Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo gautas I. P. ir D. P. prašymas nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat pareiškėjai prašė neskirti termino susitaikymui ir bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat buvo nurodyta, jog pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus: sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir sūnų N. P.. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau susitarė, kad klausimai dėl nepilnamečių vaikų, siekiant užtikrinti geriausius jų interesus, bus sprendžiami jų nuolatinėje gyvenamosios vietos valstybėje, t. y. Airijoje, nes vaikai gimė ir gyvena Airijoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nenustatyta.

Kaip matyti iš pateiktų pareiškėjų procesinių dokumentų bei informacijos, teiktos jų atstovei advokatei, pareiškėjai siekė nutraukti santuoką bendru sutikimu CK 3.51 straipsnio pagrindu ir pirmosios instancijos teismui teikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškėjai, atstovaujami atstovės advokatės, teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nurodydami, kad jų valia pasikeitė ir jie siekia išsaugoti santuoką, dėl ko prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Be to, po apeliacinio skundo priėmimo ir civilinės bylos apeliacinės instancijos teismui išsiuntimo, buvo gautas pareiškėjų atstovės advokatės pateiktas prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, vėl pasikeitus valiai. Kartu su apeliacinio skundo atsisakymu pateiktas pareiškėjos I. P. laiškas, kad ji nebepalaiko apeliacinio skundo, susitaikyti su sutuoktiniu ji nenori, tačiau nori, kad santuoka būtų nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusias aplinkybes, pažymi, jog apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovės advokatės A. F. prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, sprendžia, jog nėra pagrindo priimti apeliacinio skundo atsisakymą.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą abiejų pareiškėju vardu teikė atstovė advokatė. Duomenų, kad toks apeliacinis skundas ar jo pateikimas neatitiko kurio nors iš pareiškėjų valios, byloje nėra. Tačiau išvados, kad apeliacinio skundo atsisakymas taip pat atitinka abiejų pareiškėjų valią, daryti nėra pagrindo.

Pastebėtina, jog kartu su prašymu atsisakyti apeliacinio skundo yra pateikiamas pareiškėjos I. P. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad ji persigalvojo ir nori nutraukti santuoką. Tačiau, kaip matyti iš 2026 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teisme gauto atstovės advokatės A. F. pateikto pareiškėjo D. P. atsakymo el. laišku į advokatės paklausimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, pareiškėjas D. P. atsisako nuraukti santuoką, kas sudaro pagrindą spręsti, jog jis apeliacinio skundo neatsisako ir nesiekia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėtų.

Taigi, vienas iš apeliacinį skundą pateikusių asmenų nesutinka su apeliacinio skundo atsisakymu, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindi spręsti, jog egzistuoja CPK 308 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios priimti abiejų pareiškėjų pateikto apeliacinio skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas nagrinėti pateiktą apeliacinį skundą.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti ir įvertinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai yra ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).

Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Vadinasi, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš į bylą pateiktų ir pirmiau aptartų duomenų, pareiškėjų valia po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo kito tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl apeliacinio proceso. Dėl to šiuo metu susiklostė tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir buvo priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis bei tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės normas, neatitinka įstatymo reikalavimo, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostata, jog pareiškėjai nutraukia santuoką laisva valia ir susitarimu, prieštarauja vieno iš sutuoktinių valiai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių valios, dėl ko santuokos nutraukimo bendru sutikimu institutas negali būti taikomas.

Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatyti ir išsiaiškinti negalėjo, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui, jų valia ne kartą keitėsi jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Susidariusi situacija nėra laikytina pirmosios instancijos teismo padarytu materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo metu pareiškėjų išreikšta valia atitinka teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinį ir gali būti ignoruojama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – apelianto (pareiškėjo) – valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) mano, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties valios trūkumus ir sudarant galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.