Utenos apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gintarei Žemaitytei

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

Afganistano Islamo Respublikos pilietei TRA1 , (ILTU (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini), Afganistane, Gerato mieste, netekėjusi, 8 klasių išsilavinimo, jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl sulaikymo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos užsieniečių registracijos centre.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime, atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad 2026 m. rugpjūčio 26 d. Užsienietė Vilniaus oro uoste bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vieną, Austrijos Respubliką, naudodamasi kitam asmeniui išduotu asmens tapatybės dokumentu.

2026 m. rugsėjo 24 d. Užsienietė, atlikusi paskirtą arešto bausmę, buvo paleista iš Panevėžio kalėjimo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms.

Lietuvos Respublikos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis Užsienietė nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jos paiešką.

Valstybinės darbo inspekcijos informacinės sistemos duomenimis Užsienietė Lietuvos Respublikoje nedirba. Ji Lietuvos Respublikoje neturi deklaruotos ar kitos nustatytos gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio ir pakankamų lėšų pragyventi.

Užsienietė pareigūnams nepateikė jos vardu išduoto galiojančio kelionės dokumento ar kito asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos teisę būti Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties jos nurodyta tapatybė ir Afganistano pilietybė nėra patvirtintos objektyviais dokumentais.

Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nepateikė.

Užsienietė paaiškino, kad negalėjo gauti dokumentų ji atvyko nelegaliai. Iš Afganistano nuvyko į Iraną, o iš ten, prasidėjus deportacijoms išvyko į Turkiją. Iš Turkijos išvyko į Graikiją kur ji buvo parduota ir du mėnesius buvo tyčiojamasi priekabiaujama prievartaujama. Negalėjo likti Graikijoje ir nutarė atvykti į Europą kur jaustųsi saugi. Nori prašyti prieglobsčio. Afganistane nieko neturi Europoje nori mokytis dirbti ir laisvai gyventi. Prašo nesulaikyti, labai pavargo nes jau metus kelionėje, mamos, gyvenančios Austrijoje, ilgai nematė. Mama Austrijoje gyvena legaliai. Graikijoje prieglobsčio prašė priversta pareigūnų, kitaip būtų išsiųsta į Afganistaną. Lietuvoje nori likti savo valia ir prašyti prieglobsčio.

Užsieniečio atstovė prašo teikimo netenkinti ir prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nesusijusią su sulaikymu, nes užsienietė teismo posėdžio metu išreiškė norą prašytis prieglobsčio. Akivaizdu, kad užsienietei reikalinga pagalba dėl seksualinio smurto, prekybos žmonėmis, o sulaikymas būtų per griežta priemonė. Be to yra galimybė susijungti su šeima, motina, kuri legaliai gyvena Austrijoje. Be to užsienietė bendradarbiauja su tarnybomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu TRA1 , pareiškė norinti prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Ši ketinimą teismas vertina kaip užsienietės prieglobsčio prašymą.

Nors iki teismo posėdžio užsienietė nebuvo pateikusi prašymo suteikti prieglobstį ir Lietuvos Respublikoje buvo be teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, yra reikšminga vertinant jos ankstesnę teisinę padėtį ir elgesį, tačiau nuo prieglobsčio prašymo pareiškimo teismo posėdyje jos tolesnio sulaikymo pagrįstumas vertintinas pagal specialiąsias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų sulaikymą.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų sąrašas. Pagal šios dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Šis pagrindas nėra siejamas su papildoma sąlyga, kad asmuo turi nebendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ar kad būtų nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos pasislėpimo rizikos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju užsienietės asmens tapatybė ir jos nurodoma Afganistano pilietybė nėra nustatytos ir patvirtintos objektyviais dokumentais, nenustatyta ar ji prieglobsčio prašė būdama Graikijoje. Ji nepateikė jai išduoto galiojančio paso, kito kelionės ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Todėl kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos šiuo metu neturi galimybės patikimai patvirtinti nei jos nurodytų asmens duomenų, nei pilietybės.

Šią aplinkybę teismas vertina kartu su ankstesniu užsienietės elgesiu. 2026 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus oro uoste ji bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vieną, Austrijos Respubliką, naudodamasi ne jai, o kitam asmeniui išduotu asmens tapatybės dokumentu. Dėl šių veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

Teismas pažymi, kad šis nuteisimas nėra savarankiškas prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindas ir negali būti vertinamas kaip pagrindas pakartotinai bausti asmenį už tą pačią veiką. Tačiau užsienietės elgesys, kai siekdama išvykti iš Lietuvos Respublikos ji pasinaudojo kito asmens tapatybe, yra tiesiogiai reikšmingas vertinant būtinybę patikimai nustatyti ir patikrinti jos tikrąją tapatybę bei pilietybę ir sprendžiant, ar šį tikslą galima pasiekti jos nesulaikius.

Taigi šiuo konkrečiu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindas – būtinybė nustatyti ir (arba) patikrinti jos tapatybę ir pilietybę.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, atsižvelgia, be kita ko, į tai, ar užsieniečio tapatybė nustatyta, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį, bei į kitas individualias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir turi būti vertinama konkrečių bylos aplinkybių visuma.

Nuo užsienietės prieglobsčio prašymo pateikimo jai gali būti taikomos ir Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 bei 5 punktuose nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, įskaitant apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Tačiau vien tai, kad tokia priemonė teisiškai galima, savaime nereiškia, jog konkrečiu atveju ji būtų pakankama.

Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad užsienietės tapatybė ir pilietybė nėra nustatytos. Ji Lietuvos Respublikoje neturi deklaruotos ar kitos nustatytos gyvenamosios vietos, nedirba, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio ir pakankamų lėšų. Byloje taip pat nėra duomenų apie jos šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Tokios aplinkybės pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktus yra reikšmingos vertinant asmens galimo pasislėpimo riziką.

Ypač reikšminga tai, kad galimas TRA1 pasišalinimas nėra vien teorinė prielaida. Dar iki prieglobsčio prašymo pateikimo ji realiai mėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę ir šiam tikslui panaudojo kito asmens tapatybės dokumentą. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 12 punkte kaip viena iš vertintinų aplinkybių tiesiogiai nurodytas bandymas neteisėtai vykti ar vykimas per Lietuvos Respubliką tranzitu.

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo metu vien Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktuose nustatyta pareiga periodiškai atvykti į kompetentingą instituciją arba pranešti apie buvimo vietą nebūtų pakankama. Tokios priemonės neužkirstų realios galimybės F. pasišalinti laikotarpiu tarp nustatytų atvykimų ar pranešimų.

Byloje taip pat nėra asmens, kuriam F. galėtų būti patikėta prižiūrėti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas vertina ir Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš teritorijos be leidimo. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad TRA1 tapatybė nėra patvirtinta, ji neturi jokių objektyvių ryšių, siejančių ją su Lietuvos Respublika, ir jau yra parodžiusi pasirengimą apeiti teisėto keliavimo bei tapatybės kontrolės reikalavimus, panaudodama svetimą dokumentą išvykimui į kitą valstybę, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad vien pareiga laikytis laikino apgyvendinimo vietos režimo šiuo metu veiksmingai užtikrintų jos buvimą kompetentingų institucijų žinioje.

Todėl šioje konkrečioje proceso stadijoje alternatyvios sulaikymui priemonės nesuteiktų pakankamų garantijų, kad užsienietė nepasišalins ir bus galima operatyviai bei patikimai nustatyti arba patikrinti jos tapatybę ir pilietybę bei atlikti prieglobsčio procedūrai reikalingus veiksmus.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą pagrindą. Įstatyme taip pat nustatyta maksimali tokio sulaikymo trukmė.

Nagrinėjamu atveju užsienietė prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik šio teismo posėdžio metu, todėl prieglobsčio procedūra iš esmės dar tik pradedama, jos tapatybė ir pilietybė nepatvirtintos, būtina atlikti atitinkamus patikrinimus ir kompetentingoms institucijoms suteikti realią galimybę išspręsti jos teisinės padėties klausimą. Atsižvelgiant į tai, trijų mėnesių sulaikymo terminas nelaikytinas neproporcingu, tačiau sulaikymas gali trukti tik tol, kol egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas.

Įvertinęs visų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo metu mažiau asmens laisvę ribojančiomis alternatyviomis priemonėmis siekiamo teisėto tikslo pasiekti negalima, todėl VSAT teikimas dėl užsienietės sulaikymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsniu, 116 straipsnio 1–4 dalimis ir 117 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

teikimą tenkinti.

Sulaikyti asmenį, prisistačiusį Afganistano Islamo Respublikos piliete TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini), (ILTU (duomenys neskelbtini) ), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trims mėnesiams – iki 2026 m. gruodžio 24 d. imtinai, bet ne ilgiau, negu išnyks Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyti jos sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas gali būti pateiktas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,