Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. e2KT-1069-912/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
e2KT-1069-912/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07048-2024-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Tomas Venckus
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2KT-1069-912/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07048-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 12 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 12 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2S-3769-820/2026 ir Nr. e2A-1007-1051/2026 sujungimo. Teismo vertinimu, tikslinga civilines bylas sujungti, kadangi viename procese kompleksiškai būtų išnagrinėtas toje pačioje civilinėje byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendime, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-222-545/2026 dalis. Be to, civilines bylas sujungus, ginčas tarp šalių bus išspręstas nuosekliau, operatyviau ir teisingiau.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-222-545/2026 pagal ieškovo S. A. T. (S. A. T.) ieškinį atsakovei R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. sprendimu: ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko L. A. gyvenamą vietą su atsakove R. A.; priteisė iš ieškovo išlaikymą L. A. po 1 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 2 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymas pervedamas iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 dienos atsakovei R. A. į jos nurodytą sąskaitą; gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri išdėstyta 1–21 papunkčiuose; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei R. A. pateikus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo Šiaulių apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2A-1007-1051/2026.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir ištaisė rašymo apsirikimus, padarytus 2026 m. liepos 17 d. teismo sprendime, t. y. sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytą atsakovo gimimo datą, neteisingai nurodytus ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 14 ir 18 punktus, nurodydamas, kad ši nutartis yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. sprendimo dalis. Atsakovei R. A. pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2S-3769-820/2026.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2027 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-222-545/2026 dalis. Nurodytas civilines bylas tikslinga sujungti, nes jos yra tarpusavyje susijusios – civilinėje byloje Nr. e2A-1007-1051/2026 bus vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, atitinkamai, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą bus sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje Nr. e2S-3769-820/2026. Sujungus bylas į vieną, tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas operatyviau ir patiriant mažesnes sąnaudas.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-1007-1051/2026 yra ginčijamas teismo sprendimas, sujungiant civilines bylas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-3769-820/2026 prijungiama prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2A-1007-1051/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-3769-820/2026 su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2A-1007-1051/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2S-3769-820/2026 prie civilinės bylos Nr. e2A-1007-1051/2026.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-3769-820/2026 perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas | | Tomas Venckus