- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-171-958/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17907-2025-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Donatas Jatužis, Kristina Latožienė
- Institucija
- VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- Kategorijos
Byla Nr. 1S-171-958/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17907-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2026 m. liepos 30 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. K. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. M1-316-1145/2026 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. K., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 1481 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje 2026 m. balandžio 7 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D. K. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2026 m. balandžio 9 d. buvo perkeltas į specialią sveikatos priežiūros įstaigą – viešąją įstaigą Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams nuo atvykimo į specialią įstaigą dienos, tai yra iki 2026 m. liepos 9 d.
2026 m. liepos 3 d. bylą nagrinėjančios Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjos A. K. nutartimi D. K. pratęstas buvimo viešoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams – iki 2026 m. spalio 9 d.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, D. K. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. liepos 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjos A. K. nutartį, nepratęsti buvimo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje termino, pakeisti valstybės garantuojamą gynėją (advokatą) bei prašo būsimuose teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Skunde D. K. nurodo, kad teisėjos A. K. nutartis dėl buvimo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje termino pratęsimo yra neteisėta. Apelianto teigimu, tolesnis stacionarinis buvimas (izoliavimas) VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra perteklinis, neproporcingas ir nepagrįstas. Ligoninėje taikomas gydymas yra veiksmingas, jo sveikatos būklė šiuo metu yra stabili. Taikytas gydymas davė teigiamų rezultatų: visiškai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Jo elgesys nėra įtakotas kliedesių, yra visiškai adekvatus, prognozuojamas ir nekeliantis jokio pavojaus nei jam pačiam, nei visuomenei. Gydytojų nurodymų ir nustatytos tvarkos laikosi.
Atsižvelgtina į tai, kad 2026 m. liepos 27 d. sueina lygiai metai, kai jo laisvė ir judėjimas yra suvaržyti psichiatrijos įstaigose. Per šį ilgą gydymo laikotarpį buvo visapusiškai ištirtas, taikytas gydymas pasiekė savo tikslus, todėl ilgesnis laikymas stacionare yra nebereikalingas.
Apeliantas nesutinka su gynėjo pozicija teismo posėdyje, kad byloje nėra duomenų apie jo sveikatos būklės pagerėjimą. Dabartinis gynėjas visiškai nebendrauja su juo, nestebi jo sveikatos būklės, nesidomi gydymo eiga, todėl neturi objektyvių duomenų apie teigiamus sveikatos pokyčius. Dėl šios priežasties prašo pakeisti jam paskirtą gynėją, kad būtų užtikrinta efektyvi ir reali teisė į gynybą.
Apelianto nuomone, termino pratęsimas stacionare yra itin griežta laisvės suvaržymo priemonė. Šiuo metu taikoma priemonė nebeatitinka proporcingumo principo, nes tokie patys gydymo ir stebėsenos tikslai gali būti sėkmingai pasiekti švelnesnėmis priemonėmis (pavyzdžiui, taikant ambulatorinį gydymą). Turi visas sąlygas ir pasiryžimą reikalingą gydymą tęsti ambulatoriškai.
Skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamoji byla dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo toliau bus nagrinėjama 2026 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. ir 2026 m. rugpjūčio 24 d. 9 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose. Siekdamas tiesiogiai realizuoti savo teisę į gynybą, prašo sudaryti galimybę asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu (naudojantis „Zoom“ vaizdo konferencijų programa).
Teismo posėdžio metu gynėjas E. K. prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad bylą nagrinėjanti teisėja pagrįstai sprendė dėl D. K. buvimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje termino pratęsimo, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams. Ši teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos nenukrypo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl asmens perkėlimo į specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, gali būti priimamas tais atvejais, kai teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, jog įtariamasis (kaltinamasis) dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei.
Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ir šiuo metu D. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas (kliedesinis sutrikimas (F22.0)), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą Nr. 75U-II-16/2026 D. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, nurodoma, jog D. K. elgesys yra įtakotas kliedesių, neadekvatus, neprognozuojamas, todėl socialiai pavojingas.
Taigi, įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas turėjo patikimus duomenis apie D. K. konstatuotą psichikos sutrikimą, jo negebėjimą suvokti savo veiksmų ir jų valdyti bei jo keliamą pavojų visuomenei, jis turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą spręsti dėl jo buvimo specialioje įstaigoje termino pratęsimo iki bus išspręstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas. Toks sprendimas atitinka BPK 141 straipsnio 2 dalies tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ir paties asmens tinkamą priežiūrą bei gydymą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog D. K. kaltinimas dėl sutuoktinės sistemingo persekiojimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sutuoktinės nežymaus sveikatos sutrikdymo bei vagytės. Tokių kaltinimų kontekste reikšminga yra tai, kad jis kaltinamas smurtinio pobūdžio nusikaltimais, dalis iš jų nukreipta prieš tą patį asmenį – sutuoktinę, kai kurie jų yra sistemingi, nevienkartinio pobūdžio. Iš D. K. skundo argumentų matyti, jog jis nėra visiškai kritiškas savo ligai, prieštarauja ekspertų išvadoms dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nors D. K. nurodo, jog jo sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jis gali gydytis ambulatoriškai, tokių duomenų byloje nėra.
Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes kartu su ekspertų išvadomis dėl D. K. diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – kliedesinio sutrikimo, dėl kurio jo elgesys gali būti neprognozuojamas, darytina pagrįsta išvada, kad D. K. buvimas laisvėje kelia realią grėsmę visuomenės saugumui. Esant tokiam faktinių duomenų visetui, 2026-07-03 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjos A. K. sprendimas pratęsti D. K. buvimo terminą specialiojo įstaigoje, kol bus išspręstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas, yra ne tik teisėtas, bet ir būtinas siekiant užkirsti kelią galimiems pavojingiems padariniams bei užtikrinti tiek visuomenės, tiek paties D. K. saugumą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo proceso įstatyme numatyta priemonė yra laikino pobūdžio ir D. K. buvimas specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytas ne ilgesniam kaip 3 (trijų) mėnesių terminui. Toks jo buvimo specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje terminas yra proporcingas ir nepažeidžia jo teisių labiau, nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti, t. y. apsaugoti visuomenę nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio, ypatingai dėl jo neprognozuotumo bei negebėjimo kritiškai vertinti savo veiksmų ir jų valdyti. Įvertinus paminėtas faktines konstatuotina, kad D. K. nustatyta procesinės prievartos priemonės trukmė yra proporcinga, pateisinama kaltinamojo pavojingumu ir BPK nuostatų nepažeidžia.
Atsakant į kitus D. K. skundo argumentus pažymėtina, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o D. K. atsisakymas nuo jam valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos paskirto gynėjo advokato E. K., dėl šios priežasties teismui nėra privalomas.
Spręsti D. K. prašymą dėl tolimesnių teisiamojo posėdžių organizavimo jam dalyvaujant nuotoliniu būdu yra bylą nagrinėjančios teisėjos prerogatyva, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 141 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nutaria:
asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, D. K. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.