Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo priteisti iš atsakovo ATS1 Zarasų rajono savivaldybės administracijos naudai 9 700,15 Eur kaip be teisinio pagrindo gautą savivaldybės biudžeto lėšų sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį

Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu prokuroras nurodo, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. ėjo Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir per šį laikotarpį pateikė savivaldybės administracijai dokumentus, pagal kuriuos deklaravo patyręs 9 962,07 Eur su tarybos nario veikla susijusių išlaidų, o savivaldybės administracija jam kompensavo 9 914,65 Eur kuro išlaidų. Atlikus Zarasų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos auditą bei prokuratūros tyrimą nustatyta, kad atsakovo deklaruotos kuro išlaidos buvo neproporcingai didelės, atskiri kuro pylimai nelogiški ir tarpusavyje nesuderinami, kuras buvo įsigyjamas tarybos posėdžių metu, atskiromis dienomis vienas po kito pilami nemaži jo kiekiai, už kurą paprastai atsiskaitoma grynaisiais, čekiai pateikti iš tų pačių degalinių, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagal skirtingomis dienomis surinktus kuro čekius. Be to, dalis kuro buvo įsigyta atsakovo nedarbingumo laikotarpiais, todėl, prokuroro vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar visas įsigytas kuras buvo panaudotas vykdant tarybos nario veiklą. Prokuroras taip pat remiasi tuo, kad reikšminga kuro dalis buvo įsigyta COVID-19 karantino metu, kai buvo ribojamas asmenų judėjimas, o tarybos ir komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, todėl karantino laikotarpiu įsigyto kuro kompensavimas negali būti savaime laikomas pagrįstu tarybos nario veiklos išlaidų atlyginimu.

AB „Regitra“ duomenimis, atsakovas kadencijos metu valdė dyzelinu varomas transporto priemones „Toyota RAV4“ ir „Toyota Corolla Verso“, o Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys patvirtina didelę šių transporto priemonių bendrą ridą. Tačiau, prokuroro vertinimu, ši rida neįrodo, kad transporto priemonėmis buvo važiuojama būtent vykdant tarybos nario funkcijas, nes automobiliai galėjo būti naudojami darbui, asmeniniams poreikiams ir kitai, su tarybos nario veikla nesusijusiai veiklai. Vertindamas tarybos ir Finansų komiteto posėdžių skaičių, jų organizavimo formą, atsakovo dalyvavimą posėdžiuose ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos atstumą nuo posėdžių vietos, prokuroras apskaičiavo, kad atsakovas galėjo vykti į 37 posėdžius ir iš viso nuvažiuoti 2 042,4 km. Taikant 7 litrų 100 kilometrų kuro sąnaudų normą, tokioms kelionėms būtų reikėję apie 143 litrų dyzelino, o taikant vidutinę 1,50 Eur už litrą kainą, pagrįstos kuro išlaidos būtų sudariusios 214,50 Eur. Sutinka, kad kuro sąnaudos gali būti skaičiuojamos ir po 9 litrus šimtui kilometrų. Kitokių duomenų, kad tarybos nario veiklai buvo būtina nuvažiuoti didesnį atstumą ar sunaudoti didesnį kuro kiekį, tyrimo metu negauta, tokių duomenų nepateikė nei savivaldybės administracija, nei atsakovas. Dėl to prokuroras daro išvadą, kad iš visos atsakovui kompensuotos 9 914,65 Eur sumos tik 214,50 Eur galėtų būti laikoma susijusia su tarybos nario veikla, o likusi 9 700,15 Eur suma, apskaičiuota iš 9 914,65 Eur atėmus 214,50 Eur, buvo gauta be pakankamo teisinio pagrindo ir turi būti grąžinta į savivaldybės biudžetą.

Audito ir tyrimo metu taip pat negauta duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą ar jos dalį savivaldybei grąžinęs. 2026 m. kovo 26 d. prokuratūra raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydama grąžinti 9 700,15 Eur ir pateikti paaiškinimą dėl gautų išmokų, tačiau atsakovas per nustatytą terminą paaiškinimo nepateikė.

Prokuroro vertinimu, vien kuro čekio, PVM sąskaitos faktūros ar avanso apyskaitos pateikimas patvirtina tik kuro įsigijimo faktą, tačiau neįrodo, kad visas įsigytas kuras buvo sunaudotas būtent tarybos nario veiklai. Kadangi tik atsakovui yra žinomi jo vykdytų kelionių maršrutai, tikslai, susitikimai su gyventojais ir kitos tarybos nario veiklos aplinkybės, būtent jam tenka pareiga pateikti įrodymus, kad gauta išmoka buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį.

Procesiniuose dokumentuose, atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad prokuroro reikalaujama priteisti 9 700,15 Eur suma nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis apie atskirus neteisėtus ar su tarybos nario veikla nesusijusius kuro įsigijimo atvejus. Ši suma apskaičiuota vien iš visos atsakovui kompensuotos 9 914,65 Eur sumos atėmus prokuroro pripažintas 214,50 Eur išlaidas, todėl ieškinio suma iš esmės grindžiama matematiniu skirtumu ir bendro pobūdžio prielaidomis. Atsakovo nuomone, vien toks skaičiavimo būdas neįrodo nei nepagrįsto praturtėjimo fakto, nei konkretaus jo dydžio.

Nesutinka su prokuroro teiginiu, kad tarybos nario veiklai pagrįstos kuro išlaidos galėjo būti patirtos tik vykstant į 37 savivaldybės tarybos posėdžius. Jo teigimu, tarybos nario veikla neapsiribojo formaliu dalyvavimu tarybos ir komitetų posėdžiuose. Ginčo laikotarpiu jis vykdė veiklą visose dešimtyje Zarasų rajono seniūnijų, bendravo su seniūnais ir gyventojais, rinko informaciją, rengėsi savivaldybės tarybos sprendimų svarstymui, vyko į savivaldybės administraciją, dalyvavo pasitarimuose, susitikimuose, viešuose renginiuose, šventėse, minėjimuose, projektų pristatymuose, sporto bei kultūros renginiuose ir kasmet teikė tarybos nario veiklos ataskaitas gyventojams. Kadangi Zarasų rajono teritorija didelė, retai apgyvendinta, o atstumai tarp seniūnijų centrų, kaimų ir atokių vienkiemių yra nemaži, atsakovas teigia tarybos nario veiklos dienomis vidutiniškai nuvažiuodavęs apie 111 km. Todėl prokuroro pasirinktas skaičiavimas, pagal kurį vertintos tik kelionės iš atsakovo gyvenamosios vietos į tarybos posėdžius ir atgal, neapima didžiosios dalies faktiškai vykdytos tarybos nario veiklos ir negali būti laikomas objektyviu jo patirtų transporto išlaidų nustatymo būdu.

Aplinkybė, kad kuras dažniausiai buvo perkamas tose pačiose degalinėse ir už jį atsiskaitoma grynaisiais pinigais, atsakovo vertinimu, taip pat neįrodo išlaidų nepagrįstumo. Kuras buvo perkamas nedideliais kiekiais kelis kartus per savaitę, tiek, kiek jo reikėjo vykdomai tarybos nario veiklai. Konkreti degalinė buvo pasirinkta todėl, kad ji buvo atsakovui pakeliui, o atsiskaitymas grynaisiais leido atskirti tarybos nario veiklai skirto kuro pirkimus nuo asmeninėms reikmėms įsigyjamo kuro ir geriau kontroliuoti išlaidas. Nei kuro pirkimas vienoje degalinėje, nei atsiskaitymas grynaisiais savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kuras buvo naudojamas ne tarybos nario veiklai.

Atsakovas pažymi, kad ginčo laikotarpiu jis buvo ne tik savivaldybės tarybos, bet ir Finansų komiteto, Jaunimo reikalų tarybos bei Bendruomenės sveikatos tarybos narys. Tai, jo vertinimu, patvirtina aktyvų dalyvavimą savivaldybės veikloje ir būtinybę vykti ne vien į tarybos posėdžius, bet ir į susitikimus, pasitarimus, seniūnijas, įstaigas bei bendruomenes. Ypač intensyvi veikla buvo vykdoma COVID-19 pandemijos metu, kai atsakovas, kaip Finansų, Bendruomenės sveikatos ir Jaunimo reikalų tarybų narys, dalyvavo sprendžiant lėšų perskirstymo, medicinos įstaigų aprūpinimo, Karščiavimo klinikos veiklos, mokyklų pritaikymo nuotoliniam mokymui, socialinės globos įstaigų apsaugos, asmeninių apsaugos priemonių logistikos, testavimo ir vakcinavimo prieinamumo atokių vietovių gyventojams klausimus. Atsakovas teigia vykęs į Zarasų ligoninę, Pirminės sveikatos priežiūros centrą, socialinės globos įstaigas, savivaldybės seniūnijas, įmones, kuriose buvo nustatyti ligos protrūkiai, bei atokias gyvenamąsias vietoves, todėl karantino metu jo veikla nebuvo apsiribojusi nuotoliniais posėdžiais.

Dėl šios priežasties atsakovas nesutinka su prokuroro išvada, kad visos arba iš esmės visos karantino metu patirtos kuro išlaidos buvo nepagrįstos.

Atsakovas tarybos nario veiklai naudojo du automobilius – „Toyota Corolla Verso“ ir „Toyota RAV4“. „Toyota Corolla Verso“ buvo naudojamas pirmojo karantino metu ir 2020 metų pabaigoje, be kita ko, dėl jo talpumo, reikalingo apsaugos priemonėms ir paramos paketams vežti, o „Toyota RAV4“ – nuo 2021 metų pradžios, nes visų varančiųjų ratų pavara buvo tinkamesnė važiuoti į atokius kaimus ir vienkiemius žiemos bei pavasario sąlygomis. „Transeksta“ duomenimis, per atitinkamus techninės apžiūros ciklus abiem automobiliais bendrai buvo nuvažiuota 100 781 km. Atsakovo nurodomi 34 412,4 km, nuvažiuoti tarybos nario veiklos tikslais, sudaro apie 34,1 procento bendros automobilių ridos. Atsakovo nuomone, tai patvirtina, kad jis aiškiai atskyrė tarybos nario veiklai ir asmeniniams poreikiams tenkančią ridą ir neprašė savivaldybės kompensuoti visų automobilių eksploatavimo išlaidų.

Savo teisę į transporto išlaidų kompensavimą grindžia ginčo laikotarpiu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią savivaldybės tarybos narys turėjo teisę gauti su tarybos nario veikla susijusių transporto išlaidų kompensaciją. Atsakovo teigimu, Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir savivaldybės administracijos vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta pareiga teikti kelionės lapus, iš anksto deklaruoti naudojamą transporto priemonę, fiksuoti kiekvienos kelionės maršrutą, tikslą, nuvažiuotą atstumą ar taikyti konkrečią kuro sąnaudų normą. Atsakovo nuomone, už savivaldybės administracijos nenustatytą detalesnę atsiskaitymo tvarką ir jos darbuotojų neatliktą tinkamą finansų kontrolę negali būti atsakingas vien tarybos narys, kuris pateikė visus tuo metu reikalautus dokumentus, o savivaldybės administracija juos priėmė, patikrino ir kompensacijas išmokėjo.

Nurodo, kad reikalavimai dėl konkrečių maršrutų, kelionių tikslų, kuro normų ar kitų papildomų dokumentų jam ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyti, todėl negalima retrospektyviai reikalauti, kad jis būtų rinkęs ir saugojęs dokumentus, kurių pateikti teisės aktai nereikalavo. Nesant detalios apskaitos metodikos, atsakovo pagal turėtas darbotvarkes, posėdžių datas, faktinius atstumus, veiklos objektus ir automobilių ridą atlikta retrospektyvinė analizė, jo nuomone, yra objektyviausias šiuo metu įmanomas būdas pagrįsti patirtas išlaidas. Vien tai, kad praėjus ilgam laikui nėra išlikę kiekvienos konkrečios kelionės pirminiai duomenys, negali savaime reikšti, jog visos išlaidos, išskyrus vykimą į tarybos posėdžius, buvo asmeninės arba patirtos be teisinio pagrindo.

Mano, kad byloje nėra įrodyta būtina nepagrįsto praturtėjimo sąlyga – teisinio pagrindo lėšoms gauti nebuvimas. Kompensacijos buvo išmokėtos remiantis tuo metu galiojusiu Vietos savivaldos įstatymu ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, atsakovui pateikus reglamente numatytus kuro įsigijimo dokumentus ir avanso apyskaitas, o savivaldybės administracijai juos priėmus ir patvirtinus. Prokuroro atliktas teorinis perskaičiavimas, tarybos nario veiklą sutapatinant tik su vykimu į posėdžius, nepaneigia atsakovo teisės į kompensaciją ir neįrodo, kad konkrečios išmokos buvo panaudotos asmeniniams tikslams. Todėl atsakovas prašo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atmesti ir priteisti iš valstybės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. ėjo Zarasų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, pateikė Savivaldybės administracijai išlaidas patvirtinančius dokumentus ir jam buvo kompensuota 9 914,65 Eur kuro įsigijimo išlaidų.

Ginčas kilo dėl to, ar visa ši suma buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį – išlaidoms, realiai patirtoms vykdant tarybos nario veiklą, kompensuoti, ir kokia atsakovui išmokėtos kompensacijos dalis, nesant tokį panaudojimą pagrindžiančių duomenų, laikytina gauta be teisinio pagrindo.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį tarybos nariui galėjo būti kompensuojamos tik su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusios transporto ir kitos įstatyme nurodytos išlaidos, kurių tiesiogiai neapmokėjo savivaldybės administracija. Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau reglamentas) 146 ir 147 punktuose buvo nustatyta išmokos riba, atsiskaitymo periodiškumas bei pareiga pateikti avanso apyskaitą ir išlaidas patvirtinančius apskaitos dokumentus. Taigi išmokos teisinis pagrindas buvo ne vien tarybos nario statusas ar formaliai tinkamo kuro įsigijimo dokumento pateikimas, bet ir faktinis išlaidų ryšys su tarybos nario veikla.

Vertinant atsakovo teisę pasilikti iš Savivaldybės biudžeto jam išmokėtas lėšas, reikšmingas ne tik tuo metu galiojęs specialus Savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidų kompensavimo teisinis reglamentavimas, bet ir bendrieji civilinių teisių įgyvendinimo bei valstybės politiko elgesio standartai. CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o šio straipsnio 3 dalyje draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintos rungimosi ir įrodinėjimo pareigos taisyklės reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina kiekvieną įrodymą ir jų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bei objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šios kategorijos bylose įrodinėjimo pareiga paskirstoma atsižvelgiant į tai, kad išmoka yra tikslinė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prokuroras turi įrodyti lėšų gavimo savivaldybės sąskaita faktą ir aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti jų panaudojimu pagal paskirtį, o tarybos nariui tenka pareiga pagrįsti, kad konkrečios išmokos panaudotos būtent su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas ir tuo, kad būtent išmoką naudojęs tarybos narys turi objektyviai geresnes galimybes nurodyti kelionių datas, maršrutus, tikslus bei pateikti juos patvirtinančius duomenis. Atsakovo argumentas, kad ginčo laikotarpiu reglamentas nereikalavo pildyti kelionės lapų, deklaruoti naudojamo automobilio, fiksuoti kiekvieno maršruto ar pateikti detalią tarybos nario veiklos ataskaitą, nepaneigia pareigos įrodyti išmokos panaudojimą pagal jos įstatyme nustatytą paskirtį. Tarybos nario teisė gauti išmoką kilo iš aukštesnės galios teisės akto – Vietos savivaldos įstatymo – ir egzistavo tik tiek, kiek išlaidos faktiškai buvo susijusios su tarybos nario veikla. Savivaldybės reglamentavimo trūkumai, nepakankama išankstinė finansų kontrolė, ar savivaldybės administracijos darbuotojų dokumentų priėmimas ir išmokų apskaičiavimas, negali sukurti materialiosios teisės į lėšas, kurios nebuvo panaudotos įstatyme nustatytam tikslui. Reglamentavimo bei kontrolės nepakankamumas neatleidžia tarybos nario nuo pareigos prašyti kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitiko išmokos tikslinę paskirtį. Todėl aplinkybė, kad Savivaldybės administracija atsakovo pateiktus dokumentus priėmė ir išmokas išmokėjo, patvirtina pinigų perdavimo faktą, tačiau nėra galutinis ir teismą saistantis įrodymas, kad visos išlaidos buvo teisėtos, panaudotos tarybos nario veiklai vykdyti.

Ieškovas reikalavimą grindžia Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitomis bei išvadomis, atsakovo avanso apyskaitomis, kuro čekiais ir sąskaitomis faktūromis, Savivaldybės administracijos duomenimis apie išmokėtas sumas, tarybos ir komitetų posėdžių duomenimis, AB „Regitra“ informacija apie atsakovo valdytas transporto priemones, „Transeksta“ duomenimis apie jų ridą, Gyventojų registro duomenimis apie atsakovo gyvenamąją vietą ir duomenimis apie nedarbingumo laikotarpius.

Šie įrodymai vertintini bendrai. Kuro įsigijimas dideliais kiekiais savaime dar neįrodo neteisėto jo panaudojimo, tačiau bendras įsigytų degalų kiekis, jų pirkimo periodiškumas, dalies kuro įsigijimas nedarbingumo metu, nuotoliniu būdu vykę posėdžiai bei faktas, kad atsakovas dirbo ir kitą darbą, sudaro pakankamą faktinį pagrindą reikalauti, kad atsakovas konkrečiai pagrįstų kuro panaudojimą tarybos nario veiklai. Ieškovas taip pat nurodė atvejus, kai degalai buvo pilami posėdžio metu ar gretimomis dienomis, už juos atsiskaitoma grynaisiais, o sąskaitos faktūros išrašomos pagal kelių skirtingų datų čekius.

Teismas sutinka su atsakovu, kad tarybos nario veikla neapsiriboja vien dalyvavimu tarybos ir komitetų posėdžiuose. Tarybos narys gali bendrauti su rinkėjais, susitikti su bendruomenėmis, rinkti informaciją, dalyvauti svarstant savivaldybės klausimus bei atlikti kitus su atstovaujamuoju mandatu susijusius veiksmus. Analogiškose bylose teismai pagrįstomis pripažino ne tik keliones į posėdžius, bet ir konkrečiais liudytojų parodymais ar kitais duomenimis patvirtintas keliones į susitikimus su gyventojais ir bendruomenėmis. Tačiau galimybė tarybos nariui vykdyti platesnę veiklą neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti, kad tokia veikla faktiškai vyko ir kad dėl jos buvo patirtos konkrečios transporto išlaidos.

Atsakovas nurodė, kad veikė visose dešimtyje Zarasų rajono seniūnijų, dalyvavo daugelyje kasmetinių švenčių, minėjimų, sporto ir kultūros renginių, bendravo su seniūnais, gyventojais, lankė įstaigas, rengėsi tarybos sprendimų svarstymui ir kasmet pristatydavo veiklos ataskaitą. Tačiau pateiktas bendras Zarasų rajone vykstančių renginių sąrašas nepatvirtina, kad atsakovas kiekviename iš jų faktiškai dalyvavo, kad vyko būtent kaip tarybos narys, kokiu maršrutu važiavo ir kokio dydžio išlaidas patyrė. Nepateikta renginių programų su atsakovo pavarde, kvietimų, registracijos duomenų, susitikimų protokolų, susirašinėjimo su gyventojais ar seniūnais, konkrečių darbotvarkių, kalendoriaus įrašų, tarybos nario veiklos ataskaitų, nuotraukų su datomis, liudytojų parodymų ar kitų duomenų, leidžiančių susieti atskiras keliones su kuro įsigijimo dokumentais. Vien atsakovo paaiškinimai yra leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau nepatvirtinti kitais duomenimis, negali būti laikomi pakankamais visai kompensuotai sumai pagrįsti.

Aplinkybė, kad atsakovas buvo Finansų komiteto, Jaunimo reikalų tarybos ir Bendruomenės sveikatos tarybos narys, patvirtina jo statusą ir galimą veiklos pobūdį, tačiau savaime neįrodo konkrečių kelionių skaičiaus. Narystė šiuose komitetuose taip pat nesudaro pagrindo preziumuoti, kad atsakovas asmeniškai atliko visas jo atsiliepime nurodytas administracinio ir organizacinio pobūdžio funkcijas – kontroliavo asmeninių apsaugos priemonių logistiką, prižiūrėjo Karščiavimo klinikos veiklą, kuravo ligos protrūkius įmonėse ir socialinės globos įstaigose ar organizavo vakcinavimo bei testavimo pasiekiamumą visose seniūnijose.

Tokios bendro pobūdžio nuorodos apibūdina pandemijos metu spręstus savivaldybės klausimus, tačiau nepatvirtina, kuriomis dienomis, į kurias konkrečias vietas ir kokiu tikslu vyko pats atsakovas. Atsakovas privalėjo pateikti konkrečius duomenis apie kelionių datas, maršrutus, tikslus, lankytas įstaigas ar asmenis ir paaiškinti jų ryšį su tarybos nario veikla. Vien bendro pobūdžio teiginiai apie paramos vežimą, įstaigų lankymą ar bendravimą su gyventojais, nepatvirtinti objektyviais duomenimis, nėra pakankami kuro išlaidoms pagrįsti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai – pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas ir atsakomybė. Šių principų visuma suponuoja valstybės politikui pareigą viešąsias lėšas naudoti itin atsakingai ir iš jų negauti naudos, kuri nėra tiesiogiai susijusi su jo, kaip valstybės politiko, funkcijų vykdymu. Atsakovo pateikta karantino laikotarpio retrospektyvinė lentelė taip pat nelaikytina pakankamu įrodymu. Joje nurodoma, kad per 235 aktyvios veiklos dienas atsakovas nuvažiavo 34 412,4 km ir sunaudojo 3 097,12 litro kuro. Be to šie skaičiavimai prieštaringi. Padalijus 34 412,4 km iš 235 dienų, gaunama vidutiniškai apie 146,4 km per dieną, nors kitoje atsiliepimo dalyje atsakovas teigia vidutiniškai nuvažiuodavęs po 111 km per dieną. Vien Samaniai–Zarasai–Samaniai maršrutui lentelėje priskirti 13 472 km atitinka daugiau kaip 244 keliones pirmyn ir atgal po 55,2 km, nors nurodomas bendras visos veiklos dienų skaičius yra 235. Be šių kelionių, lentelėje papildomai nurodomos dešimtys kelionių į Antazavę, Antalieptę, Dusetas, Salaką bei apie 135 kelionės į kitas seniūnijas. Taigi lentelėje nurodyti skaičiai tarpusavyje nesuderinami su atsakovo nurodytu aktyvios veiklos dienų skaičiumi.

Be to, 3 097,12 litro kuro kiekis lentelėje gautas 34 412,4 km atstumui mechaniškai pritaikius lygiai 9 l/100 km normą. Todėl lentelė nepatvirtina nuvažiuoto atstumo nepriklausomu būdu, o tik atvirkštine tvarka perskaičiuoja jau žinomą kuro kiekį į kilometrus. Pirmiausia turėtų būti įrodyti konkretūs maršrutai ir jų atstumai, o tik tuomet pagal pagrįstą kuro sąnaudų normą apskaičiuojamas sunaudotas kuras. Atsakovo atliktas skaičiavimas yra priešingas – žinomas kuro kiekis išskaidytas tarp abstrakčiai nurodytų veiklų ir seniūnijų taip, kad galutinis rezultatas tiksliai sutaptų su 9 l/100 km norma. Toks skaičiavimo būdas yra žiedinis ir pats savęs patvirtinti negali.

„Transeksta“ duomenys, kad abiejų automobilių bendra rida per techninių apžiūrų ciklus sudarė 100 781 km, patvirtina tik tai, kad automobiliai apskritai buvo eksploatuojami ir fiziškai galėjo nuvažiuoti atsakovo nurodomą atstumą. Jie nepatvirtina, kokia bendros ridos dalis buvo nuvažiuota konkrečiu karantino laikotarpiu ir kiek kilometrų buvo susiję su tarybos nario veikla. Techninių apžiūrų ciklai apima ilgesnius laikotarpius nei atsakovo nurodyti pandemijos etapai, be to, pats atsakovas pripažįsta automobilius naudojęs ir asmeninėms reikmėms. Todėl bendros ridos faktas neleidžia iš bendro nuvažiuoto atstumo išskirti būtent 34 412,4 km tarybos nario veiklai. Galimybė tiek nuvažiuoti nėra tapati įrodymui, kad toks atstumas buvo nuvažiuotas vykdant tarybos nario funkcijas.

Vertindamas karantino laikotarpio aplinkybes, teismas nepritaria absoliučiai išvadai, kad visi karantino metu nupirkti degalai vien dėl karantino fakto laikytini panaudotais ne pagal paskirtį. Karantino metu tarybos nario veikla nebuvo visiškai sustojusi, o tam tikros konkrečiai įrodytos kelionės galėjo būti susijusios su tarybos nario funkcijomis. Karantino metu įsigyto kuro išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis tik tuomet, kai tarybos narys pateikia konkrečius duomenis apie tuo metu vykdytą veiklą ir keliones, o abstraktus aktyvumo nurodymas nėra pakankamas.

Ieškinyje yra neatitiktis dėl karantino metu kompensuotų išlaidų dydžio: vienoje vietoje nurodyta 2 035,40 Eur suma ir 1 936,65 litro dyzelino, kitoje – 3 307,18 Eur suma, 41,18 litro benzino ir 3 097,12 litro dyzelino. Dėl šios priežasties teismas nė vienos iš šių tarpinių sumų nelaiko savarankišku priteistinos sumos apskaičiavimo pagrindu. Tačiau ši ieškinio motyvų neatitiktis savaime nepaneigia galutinio reikalavimo, nes 9 700,15 Eur suma apskaičiuota ne iš karantino laikotarpio sumos, o iš visos atsakovui išmokėtos 9 914,65 Eur kompensacijos atėmus ieškovo pripažintas 214,50 Eur išlaidas. Atsakovui tenka pareiga įrodyti visos likusios išmokos panaudojimą pagal paskirtį, o tokie įrodymai nepateikti.

Ieškovas pagrįstomis pripažino keliones į 37 kontaktinius tarybos ir Finansų komiteto posėdžius. Pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą kelionė į Zarasus ir atgal sudarė 55,2 km, todėl bendras pripažintas atstumas sudaro 2 042,4 km.

Teismas neturi pagrindo mažinti šio atstumo, tačiau sprendžia, kad ieškovo taikyta 7 l/100 km kuro sąnaudų norma nėra pagrįsta konkrečiais atsakovo automobilių techniniais duomenimis. Atsakovas nurodo, kad dėl automobilių amžiaus, didelės ridos, žvyrkelių ir žiemos sąlygų jų vidutinės sąnaudos sudarė 9 l/100 km. Nors ir šis dydis nepagrįstas ekspertiniu vertinimu, ar faktinių sąnaudų apskaita, atsižvelgiant į naudotų transporto priemonių amžių ir eksploatavimo sąlygas, jis nėra akivaizdžiai neprotingas. Analogiškose tarybos narių išmokų bylose teismai, priklausomai nuo automobilio ir įrodytų aplinkybių, taikė 8,5 ar 10 l/100 km normas, o tokius skaičiavimus kasacinis teismas pripažino teisėtais. Todėl teismas, šalindamas abejones dėl kuro sąnaudų dydžio ir pasirinkdamas atsakovui palankesnį skaičiavimą, su kuo ieškovas sutinka, pagrįstoms kelionėms taiko jo nurodytą 9 l/100 km normą.

Taigi, nuvažiavus 2 042,4 km ir sunaudojant 9 litrus 100 kilometrų, būtų sunaudota 183,816 litro kuro. Ieškovas skaičiavimui taikė 1,50 Eur už litrą kainą. Lietuvos energetikos agentūros skelbiamais duomenimis, vidutinė metinė dyzelino kaina Lietuvoje 2019 m. buvo apie 1,14 Eur/l, 2020 m. – 1 Eur/l, 2021 m. – 1,18 Eur/l, 2022 m. – 1,75 Eur/l, 2023 m. – 1,50 Eur/l, o viso 2019–2023 m. laikotarpio vidurkis sudarė apie 1,31 Eur/l.

Taigi ieškovo taikyta 1,50 Eur/l kaina nėra tiksli viso ginčo laikotarpio vidutinė kaina ir yra didesnė už oficialų penkerių metų vidurkį. Vis dėlto ji yra palankesnė atsakovui, nes didesnė kuro kaina padidina pagrįstomis pripažįstamas išlaidas ir atitinkamai sumažina grąžintiną sumą. Todėl nėra pagrindo ieškovo taikytą kainą keisti mažesne oficialia vidutine kaina. Atsakovo nurodoma 1,06 Eur/l kaina iš esmės gali būti artima 2020–2021 m. kainų lygiui, tačiau ji negali būti taikoma visam 2019–2023 m. laikotarpiui ir, būdama mažesnė, atsakovui būtų mažiau palanki.

Taikant 9 l/100 km normą ir ieškovo pasirinktą 1,50 Eur/l kainą, pagrįstos kuro išlaidos sudaro 275,72 Eur: 2 042,4 km × 9 l / 100 km × 1,50 Eur. Vadinasi, atsakovo neįrodyta ir be teisinio pagrindo gauta kompensacijos dalis sudaro 9 638,93 Eur: 9 914,65 Eur – 275,72 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 9 700,15 Eur tenkintinas iš dalies, priteisiant 9 638,93 Eur, o 61,22 Eur reikalavimo dalis atmestina.

Teismo išvados nekeičia atsakovo argumentas, kad ieškovas neįvardijo, kurie konkretūs kuro čekiai sudaro 9 700,15 Eur sumą. Tikslinės išmokos atveju teisinis pagrindas egzistuoja tik tai kompensacijos daliai, dėl kurios įrodytas ryšys su tarybos nario veikla. Ieškovas įrodė visos 9 914,65 Eur sumos išmokėjimą ir pateikė duomenis, keliančius pagrįstų abejonių dėl jos panaudojimo pagal paskirtį, o atsakovas turėjo įrodyti konkrečią teisėtai panaudotą dalį. Kadangi įrodymais pagrįstos tik 275,72 Eur išlaidos, likusiai sumai teisinis pagrindas neįrodytas.

Atsakovo gauta kompensacijos dalis kvalifikuotina pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį kaip turtas, gautas be teisinio pagrindo. Atsakovas gavo 9 914,65 Eur Savivaldybės administracijos sąskaita, jos turtas atitinkamai sumažėjo, tarp išmokėjimo ir atsakovo turto padidėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o teisinis pagrindas išliko tik 275,72 Eur daliai. Likusi 9 638,93 Eur suma negrąžinta, egzistuoja ieškinio pareiškimo metu, todėl iš ieškovo priteitina.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje analogiškai konstatuota, kad tarybos nariui kompensuotos išlaidos už degalus, kurių panaudojimo ryšys su tarybos nario veikla neįrodytas, grąžinamos CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl procesinių palūkanų, žyminio mokesčio.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šis reikalavimas tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį fiziniam asmeniui taikomas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Aplinkybė, kad atsakovo pareiga grąžinti lėšas kilo ne iš sutarties, o dėl nepagrįstai gautų savivaldybės lėšų, procesinių palūkanų priteisimui reikšmės neturi, nes teismo nustatyta prievolė yra piniginė.

Civilinė byla pradėta 2026 m. balandžio 3 d. teisme gavus ieškinį. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2026 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis).

CPK 83 straipsnio 1dalies 5 punkto pagrindu, prokuroras pareiškęs ieškinį ginant viešąjį interesą nuo žyminio mokesčio atleidžiamas todėl toks, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintam ieškinio reikalavimui priteisiamas iš atsakovo.

Tenkinant ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteista 9 638,93 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos 217 Eur ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Ieškovas, tretysis asmuo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų nereiškė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Zarasų savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , naudai 9 638,93 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2026m. balandžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš ATS1 valstybės naudai priteisti 217 Eur mokėtino žyminio mokesčio, nurodant žyminį mokestį sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.