- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2-6904-420/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-15200-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- F. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui F. K. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. ieškiniu prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmenine nuosavybe ir nėra dalintinas turtas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka tarp ieškovės L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo F. K., gim. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) miesto teismo sprendimą. 2026-04-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, priklauso butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2003-03-23 pagal 2002-12-12 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2003-01-24 Perdavimo-priėmimo aktą. (duomenys neskelbtini) Ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 2025-04-07 Pažymoje Nr. 92, nurodyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką nuolat gyventi atvyko (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro gyventojų registro 2026-04-27 Pažymoje Nr. GR.3A-4957 nurodyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2005-01-06 adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Pažymoje Nr. GR. 3A-4956 nurodyta, kad F. K. gimė (duomenys neskelbtini), be papildomų duomenų asmens nustatyti negalima. Pareiškėja manė, kad nurodytas butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, šiuo metu nori padovanoti įregistruotą jos vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo dukrai, bet notarė paaiškino, kad ji negali disponuoti butu, nes butas, įgytas santuokos metu, todėl priklauso bendrąja jungtine nuosavybe jai ir jos buvusiam sutuoktiniui F. K., t. y. preziumuojama, kad F. K. priklauso ½ dalis nurodyto turto, nes pareiškėja įregistravo santuokos nutraukimą tik (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp L. K. ir F. K. nutraukta pagal (duomenys neskelbtini) miesto teismo sprendimą. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu kartu negyvena, nuo santuokos nutraukimo, F. K. niekada Lietuvos Respublikoje negyveno. Pagal 2002-12-12 sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už savo asmeninėmis lėšomis 5 500 Lt, sutartis patvirtinta notarės A. S.. Pasirašiusi 2002-12-12 sutartį, ieškovė aiškiai išreiškė valią įsigyti butą savo asmeninėn nuosavybėn. Tuo metu ieškovė ir atsakovas jau negyveno kaip šeima, nes faktiškai santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute ieškovė gyvena viena, butas įsigytas ne šeimos reikmėms, o vieno sutuoktinio, t. y. L. K. asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė viena mokėjo buto išlaikymui – už UAB „Visagino būstas“ ir UAB „Visagino energija“ paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra dalintinas turtas, nes įgytas tada, kai ji su atsakovu gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, įgytas turtas už ieškovės asmenines lėšas, todėl butas priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovas F. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. ir F. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.
Materialinės teisės normos (Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK) 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas.
Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3. 89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą asmeninei nuosavybei. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).
CK 3.100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių.
Nagrinėjamu atveju ginčo turtas, t. y. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2002 metais, t. y. L. K. ir F. K. jau daugiau nei 20 metų išsituokus ir negyvenant kartu. Turtas VĮ Registrų centre įregistruotas tik L. K. vardu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo turtas buvo įgytas kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio. F. K. jokių pretenzijų ir / ar turtinių reikalavimų L. K. dėl šio turto niekada nereiškė.
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors ginčo turtas buvo įgytas iki įregistruojant (išviešinant) santuokos nutraukimą, tačiau L. K. turėjo valią jį įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Pripažintina, kad ieškovė paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpciją. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys tenkintinas.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 198 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė nesavalaikis turtinių klausimų sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis teismo sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: butas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe ir nėra dalintinas turtas.
Atsakovui F. K. šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2026 m. spalio 1 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje e2-6904-420/2026 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui F. K. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Nesant realių galimybių atsakovui įteikti sprendimo kitais būdais, atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovui išaiškinama, kad jis, nesutikdamas su teismo sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (+370 385) 30864“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.