00 Eur sumai. 2025 m. kovo 17 d. apeliantės tuometinis vadovas A. K., atsakydamas į ieškovės pateiktą remonto darbų sąmatą, nurodė, kad garažo, vidaus administracijos namuko ir lauko elektros darbus gali atlikti ir patvirtino darbų kainas, pridurdamas laukiantis kainų dėl stendo apšvietimo tvarkymo. 2025 m. balandžio 7 d. ieškovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir išrašė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą KRE Nr. 1 5 315,00 Eur sumai.

Statybos rangos sutarties formos įstatymas įsakmiai nereglamentuoja, kas reiškia, kad tokia sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad raštinė sutartis tarp ieškovės ir apeliantės nebuvo pasirašyta, tačiau kitokie raštiniai įrodymai (2025 m. kovo 16-17 d. elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir apeliantės vadovų, 2025 m. balandžio 7 d. Atliktų darbų aktas) leidžia pagrįstai tvirtinti, jog ginčo šalys aiškiai susitarė, kokius darbus atliks ieškovė, kokio dydžio atliktinių darbų sąmatą patvirtino apeliantė.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, itin akcentuoja ieškovei nederinus darbų su nauju apeliantės vadovu, A. K. netekus vadovo pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog be atliktų darbų akte nurodytų statybos darbų, 2025 m. kovo mėnesį ginčo šalys kalbėjo ir dėl apeliantės reklaminio stendo apšvietimo, elektros instaliacijos plano parengimo, tačiau tokie darbai nebuvo atlikti, jų atlikimo sąmatos neteikė ieškovė, o apeliantės vadovas netvirtino. Apeliantės vadovas A. K. 2025 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku ieškovę informavo apie naujus kartodromo šeimininkus, dar kartą patvirtino, kad už sutartus darbus ieškovei bus apmokėta, o dėl kitų darbų ieškovei reikės bendrauti su naujuoju kartodromo atstovu A. Č.. Iš minėto elektroninio susirašinėjimo, darytina išvada, jog papildomai derinti su naujais vadovais 2025 m. kovo 16 d. elektroniniame laiške nurodytos sąmatos ir atliktinų darbų ieškovei nebuvo jokio pagrindo, nes, kaip minėta buvęs apeliantės vadovas patvirtino, jiems esant suderintiems ir už jų atlikimą ieškovei būsiant sumokėta. Šioje vietoje pažymėtina, kad rangos sutartis šalys nesikeitė, pasikeitus vienam iš šalių vadovui, todėl sutartinės teisės ir pareigos, kilusios iš susitarimo, išliko abiem sandorio šalims nepakitusios. Šioje vietoje apeliantė nepaneigė, kad informacija apie suderintus darbus ir jų kainą buvo perduota naujojo kartodromo savininko atstovui. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas rodo, kad ieškovės vadovas teiravosi ir byloje dalyvavusio liudytoju A. Č., kaip apeliantės savininko atstovo, kam išrašyti sąskaitą ir kokius darbus.

Pagal CK 6.694 straipsnį, užsakovui, gavusiam rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tenka pareiga pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nustatyta, rašytinės sutarties dėl statybos darbų atlikimo šalys nebuvo sudariusios, todėl apeliantei, kaip užsakovei tenka pareiga priimti ieškovės atliktus darbus.

Apeliantė teigia, jog ieškovė jos nekvietė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, neteikė informacijos, kokie darbai buvo atlikti. Byloje pateikti 2025 m. balandžio-gegužės mėnesių susirašinėjimai ieškovės vadovo su apeliantės atstovu M. R. leidžia teigti, jog apeliantė tik raštu siekė išsiaiškinti, kokius darbus ieškovė atlikto, tačiau duomenų, kad būtų vykusi į vietą, kartodromą, apžiūrėti fiziškai ieškovės atliktus darbus, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės siųsta PVM sąskaita faktūra ir Atliktų darbų aktas Nr. 1 laikytini pakankamu pagrindu apeliantei organizuoti atliktų darbų priėmimą, minėti dokumentai nepaneigia, kad ieškovė siekė minėtus darbus perduoti apeliantei. Pripažintina, jog apeliantė, kaip užsakovė, netinkamai vykdydama įstatyme nustatytą pareigą pradėti darbų priėmimą, negali gintis tuo, kad jai buvo sudarytos sąlygos priimti ieškovės atliktus darbus.

Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Rangovas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (pasiektas rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios sąlygos nenustatytos – įpratai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Aplinkybė, ar statybos darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta jau priimant darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai ir turi apžiūrėti statybos rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų.

Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad apeliantė būtų organizavusi ieškovės atliktų darbų priėmimo procedūrą. Tai, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, apeliantė pradėjo teigti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, remdamasi ieškovės pateiktomis foto nuotraukomis, o apeliacinės instancijos teisme – remdamasi ir liudytojo A. Č. parodymais. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pastebi apeliantės gynybinės pozicijos prieštaringumą abiejuose procesuose, kai pirmosios instancijos teisme apeliantė tvirtino ieškovei neatliktus ieškovės nurodytų darbų, jų nemačius, apeliacinės instancijos teisme dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo argumentuoja ieškovės atliktiems darbams buvus nekokybiškiems.

Vertinant apeliantės argumentus dėl nekokybiškų ieškovės atliktų darbų, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad darbinėse patalpose, kur laikomi bagiai, nevisi laidai lubose yra tinkamai pritvirtinti, tačiau tokie defektai negali būti laikomi esminiais, nes darbų rezultato – elektros laidų išvedžiojimo, naudojimosi elektros energija, neblogina. Kita vertus, ieškovės padaryta nuotrauka yra 2025 m. balandžio 1 d., o ieškovė teigia, kad sutarti darbai buvo atlikti 2025 m. balandžio 4 d., tai tikėtina, jog kabantys laidai buvo pritvirtinti tinkamai. Vertinant argumentus dėl praleidžiančio stogo, šioje vietoje nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl nekokybiškai atlikto stogo perdengimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien liudytojo A. Č. parodymai pirmosios instancijos teisme nėra pakankami, kad patvirtintų netinkamai ieškovės atliktus stogo perdengimo darbus.

Apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu jai buvo užkirstas kelias reikšti pretenzijas ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų. Nustatyta, kad apeliantę pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus atstovas, iki ieškinio pateikimo dienos apeliantei buvo žinomi ieškovės ketinimai bei reikalavimai, tą patvirtina ieškovės pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo realias galimybes ir teisę reikšti savarankiškus reikalavimus dėl, jos manymu, nekokybiškai atliktų ieškovės darbų. Civiliniame procese šalys savo teisėmis naudojasi laisvai ir savo nuožiūra, todėl nepasirinkus vienokio ar kitokio teisių gynybos būdo, ginčo šalis prisiima galimas pasekmes dėl tokio savo pasirinkimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė ir neįrodė savo teiginių dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

Dėl likusių apeliacinio skundo teiginių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip pasikartojančių ir neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Donersa“, juridinio asmens kodas 303361464, 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Kredra“, juridinio asmens kodas 300660842, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.