Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-494-1136/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-14
Bylos Nr.: e2A-494-1136/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16483-2025-0
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Mano, Mano Būstas Vilnius
Ieškovas: Lietuvos draudimas
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-494-1136/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16483-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.19.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Vilnius dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Mano būstas Vilnius 5 432,51 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 150,91 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir draudėjas R. D. sudarė verslo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 18 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo gauti pranešimai dėl apgadinto draudėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 24 d. žala atsirado dėl magistralinių tinklų, esančių po patalpų grindimis, avarijos, drėgmei prisiskverbus pro patalpų grindis ir apgadinus draudėjo turtą. 2024 m. rugsėjo 23 d. žala atsirado dėl magistralinių tinklų avarijos, kadangi remontuojant magistralę buvo apgadinta patalpų apdaila ir išgriautos grindys (prie vamzdžių buvo galima prieiti tik per draudėjo patalpų grindis, kadangi magistralinis vamzdynas eina po namu). Šiuos įvykius ieškovė pripažino draudžiamaisiais ir dėl atsiradusios žalos išmokėjo draudėjui 5 432,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Teigė, jog nusidėvėjimas netaikomas, nes paskutinis remontas darytas nepraėjus mėnesiui po įvykio.

Atsakovė, būdama atsakinga už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad užtikrintų, jog magistraliniai vamzdžiai veiktų tinkamai, o jų keitimo darbai būtų atlikti kokybiškai. Aiškino, kad tokiu būdu pasireiškė jos neteisėti veiksmai, dėl kurių pirma pro pastato grindis prasiskverbė drėgmė, o vėliau dėl nekokybiškai atliktų darbų po draudėjo turtu susiformavo tuštuma ir betoninė perdanga/grindys ,,kabėjo“ ore.

Teigė, jog ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi atsakovė po pranešimo įvykdyti prievolę žalos neatlygino, paskaičiavo 150,91 Eur kompensacines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 432,51 Eur nuostolius, 150,91 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 583,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 336 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudėjo R. D. administracinės paskirties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, vykdoma odontologinė veikla. Namo ((duomenys neskelbtini)) administratore paskirta atsakovė UAB Mano būstas Vilnius.

Teismas sprendė, kad ginčo patalpose buvo susidaręs pelėsis, nes betonas yra akyta (porėta) medžiaga, todėl vanduo galėjo kilti aukštyn per kapiliarus. Nustatė, kad bendro naudojimo magistralinis vamzdynas dėl prastos jo būklės buvo keičiamas ir po draudėjo butu, dar 2023 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu atsakovė informavo namo gyventojus apie fiksuotą trūkusią karšto vandens sistemą, esančią po pirmo aukšto patalpų grindimis, dėl kurios vidutinis nuostolis yra 80 kubinių metrų per savaitę. Teismo vertinimu, net jei konkreti trūkio vieta buvo ne po 30 buto, o po 31/32 butų grindimis, tai nekeitė fakto, kad vandens nuotėkis buvo ir po draudėjo patalpomis, atsižvelgiant į pačios atsakovės nurodytą vandens nuostolio dydį per savaitę.

Pažymėjo, kad nenustatyta jokia kita priežastis, dėl kurios draudėjo bute būtų galėjęs susidaryti pelėsis, ypač atsižvelgiant į jo mastą, kuris matyti iš draudėjo darytų fotonuotraukų. Atliktus darbus, susijusius su pelėsio šalinimu, patvirtino rangovės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Roylasta“ 2024 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų detalizacija, už kuriuos ieškovė išmokėjo 2 340,99 Eur draudimo išmoką.

Nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ji, kaip namo administratorė, vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą, siūlė gyventojams kaupti lėšas senų vamzdžių demontavimui ir naujų sumontavimui, tačiau namo gyventojai tam nepritarė ar kt. Pabrėžė, jog teismo posėdžio metu pats atsakovės atstovas pripažino, kad atsakovė neatliko šio vamzdyno apžiūros ir priežiūros, motyvuodamas tuo, kad šis vamzdynas yra vizualiai neprieinamoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad trūkęs vamzdynas buvo uždengtas, savaime nešalino namo administratorės atsakomybės. Laikė įrodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą neveikimą vykdant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, dėl kurių draudėjo patalpose susidarė pelėsis, už kurio šalinimo darbus ieškovė draudėjui išmokėjo draudimo išmoką.

Teismas sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ir žalą, atsiradusią dėl draudėjo patalpų sugadinimo draudėjo bute, atidengiant grindis tikslu pakeisti seną bendro naudojimo vamzdyną. Pažymėjo, jog nėra ginčo, kad buvo ardomos betoninės draudėjo patalpų grindys, todėl dėl stiprios vibracijos, einančios per pastato konstrukcijas ardant betonines grindis, ant sienų ir lubų galėjo atsirasti įtrūkimų, galėjo pradėti trupėti tinkas, atšokti dažai ar glaistas. Atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė MB ,,Royalsta“ atliktų darbų būtinumo. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad draudėjui išmokėtina žala turėjo būti mažinama tam tikru nusidėvėjimo koeficientu, nes ieškovė nurodė, kad draudėjo patalpos, kuriose vykdoma odontologinė veikla, buvo be nusidėvėjimo požymių.

Nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė netinkamai vykdė draudiko pareigas, susijusias su ginčo draudžiamaisiais įvykiais. Ieškovė, gavusi draudėjo pranešimus apie įvykius, nustatė žalos šaltinį, nustatė padarytų nuostolių dydį ir išmokėjo draudimo išmoką šiems nuostoliams atlyginti.

Nesutiko su atsakovės argumentais, kad apie ieškovės reikalavimą sužinojo tik gavusi ieškinį, nes 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 2 340,99 Eur dydžio žalos atlyginimo, o 2024 m. lapkričio 13 d. raštu – dėl 3 091,52 Eur dydžio žalos atlyginimo. Atsakovė prašomų atlyginti nuostolių neapmokėjo, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 150,91 Eur kompensacines palūkanas laikė pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Mano būstas Vilnius (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose be teismo eksperto ekspertizės akto ar kokių nors kitų ekspertinių išvadų neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad apdraustų patalpų betoninės grindys yra tokios pralaidžios, kad praleidžia iš po namu esančią nesandaraus vamzdžio drėgmę ir užkrečia apdraustas patalpas pelėsiu, kurio šalinimo išlaidas sudaro 2 340,99 Eur suma, tvarkant apdraustų patalpų grindis, dėl stiprios vibracijos, einančios per pastato konstrukcijas ardant betonines grindis, ant sienų ir lubų galėjo atsirasti įtrūkimų, galėjo pradėti trupėti tinkas, atšokti dažai ar glaistas ir dėl to, buvo patirtos išlaidos sienoms ir luboms tvarkyti, kurios pateko į 3 091,52 Eur tvarkymo išlaidas.

Nurodo, jog teismas be jokio ar pakankamo pagrindo nustatė priežastinį ryšį tarp apeliantės ne / veikimo ir apdraustų patalpų užkrėtimo pelėsiu, sienų ir lubų sugadinimo bei tokių padarinių šalinimo. Teigia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai, nes išlaidos buvo priteistos be pagrindo.

Tvirtina, kad nebuvo pateikti įrodymai, kuriuose būtų išskirtas rentgeno aparato demontavimo ir jam atlikti reikalingų medžiagų vertė, darbo reikalingas, rentgeno aparato montavimo reikalingumas, laikino atitvėrimo ir įrengimo / demontavimo būtinybė, kas buvo ir kodėl atitverta. Teigia, jog išlaidos už rentgeno aparato demontavimą, montavimą, laikino atitvėrimo įrengimą / demontavimą neįrodytos, kaip reikalingos grindų, sienų, lubų, tvarkymui. Pabrėžia, kad rentgeno aparato demontavimas nėra atskirai įvertintas, todėl jo išlaidos neįrodytos kaip žala.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas negalėjo padaryti išvados, jog apdraustoms patalpoms nusidėvėjimas netaikomas, remiantis tik ieškovės tvirtinimu. Laiko, jog buto remonto atlikimo įrodinėjimo našta neturi būti perkelta už žalą atsakingam asmeniui ir faktinis nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojama, atsižvelgiant į daugiabučio namo statybos metus, kurį sudarytų 66,40 procentų ir tokiu dydžiu yra mažintinas žalos dydis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su apeliantės teiginiais, esą nėra įrodymų, jog patalpos buvo pažeistos pelėsio dėl drėgmės iš po betoninio sluoksnio, jog pelėsis atsirado dėl neva netinkamų patalpų vėdinimo ir drėgmės kontrolės. Paaiškina, kad apeliantė teikė pranešimus apie magistralinių vamzdynų keitimo darbus, atjungimus, avarijas, pati apeliantė dar 2023 metais buvo nustačiusi itin blogą vamzdynų būklę po grindimis. Nurodo, jog buvo ne staigus, momentinis užliejimas, o ilgalaikis užliejimas, kada karodavę magistraliniai vamzdynai lašėjo ilgą laiką.

Teigia, kad sienos ir lubos buvo pažeistos ne tik dėl demontavimo darbų, bet ir dėl prakiurusio, lašančio magistralinio vamzdyno, nes dėl ilgalaikio lašėjimo susikaupė drėgmės, kuri pažeidė ieškovės draudėjo patalpas, taip susidarant ne tik pelėsiui, bet ir pakenkiant tiek sienų, tiek lubų apdailai, dažams. Nurodo, jog demontavimo darbų metu reikėjo perforatoriui daužyti betonines grindis, dėl ko susidaro didelis kiekis nešvarumų, kurie sugadina visų patalpų apdailą.

Nesutinka su apeliantės teiginiais dėl apsunkinto priėjimo prie magistralinio vamzdžio, nes bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės draudėjas niekaip neužmūrijo ar neužgriozdino prakiurusio magistralinio vamzdžio, kuris ėjo per viso pastato grindis.

Teigia, jog byloje esančios nuotraukos, PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktai patvirtina, jog pelėsis buvo iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. remonto darbų, o po šių remonto darbų pelėsis ir patalpos buvo sutvarkytos. Kadangi, 2024 metų rugsėjo mėnesį atliekant grindų daužymo (demontavimo) darbus, šios patalpos buvo suremontuotos, nebuvo pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimą. Pažymi, jog patalpos yra pritaikytos vykdyti odontologinės praktikos veiklą, todėl draudėjo patalpos buvo puikios būklės, be fizinio nusidėvėjimo požymių.

Apeliantės argumentai dėl žalos dydžio yra subjektyvūs pamąstymai, kadangi žalos dydį įrodo 2024 m. spalio 21 d. sąskaita su atliktų darbų sąrašu. Paaiškina, kad dėl grindų griovimo ir prakiurusio magistralinių vamzdžių keitimo darbų turėjo būti atlaisvinta visa patalpa, todėl ir reikėjo demontuoti visus baldus bei įrangą (tame tarpe ir rentgeno aparatą). Be to turėjo būti nudažytos visos sienų bei lubų plotas, o ne tik tos vienos lokalios sienų, lubų pažeidimų vietos, kad nesiskirtų spalvų atspalviai ir pan.; laikinas atitvėrimas buvo skirtas tam, jog dulkės neitų į kitą patalpos dalį bei į kitas patalpas taip siekiant sumažinti žalos dydį.

Atkreipia dėmesį, jog apeliantė neteikė prašymo dėl teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, nepateikė jokių paneigiančių įrodymų dėl žalos dydžio, todėl jos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sprendimą grįsti ekspertize, nepagrįsti. Ieškovė pagrindė tiek žalos dydį, tiek pelėsio susidarymo aplinkybes, tiek užliejimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp apeliantės neveikimo ir ieškovės draudėjo patalpų sugadinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas R. D. sudarė verslo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 18 d., pagal kurią buvo apdraustas draudėjui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu buvo fiksuoti du draudžiamieji įvykiai: 2023 m. rugpjūčio 24 d. – dėl magistralinių tinklų avarijos po patalpų grindimis prasiskverbė drėgmė ir patalpose susidarė pelėsis; 2024 m. rugsėjo 23 d. – likviduojant magistralinio vamzdyno avariją ir keičiant vamzdžius, buvo išgriautos patalpų betoninės grindys, o dėl griovimo darbų vibracijos ir dulkių apgadinta sienų bei lubų apdaila.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, išmokėjusiam draudimo išmoką, draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudėjui iš viso 5 432,51 Eur draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį, dėl kurio veiksmų kilo žala.

Apeliantė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)., administratorė. Pagal CK 4.84 straipsnį ir daugiabučių namų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, pastato administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų (įskaitant magistralinius vamzdynus) nuolatinę priežiūrą, periodines apžiūras ir laiku atliekamą remontą.

Byloje esantis apeliantės 2023 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas patvirtina, kad po pirmo aukšto grindimis buvo trūkusi karšto vandens sistema, dėl kurios vandens nuostolis siekė 80 kubinių metrų per savaitę. 2024 m. rugpjūčio 19 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA618929 patvirtina, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini). yra karodavę magistraliniai šildymo, šalto ir karšto vandens vamzdžiai; vamzdynas yra lašantis ir vietomis uždėtos remontinės apkabos. Be to, apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad magistralinio vamzdyno apžiūros ir priežiūros neatliko, motyvuodamas tuo, kad jis yra vizualiai neprieinamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai neatleidžia administratoriaus nuo atsakomybės už paslėptų inžinerinių tinklų priežiūrą. Šiuo atveju apeliantės neveikimas (periodinių patikrų neatlikimas, lėšų vamzdyno keitimui neorganizavimas iki avarijos) pripažįstamas neteisėtu neveikimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą taikyti apeliantės atžvilgiu civilinę atsakomybę. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su apeliantės, kaip daugiabučio administratorės, išankstiniais veiksmais, informuojant namo savininkus apie būtinybę keisti magistralinius vamzdžius dėl jų kritinės būklės, nėra nustatytų aplinkybių, susijusių su daugiabučio namo savininkų sprendimais dėl vamzdyno (ne)keitimo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp vamzdyno avarijos ir pelėsio bei apdailos sugadinimo, nes byloje nebuvo pateikta teismo eksperto išvada. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais.

Pagal CPK 185 straipsnį, teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje esančių aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Išvada apie tam tikrų faktų egzistavimą padaroma tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie fakto buvimą nei apie jo nebuvimą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, betonas yra akyta (porėta) medžiaga, kuria drėgmė per kapiliarus kyla į viršų. Atsižvelgiant į nutarties 31 punktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant ilgalaikiui užliejimui, kai karodavę magistraliniai vamzdžiai lašėjo ilgą laiką, drėgmės prasiskverbimas ir pelėsio susidarymas pirmojo aukšto patalpose yra fiziškai pagrįstas procesas. Byloje esantis draudėjo pranešimas, nuotraukos ir rangovės MB ,,Royalsta“ 2024 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas patvirtino patalpoje susidariusį pelėsį bei jo naikinimą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kas dar galėjo sukelti tokio masto pelėsį draudėjo patalpose. Lygiai pat apeliantė neįrodinėjo, kad ieškovės draudėjo patalpose pelėsis galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių.

Nustatyta, kad draudėjo patalpose buvo atidengtos grindys, siekiant atlikti bendrojo naudojimo vamzdyno keitimo darbus. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugsėjo 21 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, kuriame nurodoma, jog ondontologijos klinikoje (draudėjo patalpoje) keičiamas magistralinis prakiuręs vamzdis po grindimis. Atidengus magistrales rasta, jog grindys „kabo“ ore. Grindų ardymo darbai buvo vykdomi perforatoriumi, griaunant betonines konstrukcijas draudėjo patalpose. Tokių mechaninių griovimo darbų metu susidaranti stipri vibracija, einanti per pastato konstrukcijas, bei didelis dulkių kiekis neabejotinai darė tiesioginę įtaką sienų ir lubų glaisto bei dažų atšokimui, tinko trupėjimui ir įtrūkimų atsiradimui. Šias aplinkybes patvirtino byloje esančios nuotraukos, darbų atlikimo aktai.

Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) įpareigoja šalis pačias pateikti įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė, būdama atstovaujama profesionalaus teisininko, nepareiškė jokio procesinio prašymo skirti teismo ekspertizę priežastiniam ryšiui paneigti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalis, procese pasirinkusi pasyvaus stebėtojo taktiką, pati prisiima neigiamų padarinių riziką (CPK 178 straipsnis). Apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė, jog dėl jos netinkamai vykdytų funkcijų ieškovės draudėjas patyrė žalą, kurią ieškovė kompensavo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą (apeliantės pranešimą apie vandens nuotėkį, patalpų nuotraukas, atliktų darbų aktus), turėjo visišką procesinį pagrindą teisiškai reikšmingam priežastiniam ryšiui nustatyti (CK 6.247 straipsnis) ir neprivalėjo savo iniciatyva skirti teismo ekspertizės. Apeliantės argumentas, kad be eksperto išvados priežastinis ryšys negalėjo būti įrodytas, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad išlaidos už rentgeno aparato demontavimą bei montavimą ir laikinų apsauginių pertvarų įrengimą yra neįrodytos ir nesusijusios su avarijos likvidavimu. Visi šie darbai ir jų kainos yra pagrįsti byloje esančiomis PVM sąskaitomis faktūromis (atitinkamai 655,75 Eur ir 2 585,77 Eur sumoms) bei atliktų darbų aktais. Kadangi draudėjo patalpose vykdoma odontologinė veikla esant betoninių grindų griovimo darbams perforatoriumi, patalpoje buvusi brangi medicininė įranga (rentgeno aparatas) privalėjo būti demontuota ir išgabenta tiek siekiant užtikrinti saugų priėjimą prie vamzdyno, tiek siekiant apsaugoti įrangą nuo dulkių ir mechaninių vibracijos pažeidimų. Laikinų atitvarų įrengimas dulkėms sulaikyti taip pat pripažįstamas būtinu, siekiant apsaugoti kitas klinikos patalpas. Apeliantė neįrodė, kad šių darbų atlikti nereikėjo ar, kad remontą buvo įmanoma atlikti be jų, todėl šios išlaidos pagrįstai pripažįstamos žalos dalimi.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog žalos dydis turėtų būti mažinamas 66,40 procento, taikant nusidėvėjimo koeficientą, skaičiuojamą nuo pastato statybos metų (1940 m.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad patalpos yra pritaikytos odontologijos paslaugoms vykdyti, o tai reikalauja nuolatinio aukštų higienos, estetinių ir techninių standartų palaikymo. Byloje esančios nuotraukos ir darbų atlikimo aktas patvirtina, kad po pirmojo įvykio (pelėsio naikinimo) patalpose iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlikti remonto darbai ir patalpos buvo visiškai sutvarkytos. Antrajam įvykiui (grindų griovimui) įvykus 2024 m. rugsėjo mėnesį, patalpų apdaila buvo faktiškai nauja, puikios būklės ir neturėjo jokio fizinio nusidėvėjimo požymių. Teorinis pastato konstrukcijų senumas (nuo 1940 m.) negali būti automatiškai perkeliamas neseniai atliktai vidinei apdailai. Pritaikius apeliantės reikalaujamą nusidėvėjimą, draudėjas už gautą sumą negalėtų realiai suremontuoti patalpų ir grąžinti jas į pradinę padėtį, o tai reikštų nukentėjusiojo teisių pažeidimą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėLoreta MiltenytėIgnas Totilas