Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Į šią bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo daugiau kaip 7 paroms; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 6 metams; 2) konfiskuotino automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 5540 Eur, išieškojimas.

A. B. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Padaręs išvadą, kad nuteistajam A. B. paskirtos galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir todėl taikydamas BK 75 straipsnį (skundžiamo nuosprendžio 48 – 51 punktai), pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę, kad numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą įstatymų leidėjas netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad realią laisvės atėmimo bausmę reikėtų taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad bausmės tikslus jam galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes : 1) pats baudžiamasis procesas ir nuteistajam gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankami sulaikyti A. B. nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo; 2) A. B. sukūręs faktinę šeimą, augina dvi mažametes dukras, padeda sunkiai sergančiai senyvai mamai, siekia įsidarbinti; 3) nors A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

Tačiau, dar kartą įvertinusi nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ypač – paties nuteistojo asmenybę, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir todėl nepagrįstai jam taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėjo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kolegija dėl to taip pat visiškai pritaria prokuroro skunde dėstomiems argumentams šiuo klausimu.

Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės nuteistajam, svarbūs yra ir kiti nuteistąjį A. B. kaip asmenybę apibūdinantys bylos duomenys, kurie nurodyti skundžiamo teismo nuosprendžio 44 punkte bei prokuroro apeliaciniame skunde. O būtent, jis anksčiau buvo teistas 5 kartus, iš jų ir už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2 t., 15 – 68 b. l.). Nuteistasis per 1 metų laikotarpį 4 kartus baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo pažeminimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiuose numatytų įpareigojimų nesilaikymą (2 t., b. l. 9-14). Iki įvykio jis niekur nedirbo (2 t., b. l. 4-5), ir tik po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo jis 2026 m. liepos 23 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 147), tačiau iki šiol jokio darbo nesusirado. Nuteistajam A. B. anksčiau buvo skirtos ir viešųjų darbų, ir baudos, ir arešto bausmės. Jam už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje anksčiau buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas 2024 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo atidėtas, be kita ko, įpareigojus jį nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų (tame tarp – ir alkoholio). Tačiau jis nepaisė teismo jam parodyto pasitikėjimo ir, kas šiuo atveju itin svarbu, būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė naują tokį pat nusikaltimą, kas vienareikšmiai rodo, jog nei visos anksčiau jam skirtos bausmės, nei kitokie teismo jam skirti draudimai bei įpareigojimai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo. Pastebėtina, kad jis jau trečią kartą iš eilės buvo teisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nuteistojo A. B. daromos nusikalstamos veikos niekaip negali būti laikomos atsitiktinėmis, neapgalvotomis, pateisinamos „blogais“ ar „juodais“ gyvenimo laikotarpiais. Akivaizdu, kad nuteistasis A. B. linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, ir užuot bandęs keistis, daryti išvadas iš savo negatyvaus elgesio, stengtis gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis į nieką nereaguoja ir nekeičia savo elgesio pozityvia linkme.

Nėra pagrindo nesutikti ir su dar vienu prokuroro skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas galimybę taikyti laisvės atidėjimo bausmės vykdymą A. B. neįtikinamai siejo su jo šeiminėmis aplinkybėmis (kad jis turi šeimą, augina dvi mažametes dukras, padeda sergančiai motinai). Prokuroras yra visiškai teisus, kad faktinės bylos aplinkybės rodo priešingai, t. y. kad šeimoje jis elgiasi neatsakingai ir netgi nusikalstamai (anksčiau jis yra teistas už smurtą prieš savo sūnų), nes jau po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo jis net du kartus buvo nubaustas pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 17 d. ir liepos 27 d. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų. Nuteistasis skunde tvirtina, kad jis padeda išlaikyti savo šeimą (mažametes dukras bei sergančią mamą, aktyviai ieškosi darbo), tačiau, kaip jau buvo minėta, Užimtumo tarnyboje jis užsiregistravo tik jau po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo. Apylinkės teisme jis nurodė, kad užsiima (duomenys neskelbtini), bet byloje esantys duomenys iš SODR - os (2 t., 4 – 5 b.l.) rodo, kad jis paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 28 d. Daugiau duomenų apie jo darbą byloje nėra. Niekuo nepagrįstas nuteistojo atsiliepime nurodytas teiginys, kad jis aktyviai stengiasi įsidarbinti, nes iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apie įsidarbinimą jis jokių duomenų nepateikė. Byloje nėra ir jokių duomenų ir apie jo gaunamą uždarbį ar kitokias pajamas. Priešingai, jis teisiamajame posėdyje parodė, kad yra įsiskolinęs savo buvusiai sutuoktinei už jųdviejų vaikų išlaikymą (3 t. 99 b. l.), iš bylos matyti, kad jis nemoka jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. Tad teigti, kad jis realiai materialiai prisideda prie savo šeimos išlaikymo, kolegija neturi jokio pagrindo.

Jokiais bylos duomenimis nepagrįstas ir nuteistojo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog jis augina dvi mažametes dukras ir prisideda prie jų išlaikymo. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė (3 t., 18 b. l.), kad jo draugė gimdė (duomenys neskelbtini), iš ten grįžo su dviem vaikais, jis jos laukė. Tačiau jokių išsamesnių objektyvių duomenų nei apie savo draugę, nei apie vaikus, nei apie konkrečią pagalbą jiems nuteistasis nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. Jo rūpinimasis sergančia mama taip pat kelia didelių abejonių, nes pati mama R. B. nuteistojo ieškojusiems policijos pareigūnams 2026 m. kovo 24 d. (3 t., 4 b. l.) paaiškino, kad su sūnumi A. B. ji nebendrauja nuo 2025 m. gruodžio mėnesio. Kita vertus, nuteistasis turi seserį J. R. bei brolį dvynį A. B., kuriems taip pat tenka lygiavertė pareiga pasirūpinti pagalbos reikalinga savo mama. Kolegija mato, kad nuteistasis stengiasi tik žodžiais pateikti save kaip pasitikėjimo vertą žmogų, bet jo veiksmai įrodo, kad pasitikėti jo žodžiais jau nebegalima.

Todėl, apibendrindama aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino nuteistojo A. B. padarytų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir todėl netinkamai nustatė, kad dar yra pagrindas manyti, jog jam paskirtos galutinės subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Kolegija, iš naujo įvertinusi bylos duomenis, tam pagrindo nemato. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalių, taikymo, ši nuosprendžio dalis naikinama pripažįstant, kad nuteistasis A. B. jam paskirtą bausmę turi atlikti realiai (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, nusprendė paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš bylos matyti, kad nuteistajam teisė vairuoti atimta dar 2019 metais. Kadangi jam skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, toks teismo sprendimas buvo teisingas.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti nuteistajam pritaikytą bausmės vykdymą atidėjimą ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. BK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Pagal BPK 357 straipsnio 4 dalį, jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo, arba įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones atsiradimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas, arba įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos paskirti kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai reiškia, kad ši apylinkės teismo paskirta baudžiamo poveikio priemonė turės būti pradėta vykdyti, kai nuteistasis A. B. atliks laisvės atėmimo bausmę ar bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ši teismo nuosprendžio dalis taip pat keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 56 punktas) pacitavo esmines BK 72 straipsnio nuostatas, reikšmingas teisingam šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymui. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas suklydo pasirinkdamas pačią poveikio priemonę, t. y. nepagrįstai nusprendė išieškoti iš nuteistojo dalies automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 5540 Eur, užuot konfiskavęs patį automobilį. Beje, iš nuosprendžio motyvų (61 – 62 punktai) visiškai nėra aišku, kodėl teismas teisinga ir proporcinga suma laikė būtent 5540 Eur sumą ir nusprendė tokią sumą konfiskuoti.

Savo sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio VW Caddy vertės dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis A. B. pasiskolino mamos R. B. automobilį jai nežinant, prieš tai iš mamos buto pasiėmęs automobilio raktelius; pagal liudytojos B. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, šis automobilis VW Caddy tikrai buvo R. B., jis registruotas jos vardu, ji juo važinėdavo; byloje nėra įrodyta, jog R. B. žinojo ar galėjo žinoti, kad 2025 m. spalio 21 d. A. B. vairuos jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Su tokiais teismo motyvais negalima sutikti, į tai visiškai pagrįstai apeliuoja ir skundą padavęs prokuroras.

Visų pirma, pats teismas nuosprendyje nurodė, jog teisme apklaustas liudytojas A. S. teigė priešingai – liudytojas teisme parodė tiesiogiai iš savo sesers R. B. žinojęs, kad šis automobilis tik registruotas jos vardu, kad ji kartais juo važinėjo, bet faktiškai automobilis priklausė sūnui A. B., kuris jau ne vieną kartą su juo buvo įkliuvęs. Liudytoja E. S. taip pat teisme parodė mačiusi, kaip į kiemą įvažiavo du automobiliai – vienas buvo A. S., kitas – A. B.. Tiesa vėliau ši liudytoja parodė tiksliai nežinanti, kas yra tikrasis VW Caddy savininkas. Byloje yra ir kiti duomenys (esminiai jų nurodyti prokuroro apeliaciniam skunde), iš kurių galima spręsti, kad būtent nuteistasis, o ne jo motina buvo faktinis šio automobilio savininkas. Visų pirma, iš bylos matyti, jog nuteistasis teisę vairuoti yra praradęs nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Automobilio savininke (valdytoja) nuo 2022 m. gegužės 10 d. yra nuteistojo motina R. B.. Paties gi A. B. vardu automobilių nėra registruotų. Nežiūrint į tai, būtent jis, būdamas neblaivus, vairavo šį automobilį ir padarė administracinį nusižengimą 2023 m. gegužės 6 d.; būtent jis, vėlgi būdamas neblaivus, vairavo šį automobilį ir padarė nusikalstamą veiką 2023 m. rugpjūčio 16 d., už kurią pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jis buvo nuteistas 2024 m. vasario 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu. Tą patį automobilį A. B., būdamas neblaivus, vairavo ir įvykio, kuris nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje metu. Šie duomenys leidžia spręsti, kad, viena vertus, nors automobilis ir buvo registruotas R. B. vardu, bet realiai juo disponavo nuteistasis, važinėjo su juo neturėdamas teisės vairuoti bei darė administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas. Kita vertus, ką visiškai teisingai nurodo prokuroras, R. B. neabejotinai žinojo, kad jos sūnus neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Pats nuteistasis teigė, jog automobilio užvedimo raktelius bei patį automobilį jis pasiėmė netrukdomai, žinojo, kur motinos bute laikomi automobilio rakteliai. Tai reiškia, kad R. B. neužkirto kelio sūnui laisvai naudotis šiuo automobiliu ir elgtis su juo savo nuožiūra, kas rodo ir jos nerūpestingumą bei neatsakingumą. Pastebėtina, kad R. B. teisme atsisakė duoti parodymus ir išsamiau paaiškinti reikšmingas aplinkybes dėl automobilio VW Caddy paėmimo įvykio dieną. Bet ikiteisminio tyrimo metu ji parodė (1 t., 71 – 73 b. l.), kad ji turi kitą mažesnį automobilį Toyota Yaris, kurį naudoja savo asmeniniams poreikiams. O automobiliu VW Caddy ji važinėja savaitgaliais arba pasiima jį didesniems daiktams pervežti važiuojant į sodybą. Pasak liudytojos, 2025 m. spalio 21 d. ji neleido sūnui automobiliu naudotis, jis automobilį pasiėmė savavališkai, jau po įvykio jai papasakojo, kad pats šio automobilio nevairavo. Kolegija sutinka su prokuroru, kad aptarti bylos duomenys leidžia pripažinti, jog automobilis VW Caddy faktiškai priklauso nuteistajam A. B., jis ne pirmą kartą jį vairuoja būdamas neblaivus, taip daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas. Jau dviejų teismų nuosprendžiais šis automobilis nebuvo konfiskuotas vien tuo pagrindu, kad automobilis registruotas motinos R. B. vardu. Tačiau tai neužkirto kelio nuteistajam toliau naudotis šiuo automobiliu ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo motina R. B. galėjo ir privalėjo užkirsti kelią sūnui A. B. naudotis jos vardu registruotu automobiliu VW Caddy, tačiau to sąmoningai nepadarė, todėl ji turi susitaikyti su kilusiomis pasekmėmis – šio automobilio konfiskavimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, ir taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Įgyvendinant šį prevencinį poveikį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslą, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-125-594/2026).

Įvertinusi visus aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie faktinį automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, neįvertino teismų praktikoje deklaruojamo prevencinio šios aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslo, todėl nepagrįstai nusprendė ne konfiskuoti šį automobilį, o išieškoti dalį jo vertės pinigais. Taip teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 5 dalį. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas – pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalis konfiskuojamas R. B. vardu registruotas automobilis (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra 2026 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kad advokatui A. Cemnolonskui apskaičiuota 162,50 Eur išlaidų už jo A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo klausimą pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, t. y. antrinė teisinė pagalba nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 322 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, byloje nėra išsamesnių duomenų apie jo turtinę padėtį – pajamas ir turtą, todėl aptariamos proceso išlaidos iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis bei 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo daugiau kaip 7 paroms; ir 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Jam paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nuspręsta : 1) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 540 Eur; ir 2) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B. automobilį VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalis, konfiskuoti R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausantį keleivinį automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams, bus pradėta vykdyti, kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę ar bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.