Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui Mantui Kunigėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui TRA1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2026 m. birželio 13 d. Lietuvos – Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre, Budziske, įvyko Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Seinų užkardos pareigūnų susitikimas su Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnais. Susitikimo metu Lietuvos pusei perduotas (duomenys neskelbtini) piliečiu TRA1 prisistatęs asmuo. Užsienietis nepateikė jokių savo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lenkijos Respublikoje. Užsienietis perduotas Lietuvos Respublikai.

2026 m. birželio 13 d. Užsienietis VSAT prie LR VRM pareigūno sprendimu sulaikytas ir pristatytas į VSAT prie LR VRM.

2026 m. birželio 15 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 13-6594 Užsienietis iki 2026 m. rugsėjo 15 d. apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai. Vėliau Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo įstaigos, jo buvimo vieta buvo nežinoma.

2026 m. rugsėjo 14 d., apie 14.30 val., Lenkijos Respublikos Poznanės-Lawicos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė 34 užsieniečius. Tarp minėtų užsieniečių grupės buvo Užsienietis, jis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos ir Šengeno valstybėse.

2026 m. rugsėjo 16 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Užsienietis pakartotinai sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą.

Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnis).

Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai).

Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis nustatyta, kad Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas užsienietis dirbtų Lietuvoje. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, piniginių lėšų, pragyvenimo šaltinio taip pat neturi. Administracinių nusižengimų registre įrašų nėra. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, asmuo prisistato (duomenys neskelbtini) piliečiu, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis nesiėmė veiksmų įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Priešingai, sistemingai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos sieną (kitų asmenų grupėse), taip pat yra pažeidęs apgyvendinimo sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad Užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1,2,3,4 ir 7 punktai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindu.

Teismo vertinimu, švelnesnės, alternatyvios sulaikymui, priemonės taikymas negali būti taikytinas, nes, kaip jau minėta, Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, socialinių ryšių, lėšų save išlaikyti, nesilaiko Europos sąjungos bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Anksčiau Užsieniečio atžvilgiu pritaikyta panašaus pobūdžio priemonė (kuria pagyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje) nepasiteisino – pasišalinęs iš apgyvendinimo įstaigos, neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Tuo tarpu Užsieniečio teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad pradėjo baimintis (jo teigimu, ilgai laukė iš kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atsakymų dėl jo teisinės padėties) ir būtent dėl to kirto Lietuvos Respublikos sieną, nėra pateisinanti priežastis nesilaikyti Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Todėl spręstina, kad sprendimas dėl jo teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą.

Esant nurodytam, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, 117 straipsnio 1 dali, teismas

nusprendžia:

Patenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą.

Sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu TRA1 , gim. (duomenys neskelbtini) , prisistačiusį asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. gruodžio 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.