- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- e2-3238-724/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00316-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine rūmų teisėjas Giedrius Avinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškoves IES1 , atstovaujamos advokatės AIE1 , ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė teikia teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad IES1 , asmenine nuosavybe 103/534 dalis 5.3400 ha žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovų ATS1 ir ATS2 valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu ieškovei IES1 .
Atsiliepimas
Atsakovas ATS2 atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
Atsakovas ATS1 atsiliepimo nepatiekė. Procesiniai jam buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (procesinius dokumentus paliekant saugoti 30 dienų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu).
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys).
Byloje nustatyta, IES1 vardu Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 79/534 dalis 5.3400 ha žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). 103/534 dalis minėto žemės sklypo ieškovės buvo įsigytas 2004 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo dalie pirkimo pardavimo sutarties, notarinio (duomenys neskelbtini) A. J. K. už 1000 Lt/290 Eur. Likusi dalis žemės sklypo ieškovės įsigyta (duomenys neskelbtini) pagrindu. 1988 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė buvo įregistravusi santuoką su S. A.. Santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-95/2006, patvirtinus tarp sutuoktinių sudarytą ir pasirašytą 2006 m. balandžio 21 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje buvo išspręstas ir santuokos metu įsigyto nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimas. Tačiau, 103/534 dalis 5.3400 ha žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), , nebuvo įtraukta į sutuoktinių dalintino turto sąrašą ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl šios sklypo dalies nebuvo pasisakyta. Šios aplinkybės paaiškėjo tik ieškovei nusprendus kartu su kitais bendrasavininkais parduoti žemės sklypą. Ieškovė, šį ginčo žemės sklypą įsigijo už savo asmenines lėšas. Su sutuoktiniu S. A santykiai pašlijo 1993 metais, kuomet jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu bei smurtauti. Iki santuokos nutraukimo teisme, sutuoktiniai bendro ūkio nevedė nuo 1993 metų. Šios aplinkybės nurodytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 21 d. sprendime. 2026 m. kovo 4 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2526 patvirtina kad S. A mirė (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis-miręs ištuokoje.
Pažymėtina, kad nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu, ginčo žemės sklypas įsigytas IES1 vardu, Sutartyje nėra išreikšta jos valia įgyti ginčo žemės sklypą bendros jungtinės nuosavybės teise, kadangi šią žemės sklypo dalį ji įsigijo praėjus daugiau nei vienuolikos metų po faktinio santuokos su atsakovu iširimo, todėl žemės sklypo dalį įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, už savo asmenines lėšas ir turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybė. Nuo 1993 metų išsiskyrimo su S. A, jie negyveno kaip šeima ir nevedė bendro ūkio, neturėjo bendro biudžeto, todėl ginčo žemės sklypo dalį ji pirko už savo asmenines lėšas, o turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. S. A. žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, net nežinojo, kad ieškovė yra įsigijusi žemės. Aplinkybe, kai sutuoktiniai negyveno kartu, nekūrė bendro turto, nesiejo bendro gyvenimo su perkamu turtu, teismų praktikoje pripažįstamos patvirtinančiomis aiškiai išreikštą valia įsigyti turtą vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn. Be, to byloje nėra duomenų, kad S. A. reiškė teisės į nurodytą turtą, prisidėjo prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo.
Atsakovas ATS2 atsiliepime nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl ginčo nekilnojamojo turto. Su minėtu turtu nėra jie nėra susijęs, jo niekada nevaldė, neįsigijo ir jokių teisių į jį nereiškia.
Pažymėtina, kad civilinė teisė saugo ne formalumą, o teisingą interesų pusiausvyrą. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija skirta apsaugoti šeimą kaip ekonominį vienetą, grindžiamą bendru gyvenimu ir bendromis pastangomis. Tačiau kai šeimos kaip bendro ūkio, bendrų lėšų ir bendrų tikslų nėra, prezumpcijos taikymas vien dėl formalaus santuokos įrašo reikštų teisės atotrūkį nuo realybės. Vertinant įrodymų visumą pagal CPK185 straipsnį ir taikant CK 3.88 straipsnio 2 dalį sistemiškai su CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas konstatuoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija šiuo atveju yra paneigta ir ieškovės turtas pripažintinas asmenine IES1 nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos valstybei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu ieškovei, nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ė:
Pripažinti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmenine nuosavybe 103/534 dalis 5.3400 ha žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.